Kuršių Nerija - unikalus gamtos kampelis, stulbinantis didinga smėlio kopų simfonija. Tai beveik 98 kilometrus Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija nusidriekęs pusiasalis. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia saugomas unikalus gamtos darinys - siaura ilga smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, savitas etnokultūrinis paveldas.
Kuršių Nerijos žemėlapis. Šaltinis: Wikipedia
Kuršių Nerijos Istorija ir Kultūra
Maloniai kviečiame giliau pažinti XIX a.-XX a. Kuršių nerijos istoriją. Neringos muziejai kasmet įsigyja vertingų eksponatų, bylojančių apie įdomią ir unikalią Kuršių nerijos istoriją. Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio.
Kadaise iškirtus miškus, pajudėjusios kopos užpustė ištisus kaimus. Netoli Juodkrantės yra didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija. Nuo Pervalkos kranto taip pat matyti mariose įrengtas 14 metrų aukščio Žirgų rago švyturys, o keliaujant dar toliau link Nidos, maždaug 1,5 kilometro nuo Preilos, išvysi Vecekrugo arba Senosios Smuklės kopą - pačią aukščiausią Kuršių nerijoje!
Žvejų Sodybos
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje, Kopgalyje, buvo pastatyta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdį. Jos prototipu tapo tikslios XIX a. - XX a. pab. apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. Čia atspindėtas pasiturinčio ūkininko - auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio - sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatai.
Žvejo šeimynos troba buvo suręsta iš rąstų ir apkalta medinėmis lentelėmis, stogas dengtas nendrėmis. Iš kiemo patenkama į virtuvę (virenę) su duonkepe krosnimi. Priemenės centre, šalia krosnies, laikomi būtiniausi virtuviniai įrankiai (rykai), čia gaminamas maistas. Durys iš virtuvės veda į didžiausią kambarį, kur žvejo šeima miegojo, valgė, priiminėjo svečius. Sodybos šeimininkė turėdavo sparčiai suktis: reikėdavo ir duoną iškepti, sviestą išmušti, trobesius sutvarkyti, daržus išravėti.
UNESCO Kuršių nerija. Atostogoskaime.lt
Etnografinės Sodybos Atkūrimas
1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai. Juose atidengiami žvejiškos kultūros klodai, buities ir amato paslaptis.
Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija. Ji atspindi žvejybos ypatumus jūroje bei mariose. Atvykstantys meistrai statė XX a. statė meistrai iš Latvijos, o pietinėje - iš Klaipėdos ir Drevernos.
Architektūros Bruožai
XIX a. pab. - XX a. žvejų pastatų architektūrą veikė Girulių ir Palangos kurortai. Pajūrio sodybose aptinkamus ūkinius bei gyvenamuosius statinius puošė mediniai stogo kraigo raižiniai, kurie virto namo puošmena. Turtingesni buvo imlesni naujovėms dėl miesto kaimynystės. Iki XX a. sodybos bei pastatai buvo statomi atsižvelgiant į tai, kad jie tarnaus ilgai ir saugos nuo gaisrų.
Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas
Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu.
Svarbiausios Vertybės
- Kuršių nerijos didysis kopagūbris
- Senosios parabolines kopos ties Juodkrante
- Pilkosios kopos Agilos - Naglių ruože
- Pustomos Parnidžio kopos
- Savitas kultūros paveldas, įskaitant autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes
- Etnografines žvejų sodybas
- Senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse
Nidos švyturys. Šaltinis: visitneringa.com
Poilsio Galimybės Kuršių Nerijoje
Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė - senosios vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais - smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų, nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai.
Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos. Kuršių nerijoje nutiestas 26 km ilgio dviračių takas. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse - Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, žūklei.
Lankytinos Vietos
- Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas Smiltynėje
- Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Smiltynėje
- Gintaro įlanka Juodkrantėje
- Raganų kalnas Juodkrantėje
- Naglių gamtos rezervatas tarp Juodkrantės ir Pervalkos
- Vecekrugo kopa netoli Preilos
- Tomo Mano vasarnamis Nidoje
- Nidos švyturys ant Urbo kalno
- Parnidžio kopa Nidoje
Dviračių Maršrutai
Kuršių nerijoje taip pat galima rasti vieną gražiausių dviračių maršrutų Lietuvoje! Pajūrio dviračių trasa, sujungianti Nidą, Preilą, Pervalką, Juodkrantę ir Smiltynę, turi ilgą važiavimo mišku dalį, dviračių takas asfaltuotas, nėra stačių įkalnių, tad kelionė turėtų būti lengva ir maloni, trasoje įrengtos poilsio vietos, informaciniai stendai. Mėgausiesi nuostabiu kraštovaizdžiu: pušynais, jūra, etnografinėmis sodybomis ir visu tuo, dėl ko taip mylime Kuršių neriją.
Viso šią trasą sudaro trys atkarpos, kurių bendrasis ilgis - net 216 kilometrų. Pirmoji (nuo Klaipėdos iki Nidos) driekiasi apie 52 kilometrus, antroji (nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos) - apie 49 kilometrus, o trečioji (nuo Klaipėdos pamariu iki Rusnės salos) tęsiasi net 115 kilometrų.