Palangos Jono Basanavičiaus sodybos istorija

Palanga garsėja ne tik paplūdimiais ir vasaros pramogomis, bet ir sveikatinimui itin palankia aplinka - tyras, jodo ir pušų sakų aromato prisotintas oras, ramybė, jūra…

Vienas seniausių statinių J. Jono Basanavičiaus gatvė smetonmečiu tapo riba, skyrusi Kretingos miestą nuo Kretingsodžio kaimo, ir šiandieną toje jos dalyje, kuri tęsiasi į dešinę nuo Palangos-Šiaulių plento, už „Northway“ medicinos centro, išlikę senųjų, šimtmečius skaičiuojančių, medinių namų.

A. Slušnys apie savo tėviškę, kurią savo knygoje „Kretingos praeities skraistę praskleidus“ aprašė ir istorikas Julius Kanarskas, pasakojo: „Kadaise į šią sodybą, priklausiusią Tiškams, atitekėjo prosenelė Marija Beržanskytė iš Tūbausių.

Jo tėvai Adolfina ir Juozas Slušniai gyveno kaimynystėje, susituokę senąjį namą perstatė.

Algirdo mama Adolfina, pasakojo jis, pagelbėjo auginti ir auklėti jų sūnų Arnoldą: „Jis nemėgo darželio, buvome užrašę tuomet į darželį Padvariuose.

Dabar, tikino ilgaamžis vyras, tėviškę pasidalijo jie, 5 Adolfinos ir Juozo vaikai: „Visi turime po savo kampą, mudu su žmona Stase ten pasiauginame ir daržovių.

Medinių vilų lobynas XIX-XX a. sandūroje Palanga jau buvo gerai žinoma kaip kurortas, todėl palaipsniui ėmė daugėti įmantrių vilų, kurios, kaip ir pridera poilsiavietei, daugiausia buvo statomos iš švarios ir ekologiškos medžiagos - medžio.

1921 m., kai Palanga tapo Lietuvos Respublikos dalimi (1918-1921 m. priklausė Latvijai), jos reikšmė dar labiau išaugo, 1933 m. miestui suteiktos kurorto teisės, puošnių pastatų tik padaugėjo.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Karininkų ramovės vila Palangos turizmo informacijos centre galima pasiimti specialų leidinį „Atrask senąsias Palangos vilas“, kuriame pateiktas žemėlapis su pažymėtais vertingiausiais pastatais ir jų glaustais aprašymais.

Dauguma vilų sukoncentruota erdvėje tarp Basanavičiaus g. ir Birutės parko, kai kurios gerai užsislėpusios periferinėse gatvėse ar sklypų gilumoje, todėl pasinaudoti leidinuku verta.

Iš viso Palanga kviečia pamatyti bent 26 vilas, jei pavyks apžiūrėti nors dalį jų - tikrai nepasigailėsite.

Palangoje mums puikų įspūdį paliko Antano Mončio namai-muziejus.

Nors pats skulptorius Palangoje niekada negyveno, jis kilęs iš pajūrio ir Palangą visada labai mėgo.

Jeigu ir jūsų ankstesnė patirtis panaši - apsilankykite muziejuje dar kartą. Čia ekspozicija gerai parengta, yra išsamūs aprašymai, surinkti išskirtinio dydžio ir formų eksponatai.

Ši įstaiga įkurta vienoje įspūdingiausių, analogų neturinčioje medinėje viloje - vadinamajame „Anapilyje“.

„Anapilį“ 1898 m. pastatė Tiškevičiai, tarpukariu valdė broliai Vailokaičiai, ilsėdavo prezidentas A.Stulginskis, Maironis, Kipras Petrauskas, rinkosi to meto bohema.

Tiesa, verta patikrinti muziejaus renginių tvarkaraštį - galbūt jūsų apsilankymo metu numatytas įdomus spektaklis ar koncertas.

Puošniame mediniame pastate veikia Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, joje susipažinsite su pirmojo Palangos burmistro gyvenimu, šio miesto istorija, lietuvių tautiniu judėjimu.

Na, o J.Basanavičiaus gatvė - kaip visada gyvybinga, judesio joje netrūksta.

Dėl kai kurių dalykų, juokaujama, šiandien pats daktaras Basanavičius verktų, bet be šios gatvės Palanga juk nebūtų Palanga.

Kai kurios iš jų apsuptos ramybės, pajūrio pušynėlių ir yra atokiau nuo pagrindinių turistinių takų, kitos stūkso visai šalia J. Basanavičiaus gatvės, pačiame miesto šurmulio centre.

Žymios Palangos vilos

1. Vila „Baltasis angelas“, Vytauto g. 78. Tai vienas seniausių pastatų Palangoje. Vila „Baltasis angelas“ statyta apie 1870 m. grafų Tiškevičių ir buvo skirta vasaros poilsiui.
2. Vila „Šilelis“, Grafų Tiškevičių al. 7. Senojoje miesto dalyje architektas V. Lvovas 1939 m. suprojektavo griežtų formų vilą „Šilelis“. Pastatas atspindi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje vyravusią architektūrinę stilistiką.
3. Palangos senoji vaistinė , Vytauto g. 33. Šio įspūdingo medinio pastato istorija prasidėjo dar 1827 m., kai vieną seniausių vaistinių Lietuvoje įkūrė iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas.
4. Vila „Ramybė“, Vytauto g. 54. Vila „Ramybė“ pastatyta 1926 m. ir žinoma kaip tarpukario Lietuvos kultūros veikėjų susibūrimų vieta.
5. Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A. Šio pastato istorija prasideda nuo XIX a. pabaigos. Manoma, kad namą statė grafai Tiškevičiai, kurie turėjo didelės reikšmės Palangos kurorto infrastruktūros plėtrai.
6. Vila „Pelėda“, Birutės al. 51. Vila „Pelėda“ atspindi modernizmo sklaidą medinėje kurorto architektūroje. 1939 m. namą naujai įsigytame sklype pastatė bankininkas Buršteinas.
7. Antano Mončio namai-muziejus, S. Daukanto g. 16. Antano Mončio muziejaus pastatą XX a. pradžioje pastatė Vladas Navickas - grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus.
8. Vila, Kęstučio g. 19. Vieno aukšto vila su mansarda pastatyta XX a. pradžioje. Šis kurorto medinės architektūros pavyzdys žinomas kaip Palangos ir ne tik jos gyventojų santuokų registravimo vieta.
9. Šiltųjų maudyklių pastatas, Kęstučio g. 31. Palangos kurorto vystymosi istorijoje išskirtinė vieta tenka šiltosioms maudyklėms. Grafas Feliksas Tiškevičius 1888-1900 m. pastatė medinį šiltųjų maudyklių pastatą.
10. Lietuvos karininkų ramovės vila, Birutės al. 46. Lietuvos karininkai (nuo 1924 m. - Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubas) 1934 m. įsigijo Birutės alėjos ir J. Simpsono gatvių sankryžoje stovėjusią medinę, dviejų aukštų vilą ir pavadino ją „Ramove“.
11. Medžiotojų namas, J. Simpsono g. 19. Pastatas statytas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje kaip barono Ungem von Sternbergo medžioklės namas.
12. Vila, Gedimino g. 6. Išraiškingomis formomis išsiskiria Gedimino gatvėje esanti vila, kuri architektūriniu sprendimu artima XIX a. klasicistiniams dvarams.
13. Buršteino vila, Birutės al. 37. Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai.
14. Vila „Mahorta“, Birutės al. 35. 1899-1900 m. Birutės alėjoje iškilo medinė vila „Mahorta“. Ryškiausias vilos akcentas - dviejų aukštų aštuoniakampio plano bokštelis.
15. Vila „Baltoji“, Birutės al. 33. Vila „Baltoji“ pastatyta 1900-1914 m. Tai viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų.
16. Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Birutės al. 34, 36. Romantiškos Palangos kurorto dvynės - „Romeo“ (kairėje) ir „Džiuljeta“. Vilos statytos 1890-1905 m.
17. Vila „Anapilis“, Birutės al. 34A. Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila.
18. Vila „Jūrapilis“ („Komoda“), Meilės al. 5. Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis - vila „Jūrapilis“ arba „Komoda“.
19. Antano Žmuidzinavičiaus namas, J. Basanavičiaus g. 42. Kaip ir daugelio XIX-XX a. sandūros pastatų Palangoje, atsiradimas sietinas su Palangos savininkais grafais Tiškevičiais.
20. Vila „Gintaras“, J. Basanavičiaus g. 37. 1934 m. duomenimis, 14,68 arų žemės sklypą įsigijo advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių.
21. Vila, J. Basanavičiaus g. 35. Vila, manoma, statyta XX a. 4 dešimtmetyje. Jai būdingi šveicariško stiliaus bruožai, kurie ryškiausiai atsiskleidžia per stilizuotą šoninio fasado mansardinio aukšto apkalimą.
22. Vila „Jūros akis“, J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32. Vila „Jūros akis“ - 1897-1910 m. kurortinės architektūros šedevras, priklausęs S. Tiškevičienei.
23. Fachverkinių vilų kompleksas, J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34. Vilų kompleksui būdingi šveicariško stiliaus elementai, kurie persipynę su Prūsijos fachverkinės statybos tradicijomis.
24. Vila „Aldona“, J. Basanavičiaus g. 24A. Tai viena gražiausių J. Basanavičiaus g. vilų Palangoje, kuri priklausė grafų Tiškevičių šeimai.
25. Vila „Pajauta“, J. Basanavičiaus g. 22. Vila „Pajauta“ statyta XIX a. pabaigoje ir architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34).
26. Vila „Vilija“, J. Basanavičiaus g. 20. Vila statyta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Manoma, kad šį pastatą statė grafų Tiškevičių šeima.
27. Vila „Vaidilutė“, J. Basanavičiaus g. 21. Po Pirmojo pasaulinio karo sklypą iš grafų Tiškevičių seseriai Bronislavai Knabikaitei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius.

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrities Bartininkų parapijoje, Ožkabalių kaime.

Šeima Basanavičių pavarde žinoma jau nuo XVII amžiaus.

1861 m. gimė sūnus Vincas. Jis vėliau paveldėjo šeimos ūkį.

1869 m. mirė sesuo Marytė, liko viena sesuo Uršulė. Šeimoje užaugo trys vaikai.

Apylinkėje Basanavičių sodyba buvo viena gražiausių.

Dabartinė sodyba, kuri pristatoma kaip gimtoji Jono Basanavičiaus sodyba, pastatyta kai Jonas buvo jau paauglio metų.

Senąją sodybą dar labai mažas būdamas sudegino brolis Vincas.

Jonas Basanavičius mokytis pradėjo gimtajame kaime, mažajį Joną mokė kaimo daraktorius Kardokas.

Vėliau mokėsi Marijampolėje ir sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją.

Po to Jonas mokėsi Maskvos universitete, Istorijos-filologijos fakultete.

Atostogų metu jaunasis studentas savo apylinkėse rinko liaudies dainas, padavimus ir labai domėjosi Lietuvos istorija, labai mėgo apylinkėse jodinėti ant žirgo.

Studijų metais užsidirbdavo pragyvenimui privačiai mokydamas kitus studentus, tėvas jį, nepasirinkusį kunigo kelio, remti atsisakė.

Gyvenimo nepritekliai, patirti studijų metais, nemažai pakenkė J. Basanavičiaus sveikatai.

Į Bulgariją J. Basanavičius išvyko 1879 m. - tais pačiais metais mirė ir jo tėvas.

Tobulindamasis Prahoje, sutiko būsimąją žmoną.

Jo žmona - Čekijos vokietė Gabrielė Eleonora Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje.

Dirbdamas ir gyvendamas Bulgarijoje, J. Basanavičius pradėjo rūpintis lietuvybės reikalais.

1883 m. išėjo jo redaguoto pirmo Didžiajai Lietuvai skirto lietuviško laikraščio ,,Aušra“ numeris.

Jo pasirodymas padarė didžiulę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui, pirmajame „Aušros“ numeryje daktaro Basanavičiaus parašyta prakalba tapo lietuvių tautinio atgimimo manifestu.

1889 m. staiga mirė J. Basanavičiaus žmona.

Po žmonos mirties jis atsidėjo tik moksliniam darbui, 1905 m. atsisveikino su Bulgarija ir grįžo į Lietuvą.

Jo ir kitų bendražygių dėka buvo suorganizuotas Didysis Vilniaus seimas.

Pirmą kartą viešai iškelta Lietuvos autonomijos idėja carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

Pirmojo pasaulinio karo metais iškilo Lietuvos nepriklausomybės idėja.

1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis buvo sušaukta Lietuvių konferencija ir išrinkta Lietuvos Taryba.

Į Lietuvos Tarybą išrinktas ir daktaras Basanavičius.

Lietuvos Taryba 1918 m. paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

J. Basanavičius buvo garsiausiu Tarybos nariu ir skelbiant nepriklausomybę buvo Tarybos pirmininku.

Generolo Želigovskio daliniams okupavus Vilnių, daktaras Jonas Basanavičius liko okupuotame Vilniuje.

Lietuvos valdžia jam skyrė 2000 auksinų pensiją.

Gyvendamas okupuotame Vilniuje lietuvoje lankėsi tik vieną kartą - 1924 m. ilsėjosi ir taisė sveikatą Palangoje.

1921 m Mirė 1927 m. vasario 16 d.

Jo laidoti vyko 12 aukštų asmenų delegacija iš Lietuvos.

Lietuvoje paskelbtas 5 dienų gedulas.

Iškilus lietuvių tautos veikėjas palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Vienam garsiausių Lietuvos atgimimo šauklių pastatyta daug paminklų, jo garbingu vardu pavadintos gatvės ir mokyklos visoje Lietuvoje.

Palangoje rekomenduojame aplankyti Pirmojo Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo memorialinę sodybą.

Jono Basanavičiaus vardu gatvė pervadinta tik 1923 m., kai tarpukariu šis svečias atvyko į Palangą gydytis.

Tiesa, J. Basanavičius Palangoje lankėsi tik vieną kartą, kai gydėsi Palangos Karo sanatorijoje, tačiau palangiškiai buvo sužavėti šio garsaus svečio apsilankymu, tada nusprendė gatvę pervadinti.

Šiandien čia ir vėl vyksta koncertai, įvairūs kultūros renginiai. Palanga atgavo savo kultūros širdį.

tags: #palangos #jono #basanaviciaus #sodybas