Palangos Namų Renovacijos Planas: Atnaujinimo Iššūkiai ir Perspektyvos

Nors ši vasara - itin karšta, renovacijos darbai Palangoje nesustoja. Rado būdą prisitaikyti prie vasaros karščio: statybininkai pradeda darbus anksčiau, dar prieš prasidedant dienos karščiui, o baigia - pavakarę, temperatūrai kiek nukritus. Tiesa, dėl tokio grafiko net sulaukta poilsiautojų nepasitenkinimo.

Palangos vaizdas iš viršaus

Gyventojų Įsitraukimas į Renovacijos Procesą

Kaip pasakoja renovacijos administravimą Palangoje administruojančios įmonės atstovė Kristina Viščiūnienė, „Žinoma, pačių renovuojamų namų gyventojai tokia darbotvarke nesiskundžia. Priešingai - kiekvieną rytą laukia atvykstant darbininkų ir jeigu jie pavėluoja, iškart puola skambinti mums, klausti, kas atsitiko. Jaučiame didelį gyventojų įsitraukimą į renovacijos procesą, stebimas kiekvienas darbininkų žingsnis“.

Originalių Daugiabučių Renovacija

Ypatingai džiugina ir prasidėjęs medinių nedidelių daugiabučių renovacijos procesas. Tokių atnaujintų namų jau keturi. Anksčiau net pasigirsdavo svarstymų, kad tuos namus belieka nugriauti.

Daugiausiai namų atnaujinta Kvartale C, dar žinomame Bamo vardu, kuris yra rytinėje Palangos dalyje. Ten, kaip pastebi K. Viščiūnienė, daugiausiai daugiabučių ir turi problemų. Nors dauguma namų pastatyta devintajame dešimtmetyje, geltonų plytų fasadai jau trupa ir dėl to namai visiškai nesulaiko šilumos.

Pasitaiko tikrai rimtų problemų, pavyzdžiui, sulinkusių sijų. Laimei, namų gyventojai supranta situaciją, ir pritaria esminei idėjai. Kai kada atnaujinant šiuos namus net griaunamos grindys, visos sistemos perdaromos iš pagrindų. Po renovacijos žiūrint į tokį medinuką apima nuostaba, taip smarkiai jis pasikeičia.

Daugiabučio renovacija

Kurorto Gyventojų Prioritetai

Nors Palanga - populiarus kurortas ir jo nuolatiniai gyventojai dažnai nuomoja savo būstus poilsiautojams, investicijų planų kaina daugeliui labai svarbi. Mieste dominuoja tinkuojami, o ne vėdinami fasadai, nėra linkstama ir atsinaujinančių šaltinių įsirengimą.

Bendras Atnaujinimo Vaizdas Mieste

Vertindama bendrą atnaujinimo pažangą mieste, K. Viščiūnienė atkreipia dėmesį, kad nors pastarieji metai buvo itin sėkmingi ir dauguma renovuotų namų - vienas šalia kito, todėl natūraliai gimsta ištisi atnaujintų namų kvartalai, bet yra ir kelios namų grupės, kurios į atnaujinimą žiūri skeptiškai.

„Esame kelio viduryje. Viena vertus, džiugina, kad atsiranda ištisos renovuotų namų gatvės, kita vertus, vis dar yra namų grupelių, kurios atsisako atnaujinimo. Sėkmės pavyzdžiai taip pat ne visada išsklaido baimes ir gandus apie renovaciją. Labiausiai gyventojai nuogąstauja dėl renovacijos kainos ir darbų kokybės. Apie šiuos atnaujinimo aspektus sklando daugiausiai gandų“ - pasakoja renovacijos specialistė.

Ateities Planai

Pasakodama apie tolimesnius atnaujinimo planus, K. Viščiūnienė užsimena, kad yra prielaidos vystyti kvartalinę renovaciją, rinktis aukštesnę - B energinio efektyvumo klasę. Abu šiek kriterijai teikiant paraiškas dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, suteikia pirmenybę gauti finansavimą. Šiuo metu Palangos miesto savivaldybė patenka į dešimtuką Lietuvos savivaldybių, kuriose įgyvendinta daugiausiai renovacijos projektų.

Renovacija Lietuvoje: Skaičiai ir Faktai

Šiuo metu Lietuvoje renovuoti 3197 daugiabučiai, ty, 8,9 proc. visų senųjų daugiabučių. Daugiausiai daugiabučių renovuota Birštone, Druskininkuose, Ignalinoje. Toliau - Palanga, Molėtai. Didžiųjų Lietuvos miestų lyderių sąraše nematome.

Anot aplinkos viceministro, renovacijos skirtumai tarp savivaldybių rodo savivaldos darbo vaisius. „Tai rodo savivaldos aktyvumą ir reikšmę. Taip pat tai reiškia, kad be savivaldos įsitraukimo tas procesas yra sudėtingas ir lėtas.

Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempas iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. D. sKvedaravičius sako, kad daugiabučių renovacija yra ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos vienas iš prioritetų. Anot jo, pastatai turi didelę įtaką klimato kaitai: apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria būtent energetiškai neefektyvūs, seni pastatai.

Mūsų tikslas yra toks, kad 2024-2025 metais turėtume pasiekti 1000 renovuojamų daugiabučių per metus. Kitaip mūsų tempas būtų toks, kad pagrindinę renovacijos bangą nukeltų vėlesniems laikotarpiams. Ambicija yra įvardyta Vyriausybės programoje. Bet tam reikia padaryti nemažai namų darbų, pavyzdžiui, daug pakeitimų pasiūlyti pačiame procese, kuris šiuo metu, matome, negali pasiūlyti tokių tempų, kokių reikia“, - pabrėžia pašnekovas.

D. Kvedaravičius tęsia, kad pirmiausia reikia peržiūrėti renovacijos procesus. Pasak jo, formuojamas kompetencijų centras, siūloma sukurti intelektinį potencialą pasitelkiant abi Aplinkos ministerijos valdomas agentūras: BETA ir APVA.

„Praėjusių metų renovacijos rezultatai buvo labai nuviliantys, tai tikimės, kad priemonių visuma, kuri kuriama ilgalaikės renovacijos strategijoje, veiksmų plane, padės mums išjungti renovaciją ir pasiekti ambicingus tikslus“, - sako D. Kvedaravičius.

Pagrindiniai Iššūkiai

Kitas veiksnys, kuris turi įtakos gana lėtam renovacijos tempui Lietuvoje - neigiama viešoji nuomonė apie daugiabučių atnaujinimą, nevykę renovacijos pavyzdžiai. Kita problema - dalis daugiabučio gyventojų nori renovacijos, kita dalis ne, arba, name yra finansiškai nepajėgių žmonių susimokėti.

Anot R. Klimavičiaus, pagal Civilinį kodeksą nustatyta, kad namo, buto ir kitų patalpų savininkai sprendimus priima balsų dauguma (50+1). Tačiau finansuotojas, pasak teisininko, yra išsikėlęs perteklinį reikalavimą: „Šiandien prašoma, kad projektų pritartų ne mažiau nei 55 proc. Būtent tie keli procentai ir lemia kai kuriais atvejais, kad renovacijos projektas būna neįgyvendinamas.“

Anot teisininko, renovacija seniesiems daugiabučiams reikalinga ne tik dėl energinio efektyvumo gerinimo, bet ir dėl to, kad jau metas atnaujinti jų fasadą, bendrąsias erdves. „Realiai tie daugiabučiai yra apverktinos būklės. Dauguma namų jau turi avarinės būklės požymių: balkonai griūna, vamzdynai surūdiję, nuolat prakiūra. Žmonėms mes stengiamės paaiškiname, kad jeigu dabar, valstybė remia, jie nesusitvarkys, ateis laikas, kai reikės už savo lėšas viską pasidaryti“,- pažymi R. Klimavičius.

Renovacijos išlaidos gyventojams skaičiuojamos išsimokėtinai, pasak R. Klimavičiaus, paprastai 20 metų laikotarpiui.

tags: #palangos #namu #renovacijos #planas