Pakutuvėnų "Susitaikinimo sodyba" - tai unikali vieta Lietuvoje, turinti gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį vietos bendruomenės gyvenime. Ši sodyba, įsikūrusi vaizdingame Žemaitijos kraštovaizdyje, yra ne tik dvasinis traukos centras, bet ir vieta, kur žmonės gali atstatyti santykius su savimi, Dievu ir aplinkiniais.
Istorijos Pradžia ir Vizija
1995 metais Kretingos Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnyba ir broliai pranciškonai ieškojo galimybių suteikti žmonėms vietą pabūti vienumoje, per bendrą darbą, maldą ir poilsį atstatyti santykius su savimi, Dievu ir aplinkiniais. Pakutuvėnų bažnyčia, esanti 30 km nuo Kretingos, idealiai tiko šiai idėjai, nes yra gana toli nuo pagrindinio kelio ir kaimo (7 km), artimiausias vienkiemis - tik už kelių kilometrų. Gavus JE Telšių vyskupo Antano Vaičiaus palaiminimą, 1995 metais Kretingos Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnyba 50-čiai metų išsinuomavo 49,25 ha žemės aplinkui Šv. Antano Paduviečio bažnyčią Pakutuvėnuose ir ėmė kurti „Susitaikinimo sodybą“.
Brolis Gediminas Numgaudis OFM 1990 metais dirbo Šventosios bažnytėlėje. Jis pasakojo: „Čia dažnai atvykdavo šv. Jono kongregacijos sesuo Barbora, svajojanti įkurti mergaičių, sunkiai besiadaptuojančių visuomenėje, namus. Mes kartu ėmėme ieškoti vietos šiai idėjai įgyvendinti.“ Tuo metu Kretingos pranciškonų gimnazijoje dailės mokytoju dirbęs Juozas Šakinis daug pasakojo apie jo gimtuosius Pakutuvėnus, nepaprastai gražią gamtą, numelioruotą kaimą ir vienišą bažnyčią. Kartu nuvykus jos aplankyti, ši vieta sesei Barborai pasirodė esanti per toli nuo artimiausio miestelio, o man patiko.
1991 metais, kai broliai vienuolyne klausė kur turėtų būti jų noviciatas, aš parodžiau Pakutuvėnus ir pasakiau, kad mano įsitikinimu jis turėtų būti būtent čia. Tėvas Matas Jurevičius OFM ėmė dažnai atvažinėti į šią bažnyčią dvasinėm pratybom. Vėliau čia atvyko ir broliai kandidatai Paulius Vaineikis bei Faustas Meškuotis".
1991 metų birželio 14 dieną (per šv. Antano atlaidus) mes, pirmieji brolių pranciškonų naujokai, atvykome į Pakutuvėnus, rekolekcijoms. Tėvas Matas OFM mums parašė eremitų regulą pagal dykumų tėvų patirtį (valgyti tik vieną kartą per dieną ir tik duonos, kurią reikia patiems susielgetauti po du einant per kaimą). Tos dešimt dienų buvo pirmasis susitikimas su pranciškonišku gyvenimu. Mes tikėjome, kad ateityje čia bus susikaupimo ir maldos vieta broliams naujokams.
Meldėmės, o po to atsivertę skaitėme šv. Raštą, kuriame radome patvirtinančius žodžius, kad eitume ir statytume. Tai priėmėme kaip Viešpaties valią ir dviese su broliu Faustu Meškuočiu, tėvo Astijaus Kungio OFM palaiminti, išėjome statytis noviciato. Nė vienas iš mūsų nebuvo dirbęs nieko panašaus, bet perskaitėme, kad šv. Pranciškus statė iš mėšlo ir molio, sienas pindamas iš žabų vytelių. Tai ir mes nutarėme pirmą namuką pasistatyti molinį.
Nutarėme, kadangi žiemos pas mus šaltos, tai namukas turi būti molinis. Nežinojome nuo ko pradėti, tačiau mus nuolat lydėjo Viešpaties palaima - atvyko inžinieriai iš Aleksandravo kaimo, kurie patarė su moliu maišyti ne mėšlą, o pjuvenas. Tai buvo žymiai efektingesnė rišamoji priemonė. Traktoriais mums ėmė vežti molį. Aš pasiuvau odines kojines moliui minkyti. Dviese su broliu Faustu padarėme pamatus, išpynėme molinuko sienas. Tai buvo labai įdomus darbas, kadangi vasarą nuolat atvykdavo vienas kitas žmogelis, kurie mums padėdavo. Kiekvienas atsinešdavo kokių nors įdomių, labai pravertusių patarimų. Rugsėjo mėnesį nutarėme, kad visi broliai kandidatai važiuos kartu ir pagaliau pasistatysime namuką, nes supratome, kad mums dviese tikrai pritrūks jėgų. Darbas vyko labai sparčiai, sienos kilo, kilo ir galiausiai liko tiktai stogą uždengti. Bet mes to darbo pabaigti nesuspėjome, stogą uždengė stalius iš Aleksandravo. Bendrovės pirmininkas paaukojo duris, langą.
Šio namuko paskirtis - vieno brolio eremito (atsiskyrėlio) namas, kuriame jis metus galėjo gyventi. Ir ateityje, manėme, kad tokių namukų turi būti žymiai daugiau. Bet Viešpaties plane buvo kitaip - Pakutuvėnų vieta tapo visų.
1993 metais niekaip negalėjome rasti vietos jaunimo stovyklai-rekolekcijoms prieš žygį į Žemaičių Kalvariją. Bandėme Šventojoje, kitose vietose, bet nieko neišėjo, tarsi Viešpats būtų sakęs: „Jums visi keliai į kitas vietas uždaryti - darykite stovyklą Pakutuvėnuose“. Taip atsirado pirmoji Pakutuvėnų stovykla.
1993 m. man buvo stiprus įkvėpimas šalia Šventosios bažnyčios įkurti susitaikinimo oazę, tokią kaip Taize (Prancūzijoje), bendruomenę priimančią atvykstančius žmones, ieškančius atsakymų į įvairius gyvenimo klausimus, kur jie būtų išklausomi, galėtų pasimelsti: ši bendruomenė būtų krikščioniško gyvenimo pavyzdys. Tačiau tokiai idėjai nepritarė Palangos kunigai ir šios vietos teko atsisakyti.
1995 metų pavasarį su architektu iš Palangos Kastyčiu Aleknavičiumi savaitę gyvenome Pakutuvėnuose melsdamiesi ir klausdami Dievo kas čia turėtų vykti. Abiem atėjo ta pati vizija: etnografinė žemaitiška sodyba.
„Susitaikinimo sodyba“ išsivystė iš brolio Gedimino OFM svajotos idėjos.
Veikla ir Bendruomenė
Per 16 savo veiklos metų Sodyba tapo stipriu traukos centru ir subūrė nuolatinių lankytojų ratą. Per vasarą Sodyboje suorganizuojama iki 10 stovyklų, o į kasmet organizuojamas stovyklas šeimoms susirenka iki 700 asmenų. Vasaromis čia vyksta stovyklos Lietuvos šeimoms, Karaliaučiaus srities lietuvių kilmės vaikams, Kretingos bei Lietuvos akademiniam jaunimui, rekolekcijos prieš atgailos žygius į Žemaičių Kalvariją, rankdarbių, ikonografijos mokyklėlės, aplinkinių kaimų vaikai ruošiami Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramentams. Kitais metų laikais Kretingos Šv. Antano religijos studijų instituto studentai, bei Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnybos nariai atvyksta asmeninėms rekolekcijoms. Nuo 1995 metų organizuojamos šeimų stovyklos buvo pirmasis tokio pobūdžio bandymas Lietuvoje.
"Pakutuvėnai, tai tikriausiai yra mūsų dangiškojo Tėvo idėja, nes jaunimas neturi šaknų Bažnyčios viduje, tačiau nori sužinoti apie dvasinį gyvenimą. Klausėme savęs, ką mes dėl jų galime padaryti. Vokietijoje nupirkome du eksportinius konteinerius (kuriuose vežiodavo kavą). Draugo Artur Reuter fermoje juos pasistatėme ir darbavomės patys bei senukai pensininkai. Viename konteineryje stengėmės įrengti viską, ko gali prireikti: virtuvę, miegamąjį (5-as lovas), rašomąjį stalą, apšildymą (krosnelę), šaldytuvą, elektrinę plytelę. Kitame konteineryje įrengėme dirbtuves, kad galima būtų dirbti. <…> Jau pirmaisiais metais matėme vaisius: kiek daug buvo išpažinčių, Pirmosios Komunijos ėjo ne tik vaikai, bet ir vyresni žmonės. Pastebėjome, kad atėjo ir narkomanų, kurie pirmą kartą ėjo išpažinties, Pirmosios Komunijos, kad žmonės čia atvyksta iš toli: iš Vilniaus, Kauno iš užsienio. Pastebėjome, kad jaunimas, kuris čia apsilanko, išeina su ramybe ir pagarba Dievui (gal net ir sau pačiam) širdyje, su viltimi gyventi. Tikiu, kad mūsų dar laukia labai ilgas kelias (stovyklų bei statybų). Paraleliai vystantis bendruomenės dvasiniam gyvenimui, vyksta ir statybos.
Nors Pakutuvėnuose ir susiformavo sveikstančių narkomanų bendruomenė, tačiau išlieka tas pats poreikis kaip pradžioje: nedidelės tikinčiųjų bendruomenės, kuri priimtų atvažiuojančius žmones, kad jie galėtų pabūti maldoje, pasidarbuoti prie žemės, prie gyvulių ir tokiu būdu patirtų dvasinį gydymą.
Nuo 2013 m. rudens Pakutuvėnuose lieka tik broliai pranciškonai bei keli darbuotojai. Šiuo metu kuriami planai dvasinės pagalbos bei evangelizacijos centrui. Primami žmonės, kuriems reikalinga dvasinė pagalba. Nuolatos gyvena keletas tarnaujančių žmonių. Aktyviai veikia Shalom Jums bendruomenė bei parapija.
2007 m. oficialiai įkurta VšĮ „Susitaikinimo sodyba“ Pakutuvėnų infrastruktūrai vystyti, bendruomenės bei stovyklų reikalams palaikyti. Pakutuvėnų „Susitaikinimo Sodybos“ bendruomenę sudaro trys broliai pranciškonai, dvi Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaitės seserys, 5-6 žmonės, sveikstantys iš įvairių priklausomybių bei keletas darbuotojų. Visi vadovaujasi tradicine vienuolynuose įprasta dienotvarke, vadinama regula, pritaikyta Pautuvėnų misijai. Daug dėmesio skiriama maldai: kasdien ryte, per pietus ir vakare (po rožinio) kalbamos Dievo tautos Liturginės valandos. Visi dalyvauja kasdieninėse Šv. Mišiose.
Parapijos Istorija
Iki XVIII a. vid. Pakutuvėnų kaimas priklausė Plungės parapijai. 1776 m. Kulių parapiją vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis priskyrė jai 23 Plungės parapijos kaimus, tarp jų ir Pakutuvėnus. Kurį laiką viena Pakutuvėnų kaimo dalis priklausė Kulių, kita - Kartenos parapijoms bei Sėlenių bendruomenei už Minijos upės. Pakutuvėniškiai šv. Mišias švęsti vyko į jiems patogesnę bažnyčią: į Kulius, Karteną, Plungę, Kretingą, Šateikius. 1942 m. dar neįregistruotą Pakutuvėnų parapiją sudarė 6 kaimai, o ji priklausė Rietavo dekanatui.
1943 m. gegužės 20 d. įkūrė Pakutuvėnų parapiją, kuriai priskyrė Šložių, Santakio bei Pakutuvėnų kaimus. 2004 m. sausio 20 d. perdavė Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Visgi šiais laikais oficiali parapijos teritorija jau neberiboja žmonių judėjimo ir pasirinkimo laisvės, todėl į Pakutuvėnų bažnyčią suvažiuoja daugybė žmonių iš Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Telšių, Šiaulių ir kitų Lietuvos kampelių.
Infrastruktūros Atnaujinimas
VšĮ „Susitaikinimo sodyba‘‘ įgyvendino projektą, pagal kurį atnaujinta vandens ir nuotekų infrastruktūra. Atlikus Pakutuvėnų kaime esančio artezinio gręžinio vandens tyrimus, buvo nustatyta, kad bendrosios geležies leistina norma čia viršijama daugiau nei 14 kartų, todėl projekto lėšomis įrengta vandens filtravimo sistema. Bendra projekto vertė siekia per 54 tūkst. eurų.
Projekte numatyti tikslai ir veiklos atitinka 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) tikslus, kuriant modernią ir patrauklią gyvenamąją aplinką, skatinant gyventi ir dirbti kaimo vietovėse. LEADER - tai viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, skatinanti kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Ši politikos priemonė padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą.
Vandens Tyrimų Duomenys
| Parametras | Leistina Norma | Nustatyta Vertė |
|---|---|---|
| Bendroji geležis | X mg/l | >14X mg/l |
Bendruomenės Gyvenimo Taisyklės
Pakutuvėnų „Susitaikinimo sodyboje“ stengiamasi gyventi krikščioniškais principais paremtą bendruomeninį gyvenimą. Kiekvienas naujai atvykstantis žmogus yra supažindinamas su taisyklėmis, kurias pasirašydamas įsipareigoja jų laikytis visą savo buvimo Pakutuvėnuose laikotarpį.
Gyvenimo taisykles galima peržiūrėti čia... Taisyklės, galiojusios iki 2018 m.:
- Atvykusius žmones priimame 3 dienoms susipažinimui.
- Išsilaikome iš paaukotų lėšų ir savo darbo.
- Punktualiai laikomės dienotvarkės.
- Muzikos ar kitokių garso įrašų klausomės, jeigu niekas neprieštarauja.
tags: #pakutuvenu #susinaikinimo #sodyba