Dar ne taip seniai Dreverna - vietovė prie marių Klaipėdos rajone - net nepriminė mėgstamo kurorto, net ir įrengus prieplauką bei pastačius apžvalgos bokštą. Tačiau dabar ši vieta gausiai lankoma poilsiautojų, kurie atvyksta ir dienai, ir savaitei. Kokia Drevernos sėkmės priežastis?
Drevernos panorama nuo apžvalgos bokšto.
Dreverna: Nuo Antikurorto Iki Populiarios Vietos
Drevernoje lankomės tokią dieną, kai iš ryto šviečia saulė, o popiet pakyla vėjas ir prapliumpa lietus. Atrodytų, ką gi veikti čia per lietų? L.Juknienė, dirbanti Drevernos pramogų ir poilsio parke, kuris apima uostą, kempingą, restoraną ir kitas pakrantės pramogas, šypsosi ir siūlo tiesiog knygą paskaityti kempingo namelyje - su vaizdu į Juodkrantės kopas.
„Pradžia mūsų buvo 2017 metų gegužės mėnesį - tai buvo mūsų pirmasis turistinis sezonas, tuomet atsidarėme. Tada čia buvo raudona aikštė ir elingas. Viskas, daugiau čia nieko nebuvo. Jeigu žiūrėsime į namelius, kurie dabar stovi kempinge, tai vaizdas buvo kaip aname krante dabar - pieva, joje žvyruotas takas iki apžvalgos bokšto. Pasiūlymą dirbti čia gavau 2016 metų pabaigoje. Su vyru atvažiavome apsižiūrėti, užlipau į bokštą ir pasakiau - juk supranti, kad čia yra pasaulio pabaiga, čia net kelias baigiasi“, - projekto pradžią prisiminė Liudmila.
Iki tol Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje dirbusi moteris prisipažįsta, kad Dreverna jai buvo visiškai nežinoma žemė: „Buvome vieną kartą atplaukę su jachta - tuščia prieplauka, parduotuvė uždaryta, sodybos uždarytos, žmogaus nė vieno nebuvo. Tokia ir buvo mano nuomonė. Pradėjau internete ieškoti, kas yra rašyta apie Dreverną ir radau vieną „Delfi“ tekstą pavadinimu „Vos už 7 km nuo Juodkrantės - visiškas antikurortas“. Tada ir pasakiau vyrui, kad juk turiu turizmo magistro laipsnį, nenoriu eiti į visišką antikurortą dirbti. Kitas straipsnis buvo „Įkūrė verslą Lietuvos akligatvyje: jeigu galėčiau atsukti laiką, niekada to nesiimčiau“. Tai buvo apie vienos sodybos savininką, visas straipsnis buvo apie tai, kad tai pinigų laidojimas, nes čia nieko nėra ir t.t.
Investicijos ir Plėtra
Aikštė šalia uosto ir pats uostas buvo įrengti už ES struktūrinių fondų lėšas, uostas nuosavybės teise priklauso valstybei. Gavusi europinę paramą savivaldybė įsipareigojo surasti partnerį, kuris valdytų uostą, tačiau konkursų teko surengti ne vieną - norinčiųjų tiesiog neatsirasdavo. Bet 2016 metų gegužę UAB „Hortivita“ laimėjo Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą ir ėmėsi šios teritorijos. Investuoti įsipareigojo 238 tūkst. eurų, investavo 2,5 mln. „Visa graži istorija ir pirmasis mūsų moto buvo toks: „Drevernos uostas - mano meilės uostas“. Tai turi savo priešistorę - savininko žmona, kaip ir aš, yra baigusi turizmo studijas, norėjo užsiimti kaimo turizmu. Taip jie atsidūrė Drevernos uoste. Buvo pateiktas pasiūlymas koncesijai“, - pasakojo L.Juknienė.
Pagal koncesijos sutartį verslininkai įsipareigojo investuoti 328 tūkst. eurų. Dabar jau yra investuota, kaip sako L.Juknienė, daugiau nei 2,5 mln. eurų į šitą teritoriją. „Įsipareigojome sukurti šešias darbo vietas, šiandien turime per 60, toliau nebeskaičiuojame. Vien tik su manimi, o aš esu Turizmo padalinio vadovė, dirba apie 40 žmonių, o tai be restorano, be kelto, be vandens pramogų. Per metus mums pagal sutartį reikėjo aptarnauti bent 5 tūkst. turistų.
Jau pirmais metais, 2017-aisiais, priėmėme apie 54 tūkst., 2018 m. - apie 66 tūkst. ir 2019 m., kai darėme gegužės mėnesį atidarymo šventę, per vieną dieną pas mus apsilankė apie 10 tūkst. lankytojų. Tuomet spauda rašė, kad automobilis spūstis į Dreverną buvo apie 15 km“, - apie įsipareigojimus ir realybę pasakojo Liudmila.
Drevernos uostas.
Sėkmės Istorija
Jos teigimu, jau pradėdami pirmąjį sezoną ji su kolegomis sakė, kad pradeda kurti Drevernos sėkmės istoriją: „Tai buvo mūsų pozicija ir taip savo pristatinėjome. Galiu drąsiai pasakyti, kad iki šių metų mes nenupirkome nė vieno straipsnio jokio žiniasklaidos priemonėje, o jie pasipylė. Mums buvo ir netikėta, ir vis galvojome, kur yra ta sėkmė. 2017 metais nebuvo restorano, tik uostas, 12 namelių, keltas „Gilija“ lėtas. Palyginti, dabar laivas „Benas“ plaukia iki Juodkrantės 12 minučių, „Gilija“ - apie valandą į vieną pusę.
Pirmieji straipsniai buvo apie tai, kad neįperkantiems poilsio Palangoje ar Neringoje siūlo Dreverną, nereikia ieškoti ramybės Latvijoje, čia išsigelbėjimas nuo Palangos šurmulio. Tai mums glostė savimeilę.“ Iki šiol pagrindiniai svečiai - lietuviai, orientuojamasi į šeimas. Nameliai čia aštuonviečiai, tinkami gyventi šeimoms su vaikais, kuriems yra žaidimų aikštelės, vaikų uostas. Įrengtas ir baseinas su šildomu vandeniu, dvi pirtys, sūkurinė vonia.
Apgyvendinimo Kainos
Kaina sezono metu dviem asmenims yra 80 eurų, papildomas asmuo - 15 eurų. Keliese atvyksite, tiek ir gyvensite namelyje, tikina Liudmila. Ne sezono metu kaina dviem siekia 70 eurų ir 10 eurų papildomam žmogui. Lapkritį - dviem kainuoja 60 eurų. Sezonas čia prasideda nuo gegužės 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d.
„Dirbame visus metus - ir restoranas, ir kempingas, tik laivai neplaukia, nes jau būna iškelti. Keltas kelia iki rugsėjo 1 d.“, - teigė L.Juknienė. Karantinas gerokai pakoregavo ir sezoną Drevernoje - jis prasidėjo ne įprastai nuo gegužės pradžios, o birželį, kai plūstelėjo žmonės, jų čia buvo apie trečdaliu daugiau nei prieš metus birželį. Vis dėlto ir per karantiną užsakymų, kaip sako Liudmila, jie beveik neprarado, nes savaitgaliais visi nameliai rezervuoti sezonui buvo jau kovą.
Investicijos ir Atsipirkimas
„Investicijos turbūt niekada neatsipirks. Tai nėra parduotuvė, kur padėjai grietinę, ją pardavei ir turi 30 proc. Nameliai yra nauji, bet jie nuolatos naudojami, todėl reikia nuolat investuoti, į inventorių, jo atnaujinimą, į plėtrą reikia investuoti. Pirmais metais turėjome 12 namelių, 2018 metais - 18, pernai - 31 namelį ir baseiną, šiemet jau turime 34 namelius, SPA kompleksą, naują krantinę. Restorane, atidarytame 2018 metais, iškilo poreikis pastatyti priestatą, atidaryti didesnę salę. Užburtas ratas, kas turi savo namą, gali pasakyti, kad prie jo visada yra išlaidų. O čia labai didelis ūkis“, - vardijo L.Juknienė.
Drevernos pramogų ir poilsio uostas.
Sėkmės Faktoriai
Jos manymu, sėkmę lemia ir tai, kad kiekvienais metais čia atsiranda naujienų. O kur dar vaizdas per namelių langus ir iš terasų - į Mirusias kopas Juodkrantėje. „Sėkmės istorija yra dėl to, kad turi čia nuolat būti, tuo užsiimti, kvėpuoti, tuo gyventi turi visa šeima. Todėl neretai paklausta, kuris čia direktorius, parodau žmogų, kuris plauna trinkeles. Arba taiso keltą“, - apie įmonės savininkus ir vadovus sako L.Juknienė.
Vis dėlto Liudmila neslepia, kad norėtųsi didesnio vietinio verslo įsitraukimo, nes atvykusieji ir automobilį nori patogiai pasistatyti, ir rūkytos žuvies įsigyti, ir dar kokių nors pramogų surasti.
Jono Gižo Etnografinė Sodyba
Viena iš pramogų yra Drevernoje esanti laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Joje susitinkame su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktore ir Pamario turizmo klasterio vadove Daiva Buivydiene. Jos teigimu, visas Drevernos grožis, kokį dabar mato svečiai, prasidėjo nuo čia.
„Šita vieta buvo ganėtinai apleista. Mūsų idėja savivaldybėje buvo, kad turėtų atsirasti rekreacinė prieplauka ir tokia istorinė vieta, kuri sudarytų sąlygas plėtoti veiklą kitiems žmonėms, teikti turizmo paslaugas ir iš to visai gerai gyventi. Tarybiniais laikais čia buvo žvejų prieplauka - tiek ir teturėjo Dreverna priėjimo prie Drevernos upės, - rodydama į upę šalia J.Gižo etnografinės sodybos, pasakojo D.Buivydienė. - Žlugus tarybiniam ūkiui prieplauka privatizuota, užrakinti vartai ir tokia graži gyvenvietė turėjo merdėti, nes negalėjo užsiimti jos gyventojai verslais, turizmu.“
Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba.
2003 metais D.Buivydienė parengė paraišką, kurioje buvo rekreacinės prieplaukos, dabartinio uosto, techninis projektas, detalieji planai - tai ir buvusi pradžia. „Tada padarėme šios sodybos (o ji buvo padovanota savivaldybei) rekonstrukcijos planą. Idėja buvo tokia, kad ši sodyba būtų kaip istorinė trauka, o toliau plėtojasi verslas. Čia savo indėlį įdeda savivaldybė, kuria patrauklumą, rinkodarinius projektus čia kuria, o toliau sąlygas sudaro ir netrukdo plėtotis verslui“, - kalbėjo direktorė.
Jos įsitikinimu, tai tapo tikru postūmiu privataus ir viešojo sektoriaus partnerystei - Klaipėdos rajono savivaldybė perdavė jau pastatytą uostą valdyti privačiam sektoriui, kuris investuoja. „Tada išeina labai geras rezultatas. Tikra sėkmės istorija“, - drąsiai teigia D.Buivydienė. Jono Gižo, buvusio laivadirbio, sodyba yra vienintelė tokia išlikusi rytinėje Kuršių marių pusėje. Jis statė kurėnus ir kitokius laivus būtent marioms.
Pramogos Laivais
Šiandien laivų Drevernoje ir visame Pamaryje netrūksta. Kitąpus marių esančią Juodkrantę pasiekti galima vos per 12 minučių - greitaeigiu laivu tik tiek tokia kelionė trunka. Bet galima rinktis ir kitą maršrutą iš kito uosto. Mes laivu „Baltas“ su kapitonu Ignu Pauliumi plaukėme iš Minijos kaimo, dažniau vadinamo Minge, Minijos upe pro Uostadvarį, Krokų lankų ežerą, Kuršių mariomis į Rusnę.
„Pamatysime Ventės ragą, ten toli - Nidą, padarysime tokį didelį lanką ir kilsime į Pakalnės upe“, - maršrutą nužymėjo Ignas. Nors dangus grasino prapliupti lietumi, plaukimas laivu suteikia ramybės. Gali tiesiog žvalgytis, sekti akimis baltuosius garnius, gulbes ir pulkus mažesnių paukščių. Arba klausytis Igno pasakojimų, kuriems jis vis randa akimirką vesdamas laivą.
Paklaustas, ar viskas su laivyba Pamaryje yra taip lengva, kokia nuotaika apima plaukiant, Ignas šypsosi. Anot jo, reikėtų gerinti plaukiojimo sąlygas, nes susidomėjimas pramogomis laivuose didelis, tad ir kelionių pasiūla galėtų būti dar didesnė. Tą akcentavo ir L.Juknienė iš Drevernos pramogų ir poilsio parko: šliuzas nėra platus, laivai nepraplaukia, todėl negali pasiūlyti maršrutų į Mingės kaimo pusę.
„Šliuzo platinti neleidžia, tai praplaukia tik kateriai, didesni laivai negali. Negalime tokių ilgesnių poilsinių maršrutų pasiūlyti, kurie tikrai yra įdomūs, turiningi ir tvarūs. Įplaukimo kanalai kelia problemų, nes mums neleidžia jų gilinti, gylis yra tik 1,2 m, todėl pas mus neįplaukia didesni laivai su didesnėmis grimzlėmis, tegali praplaukti, mums pamojuoti ir nuplaukia į Nidą su skaudančia širdimi, kad negali būti čia“, - teigė L.Juknienė.
Tačiau tai tik viena iš problemų, kuri netrukdo siekti pagrindinio tikslo - kad žmonės važiuotų ne tik prie jūros, bet ir į Pamarį. Ir žinotų, kuris jis yra. Žurnalistų turą į Mažąją Lietuvą organizavo Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.
Apžvalgos Bokštai Kuršių Mariose
Bet vietinės bendruomenės iniciatyva, paremta rajono savivaldybės ir ES lėšomis, naujoji regykla neseniai iškilo, kur tinkamiausia - sutvirtintoje krantinėje arti vandens. Kad keliautojas ar vietinis žmogus galėtų iš aukštai pasigėrėti vaizdais, palydėti salėlydį ar žvilgsniu - laivelius, kursuojančius tarp Drevernos ir Juodkrantės. Taip pat ir paukščius, kurių čia visais metų laikais - praskrendančių ar perinčių - yra. Taip pat - ir retų, į Raudonąją knygą įrašytų, pavyzdžiui, urvinių ančių.
Šis naujausias metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas dešiniajam marių krante yra aukščiausias (15 m) iš visų iki šiol pastatytų ir vienintelis, kurio viršuje sumontuotos vienkojės metalinės kėdutės. Niekas mokesčio už regyklos lankymą neima ir nežada imti, taip pat - ir už automobilių parkavimą.
Klaipėdos rajonas šiuo objektu, kaip ir anksčiau Drevernoje iškilusiais - mažųjų laivų prieplauka, kainavusia 17 mln. litų, rekonstruotra laivadirbio Jono Gižo (1867-1940) etnografine sodyba (kainavo 2 mln. Lt), istorinės burvaltės reizinės atkūrimu (kainavo 250 tūkst. Lt) siekia didinti pamario krašto patrauklumą ir skatinti turizmo plėtrą. Naujosios regyklos kaina - 66,7 tūkst.
Kuršių marių dešiniojoje pakrantėje, tarp Drevernos ir Rusnės salos, iš viso dabar yra 10 apžvalgos vietų. Kai Rusnės saloje beveik prieš du dešimtmečius netoli Naikupės ir Pakalnės upelių žiočių iškilo kuklūs mediniai kelių metrų aukščio bokštai - jie buvo ir liko vieninteliai, iš kurių saloje galima regėti marias.
Plačia juosta apžėlusi nendrynais, atodangų ir prieigų net ir maudynėms sala neturi, tad į atvirus vandenis keliaujama laiveliais - savais ar išsinuomotais. Nuo pernai naujos regyklos vilioja Kintų paplūdimyje ir prie marių Kniaupo įlankos. Daugiausia regyklų - pakeliui į Ventės ragą. Nuo Kintų pasukus į Suvernų kaimo kelią, vedantį link marių, rekreacinio tako pusiaukelėje aptinkamas prieš keletą metų miškininkų įrengtas medinis kuklus bokštas.
Ventės rage palypėti aukščiau ir pasižvalgyti galima tik iš apžvalgos aikštelės senojo švyturio viršūnėje. Dar dvi regyklos, įrengtos T.Ivanausko zoologijos muziejaus filialo pastatų viršūnėse, po rekonstrukcijos oficialiai nėra atidarytos. Bet prieš keliolika metų arti senosios mašinų parkavimo aikštės ant marių kranto Ventės rage pastatyta regykla - dieną ir naktį keliautojams prieinama. Tik automobilių parkavimas - jau apmokestintas 0,90 euro.
Rusnės Sala
Rusnės sala, įsikūrusi Šilutės rajone, Nemuno deltoje, garsėja savo gamtos grožiu, paukščių įvairove ir pavasariniais potvyniais. Šioje didžiausioje Lietuvos saloje veikia dešimt kaimo turizmo sodybų, siūlančių įvairias paslaugas ir pramogas.
Pakalnės Vingis
Viena iš didžiausių ir geriausiai vertinamų - „Pakalnės vingis“, priklausanti Raimondui Plikšniui. Ši sodyba, įsikūrusi ant Pakalnės upės kranto, per trejus metus virto jaukia ir patrauklia poilsio vieta, pelniusia aukščiausią įvertinimą.
Buvęs dailės ir braižybos mokytojas Raimondas Plikšnys, pardavęs dešimt metų plėtotą prekybos verslą Šilutėje, iškeitė miestą į kaimą. 2002 metų liepą jis įsikūrė Rusnėje, ant upės kranto, ir per trejus metus įrengė kaimo turizmo sodybą.
Apgyvendinimas ir Patogumai
Šiais metais užbaigtos visos sodybos statybos. Vasarą duris atvėrė rekonstruotas dviaukštis pastatas - pagrindiniai „Pakalnės vingio“ svečių namai. Pirmajame aukšte įrengta konferencijų ar pokylių salė su židiniu, baru, virtuvės įranga ir išėjimu į lauko terasą. Antrajame aukšte - svečių kambariai su visais patogumais ir didelis balkonas. Svečiams siūlomi dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai kambariai, kuriuose yra dušai ir tualetai.
Šalia svečių namų įrengtas maumedžio lentų kubilas po atviru dangumi, kuriame į šildomą vandenį gali susėsti iki 8 žmonių. Maudynės kubile ypač įspūdingos žiemą. Vasarą šalia pastatytas mažesnis, pušinis, kubilas, kuriame - vanduo su ledukais, į kurį neriama gerai įšilus didžiajame kubile.
Pramogos ir Veikla
Prie upės galima rasti rusniškio Simo Knapkio sumeistrautą valtį, kuria atvykėliai gali pasiirstyti. Kurėnų statytojas S. Knapkis surentė būdingą šiam kraštui valtį - su ilgais aukštais galais. R. Plikšnys taip pat turi daugiau valčių, laivą ir baidarių. „Žmonės atvyksta pabūti gamtoje, todėl siūlome pakeliauti ir dviračiais, planuojame žiemą organizuoti išvykas rogėmis, sniego motociklais“, - pasakojo „Pakalnės vingio“ savininkas R. Plikšnys.
Be to, į „Pakalnės vingį“ galima atvykti su naminiais gyvūnais. R. Plikšnys pats turi juodą Labradorų veislės šunį Dakarą, draugišką su visais ir mėgstantį maudytis.
Bendradarbiavimas su Kitomis Sodybomis
R. Plikšnys džiaugiasi, kad Rusnėje veikiančių dešimties kaimo turizmo sodybų savininkai, susibūrę į Kaimo turizmo draugiją, vadovaujamą Dalios Drobnienės, gražiai sutaria, kas savaitę susirenka aptarti reikalų ir padeda vieni kitiems. Poilsiautojus priima ir kaimynystėje įsikūręs V. Skirkevičius, žinantis gausybę liaudies medicinos paslapčių.
Potvyniai Rusnėje
Pavasariais, kai Nemunas atplukdo į šį kraštą gausybę vandens bei prineša ledo lyčių, o marias tebekausto ledas, prasideda potvynis. Vanduo užlieja asfaltuotą kelio atkarpą, jungiančią Rusnę su Šilute.
Potvynis Rusnėje.
Investicijos ir Atsiliepimai
R. Plikšnys sako, kad Rusnėje žemės įsigyja ir užsieniečiai, ir Vilniaus ar Kauno gyventojai. Iš pradžių į sodybą atvykdavo draugų, pažįstamų šeimos, kolektyvai. Malonu, kai jų geri atsiliepimai apie poilsį „Pakalnės vingyje“ pasiekė Klaipėdą, Vilnių, Kauną, net užsienio šalis. Geri atsiliepimai - puiki reklama. Todėl paslaugų plėtra ir įvairove dabar susirūpinęs R.
Kita Informacija Apie Rusnės Sodybas
Be „Pakalnės vingio“, Rusnės saloje galima rasti ir kitų sodybų, siūlančių įvairias paslaugas:
- Sodyba Pylimo gatvėje: jauki sodyba, įkurta netoli Pakalnės upės, skirta šeimoms, nedidelėms grupėms, žmonėms, mėgstantiems ramų poilsį. Norintiems pavakaroti yra pavėsinė su židiniu.
- Sodyba Skirvytėlės gatvėje: siūlo daug vietų palapinėms, įrengtos 4 laužavietės, futbolo, tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės. Nuomojami dviračiai, baidarės, irklinės valtys, kateriai.
- Sodyba Šilutės gatvėje / Nemuno gatvėje: siūlo apsigyventi Viloje „Prie Peterso tilto“, kuri įsikūrusi Rusnės miestelyje senąjame pašte vaizdingoje vietoje, netoli Atmatos upės ir rekonstruotos prieplaukos.
- Kaimo turizmo sodyba „Skirvytėlė“: įsikūrusi Rusnės saloje, 400 m. nuo Rusnės miestelio centro ant vaizdingo Pakalnės upės kranto. Mėgstantys poilsiauti gamtoje, čia ras vietos pasistatyti palapines šalia Pakalnės upės 200 m. pakrantės atkarpoje.
- Sodyba Lakštingalų gatvėje: sodybos teritorija išsidėsčiusi palei Paklanės upelį. Siūlomas 6 vietų gražus ir jaukus namelis su pirtimi. Taip pat poilsiautojai priimami ir kituose dviejuose, keturviečiuose numeriuose.
Šios sodybos siūlo įvairias paslaugas ir pramogas, pritaikytas skirtingiems poreikiams ir pomėgiams.
Rusnė - Unikalus Kraštas
Rusnė - viena iš seniausių, unikaliausių ir įdomiausių Mažosios Lietuvos krašto gyvenviečių Nemuno deltoje. Tai pasienio miestelis, įsikūręs saloje tarp Atmatos ir Skirvytės upių, per vidurį teka Pakalnės upė. Vienintelis kelias į Rusnę - tiltas per Atmatą. Tai didžiausias Lietuvos miestelis esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais.
Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, pliuškančio vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą. Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra - sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine.
Didžiausioje Lietuvos saloje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna įtraukia įvairių pomėgių turinčius atvykėlius - žuvininkystės profesionalus ir mėgėjus, ornitologus, gamtos ir etnokultūros tyrinėtojus, ramybės bei vandens mylėtojus.
tags: #pakalnes #prieplaukos #sodyba