Palangos Nekilnojamojo Turto Rinkos Apžvalga

Palangos NT rinka ir toliau išlieka viena patraukliausių vietų investicijoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime dabartinę situaciją, kainų pokyčius ir tendencijas.

NT rinkos augimas

Registrų centro duomenimis, Palangos savivaldybėje 2021 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais įvyko 793 butų ir namų pardavimo sandoriai - tai 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 63 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019 m. Palyginimui, analogišku laikotarpiu visoje Lietuvoje butų buvo parduota 33 proc. daugiau nei prieš metus ir tik 18 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

Būsto kainų požiūriu Palanga taip pat demonstravo visą Lietuvos rinką pranokusius rezultatus. Būsto portalo „Aruodas“ duomenimis, 2021 m. rugpjūtį vidutinė buto kaina Palangos savivaldybėje siekė 2642 EUR/kv. m - 40 proc. daugiau nei prieš metus ir 53 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūtį.

Aurimas Petrikas, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas Klaipėdos biuro vadovas, šiam reiškiniui turi vienintelį paaiškinimą - greta visų būsto segmentų kainų augimo tendencijų bei augančių žaliavų ir statybų kainų, Palangos ir likusio pajūrio fenomeną taip pat lėmė pandeminiai kelionių suvaržymai, populiarėjantis nuotolinis darbas ir su juo susijusi aktyvi antro ar trečio būsto paieška. Visa tai padidino būsto pajūryje paklausą bei paskatino naujų projektų plėtrą. Be to, žvelgiant techniškai, aruodas.lt skelbimų portfelį šiemet sudarė kur kas daugiau nei anksčiau naujos statybos projektų, aritmetiškai prisidedančių prie bendro kainos prieaugio.

„Žmonės turi lėšų, nori jas apsaugoti nuo infliacijos, atsiradusi ir tam tikra Palangos mada, todėl pastatyta ar statoma pasiūla išsiparduos. Vis dar vyksta netyčiniai aukcionai, t.y. pirkėjai konkuruoja dėl tam tikrų būstų, o tai toliau didina bendrą kainų lygį - pirmiausia arčiausiai jūros. Nepastebime pirkėjo portreto pokyčių, tiesiog didėja pirkėjų ir sandorių kiekiai.

Nuomai pajūryje būstą dažniau perka patys palangiškiai ar klaipėdiečiai, o kitų didmiesčių gyventojai dažniau perka sau ir ne visada yra linkę nuomoti. Nors nuomos verslo modelis visame pajūryje išlieka tvarus, visuomet svarbu įvertinti administravimo galimybes ir sąnaudas. Tarkime, Neringoje tai jau tampa tikru galvos skausmu - nuomininkų yra, kainos jiems tinkamos, nuomos veikla viską sudėjus pelninga, bet jau gali fiziškai pritrūkti rankų administruoti patalpas“, - komentuoja A.

Specifiniai pajūrio bruožai

Jis atkreipia dėmesį ir į kitą pajūrio specifinį bruožą - čia dominuoja smulkūs vystytojai, projektus neretai plėtoja NT nesispecializuojančios įmonės.

„Pajūryje pirkėjus paprastai domina nauja statyba - jei ne pirminė rinka, tai bent nedaug gyventas būstas su požemine stovėjimo aikštele. Kol kas pagrindinis pirkėjų kriterijus išlieka mažas būstas už priimtiną kainą, tačiau tokios svarbios aplinkybės kaip vieta, statybų ar medžiagų kokybė, išplanavimas ar estetika, taip pat vystytojo reputacija ir patirtis visada turėjo savo paklausą, kuri rinkai stabilizuojantis tik stiprės. Kita vertus, premium segmente nieko nebestebina ir 3000-5000 EUR/kv. m.

Kita vertus, A. Petriko teigimu, pajūrio rinkoje, kaip ir likusioje Lietuvoje, šiuo metu yra normalu pirkti būstą „iš brėžinių“, tačiau atsižvelgiant į pasaulinę žaliavų situaciją, pirkėjai jau nori matyti vykstančius darbus ir nuolatinį progresą.

„Pagrindinis pirkimas pajūryje vyksta antrą ketvirtį. Tie, kas perka nuomai, siekia spėti sutvarkyti būstą šiltajam sezonui ir sugeneruoti didžiąsias metų pajamas. Neretas atvejis, kuomet tokie investuotojai pas mus sugrįžta rudenį ir prašo būstą parduoti. O jei per žiemą neparduodame, šiltajam sezonui jie vėl paprašo stabdyti pardavimą ir generuoja nuomos pajamas. Todėl ne sezono metu pajūryje tikrai paprasčiau kalbėti apie lankstesnes kainas“, - sako A.

Jo vertinimu, Palangoje paprastai plėtojami vidutinio dydžio 30-50 butų projektai, o stambesni vystomi etapais.

„Vis dėlto Palangoje realesnis scenarijus, kad didėjant pasiūlai gali būti pristabdytas ligšiolinis kainų augimo tempas, bet kartu tai šiek tiek pakeltų projektų kokybinę kartelę. Nors per pastaruosius metus kainų prieaugį Palangoje daugiau lėmė ne auganti kokybė, o paklausa, visgi kokybiški projektai šiame mieste yra viena iš tinkamų rinkų siekiant apsaugoti pinigų vertę“, - apibendrina A.

Pagrindiniai plėtros centrai

NT analitikos platformos „CityNow“ duomenimis, Palangos savivaldybėje pagal naujų projektų pasiūlą matomi 6 pagrindiniai plėtros centrai - miesto centras, Vanagupė, Virbališkės, ir kiek atokiau nuo centro esantys, bet ne mažiau populiarūs Kunigiškės, Monciškės bei sparčiai besikeičianti Šventoji.

Pagal vidutines kainas šiuo metu viešai skelbiamuose ir „CityNow“ stebimuose projektuose pirmauja Vanagupė (3301 EUR/kv.m) bei Kunigiškės (3166 EUR/kv. m). Centrinėje-senojoje Palangos dalyje galima išskirti du naujos statybos projektų tipus: esamų pastatų rekonstrukciją, suformuojant juose vidutinės klasės butus ar loftus, kur vidutinė kaina svyruoja nuo 2100 iki 2450 EUR/kv. m, bei naujų daugiabučių statybą ir premium klasės būsto projektus rekonstruojamuose pastatuose, kur dauguma būsto vienetų parduodami neviešai, ir kainos čia prasideda nuo 3300-3500 EUR/kv. m.

„CityNow“ skaičiavimais, beveik du trečdaliai pasiūloje esančių Palangos būstų šiuo metu yra 2 kambarių objektai.

Pasak „CityNow“ vadovo Viliaus Visocko, Palangos NT rinka turi ir dar vieną specifiką - itin įvairią parduodamų patalpų paskirtį - tai leidžia geriau suprasti, kodėl skiriasi iš pirmo žvilgsnio tapačių butų kainos. Rinkoje gausu ne tik butų, bet ir poilsio ar viešbučio paskirties patalpų, kotedžų, loftų, senų poilsio kompleksų rekonstrukcijų ir išskaidymo į mini butus projektų bei kitų variantų.

„Kartu, galime pastebėti, kad Palangos rinkoje didelio susidomėjimo sulaukia tęstiniai projektai, vystomi vietinių patyrusių plėtotojų. Yra projektų, kuriuose startuoja jau III ar IV-as etapai, kas rodo, kad pirkėjams aktualūs tokie dalykai kaip premium būstas puikioje lokacijoje su pilna apdaila arba kito plėtotojo išvystyta koncepcija, kuomet plėtojami nors ir nedidelio ploto apartamentai, tačiau jie išdėstomi aplink projekto viduje esantį vandens telkinį ar baseiną, įrengiama pirtis, gultai, grilio zona, vaikų žaidimų aikštelės, kas kuria pridėtinę vertę ir formuoja to kvartalo bendruomenę.

O šių metų Palangos naujovė - galimybė įsigyti nuomai pritaikytus apartamentus kartu su būsimu viso komplekso operatoriumi. Vienas pilotinis projektas vystomas bendradarbiaujant su trumpalaikės nuomos administratoriumi, jame išparduoti praktiškai visi butai ir, mūsų žiniomis, tokio tipo projektai domina ir daugiau plėtotojų“, - sako V.

Šiemet finansuoti vieną projektą Palangoje - Vanagupės daugiabutį „Santjago“ - investuotojams pirmą kartą pasiūlė sutelktinio finansavimo platforma „Röntgen“. Dviem etapais pavasarį ir vasarą projektui 400 investuotojų iš viso sutelktė 1,6 mln.

Kainų pokyčiai rugpjūtį ir rugsėjį

Palangos nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat besikeičianti. Paskutiniai du mėnesiai, rugpjūtis ir rugsėjis, atskleidė įdomių pokyčių tiek kainose, tiek bendrai rinkos situacijoje. Analizuojant rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių kainų pokyčius, matyti aiškus sezoniškumo poveikis. Iš maždaug 700 stebėtų objektų Palangoje, kainų pokyčiai buvo užfiksuoti 109 objektuose, iš kurių net 86 sumažino savo kainas.

Rugsėjo mėnesį buvo pastebėtas naujų nekilnojamojo turto objektų skaičiaus augimas. Rugpjūtį buvo įtraukti 756 skelbimai, tuo tarpu rugsėjį - jau 1009. Toks 268 naujų objektų padidėjimas rodo, kad rinka yra aktyvi, o pasiūla didėja. Taip pat buvo pastebėta, kad kai kurie objektai buvo pašalinti iš rinkos. Rugsėjo mėnesį neliko 55 objektų, kurie buvo skelbti rugpjūtį.

Rugpjūčio mėnesį vidutinė buto kaina Palangoje siekė 173 933 eurus, o rugsėjo mėnesį ji sumažėjo iki 171 026 eurų. Rinkos apimtis per rugsėjį žymiai padidėjo - skelbimų skaičius išaugo nuo 756 iki 1009.

„Tikėjomės pardavimų padidėjimo vasarą, tačiau jis neįvyko. Svarstote apie būsto pardavimą? Kviečiame susisiekti su mumis.

Kainų pokyčių lentelė

Nekilnojamojo turto rinka Palangoje šaltuoju metų laiku

Kaip kinta nekilnojamojo turto rinka Palangoje šaltuoju metų laiku? Ar verta pirkti būstą dabar? Nauji duomenys rodo įdomias tendencijas - vis dar auganti pasiūla, kainų stabilumas bei aktyvi rinka, net artėjant šventėms. Vidutinė butų kvadratinio metro kaina lapkričio mėn.: 3,776 €/m².

Kaip matome, rinka ir toliau pildosi naujais būstais. Kaip ir akivaizdu, jog artėjant šiltąjam sezonui ir pasibaigus šventėms, kainos pradės vėl kilti. Tad jei ieškote, ar jau išsirinkote būstą, tai gali būti geras metas jį pirkti. Taip pat šaltuoju metu, pardavėjai yra labiau lankstūs ties kainomis. Rinkos vidurkis išlieka stabilus.

Be to, paskolų išdavimas auga, o palūkanų normos mažėja. 2023 m. spalį 6 mėn. Euribor bazinė palūkanų norma siekė 4.14 proc., tačiau šiuo metu ji sumažėjusi iki 2.69 proc. Prognozuojama, kad iki kitų metų pabaigos ši norma gali nukristi net žemiau 2 proc. ribos (15min.lt). Turite klausimų ar svarstote apie būsto pardavimą? Susisiekite su mumis!

Ar turtuoliai bėga iš Palangos?

Specializuotuose nekilnojamojo portaluose galima rasti ne vieną ir ne du skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie parduodamus itin brangius individualius namus, svečių namus ir privačius viešbučius. Už 300 kv. metrų ploto namą Palangoje netoli Botanikos parko prašoma 2,2 mln. eurų, o už „pliką“ 15 arų ploto sklypą Kunigiškiuose nesidrovima prašyti net 850 tūkst. eurų.

Didelė milijonais įvertintų namų ir žemės sklypų pasiūla nejučia gali sudaryti įspūdį, kad rinkoje padaugėjo išskirtinių objektų, kurių turtingi savininkai skuba jais atsikratyti. Įdomu, kodėl?

Prabangius namus parduodant tarpininkaujanti nekilnojamojo turto (NT) brokerė Ona Mackevičienė šiuo metu pati parduoda kelis itin brangius objektus. Prabangų 180 kv. metrų ploto namą „Birutės parko“ kvartale už 980 tūkst. eurų.

Brokerė juokiasi iš apokaliptinių pareiškimų: „Jūs žinote, kiek tokių bėgimų jau buvo? Nekilnojamojo turto srity dirbu 27 metus, tai tų „bėgimų“ iš Palangos mačiau mažiausiai tris. Tris kartus žmonės bėgo iš Palangos, tris kartus masiškai „pardavinėjo“ būstus ir kraustėsi į šiltus kraštus. Ir po visų „pabėgimų“ sekė ne toks triukšmingas sugrįžimas.

Nes tie, kurie įsigijo turto Ispanijoje, ar kitose pietų Europos šalyse, ilgai neištvėrė. Ne mums dieną per karščius miegoti, o gyventi vakarais, kai karščiai atslūgsta“, - Lietuviško pajūrio pranašumu prieš pietinių Europos šalių miestus įsitikinusi O. Mackevičienė.

Ji teigė bendraujanti ne tik su turtingais lietuviais, bet ir užsieniečiais, kurie, anot O. Mackevičienės, jau atsikando pietų Europos ir kitų šiltųjų kraštų, ir norėtų investuoti būtent Palangoje. „Jiems patinka mūsų Palanga ne tik vasarą, bet ir žiemą, kuri užsieniečių visai negąsdina. Jie man sako, kad mes patys nesuprantame, ką turime. Todėl jie ir ieško kokio nors ypatingo objekto mūsų pajūryje. O jų ne tiek ir daug. Nes turtingi žmonės nori tikrai išskirtinio objekto, todėl mielai pirktų sklypą pačiame mieste ar kur nors arčiau jūros, ir patys statytųsi. Bet kad tų laisvų sklypų visiškai nėra“, - rinkos ypatybes atskleidė brokerė.

Ji teigė, kad pinigų rinkoje yra, turtingų žmonių, ieškančių investicinio būsto poilsiui, taip pat yra. Tuo pačiu pasigyrė, kad brangaus būsto segmente pirkėjų stygiumi nesiskundžianti. „Pirmas šių metų ketvirtis pardavimų prasme buvo pats geriausias per pastaruosius kelerius metus. Šiemet per tris pirmuosius mėnesius pardavėme labai daug. Ir patys norėtume savaitgaliais nedirbti ir klientams parduodamų būstų nerodyti, tačiau esant pasiūlai yra ir paklausa“, - kalbėjo O. Mackevičienė.

Pirkėjai nebebijo

Dar vieną ypač brangų 2019 m. pastatytą 310 kv. metrų ploto namą už 2,2 mln. eurų parduodančio savininko atstovas Tomas Rusakas paaiškino, kad atstovauja asmeniui, kuris ne tik neketina bėgti iš Lietuvos, bet jis joje ir negyvena nuolat. „Tai net ne Lietuvos pilietis, kuris vis rečiau atvažiuoja tiek į Lietuvą, tiek į Palangą. Tai nėra vienintelis jo būstas. Mano klientas nėra prisirišęs prie vietos. Parduoti nusprendė kur kas anksčiau, prieš kokius trejus metus, bet tuomet pardavinėjo pats ir buvo nustatęs kurs kas aukštesnę kainą. Kai perėmiau aš nutarėme kainą šiek tiek sumažinti“, - paaiškino T. Rusakas.

Anot jo, žmonės tikrai kur kas ramiau reaguoja į geopolitinius kataklizmus. „Sakyčiau atvirkščiai - pajūris kaip tik atsigauna. Pernai pavasarį baimių dėl karo buvo kur kas daugiau negu šiemet. Dabar - daug ramiau“, - tvirtino brokeris.

Išsiskyrė sutuoktiniai

Kita priežastis, kodėl rinkoje atsidūrė vienas ar kitas išskirtinis objektas kalbėjo ir NT brokerė Evelina Keserauskienė. Ji atstovauja pardavėjui, parduodančiam 2008 m. pastatytą 280 kv. metrų ploto namą Vanagupės gatvėje, įvertintą 1,2 mln. eurų. „Parduoda, nes rečiau prie jūros atvažiuoja, pasikeitė šeimos padėtis, jie gyvena atskirai, todėl nebereikia tokio didelio namo. Žmonės nori atsiimti investuotus pinigus. Daugiau detalių apie pardavėjus negaliu atskleisti. Pardavinėjame namą metus. Aišku, dar labiau sumažinę kainą parduotume greičiau, tačiau norisi gauti adekvačią kainą, kiek vertas šis objektas. Toks ilgas pardavinėjimo procesas yra normalus, nes tokiam brangiam turtui turi būti konkretus pirkėjas“, - paaiškino brokerė. E. Keserauskienė neatskleidė, ar šeimininkai pardavę būstą ketina įsigyti ką nors panašaus šiltuose kraštuose: „Neneigsiu, kad lietuviai ir šiltuose kraštuose, ir Dubajuje investuoja, tačiau Palanga turi savo pirkėją“.

Namas su baseinu pramogoms

Vanagupės gatvėje parduodamas 2004 m. pastatytas 410 kv. metrų ploto namas su baseinu, pirtimis, baru, biliardo bei stalo teniso salėmis, kuris įvertintas 1,5 mln. eurų. Pasak brokerės Zitos Juchnevičienės, namas skirtas poilsiui ir pramogoms. „Net nežinau, ar jame yra miegamasis. Gal, koks vienas, kuriame sargas nakvoja. Nes mano klientai - turtingi žmonės, jie čia nevasaroja, nakvoja kitose vietose, o gyvena dar kitur. Jie tikrai nebėga iš Palangos. Jeigu kur nors bėgtų, parduotų namus, kur gyvena“, - konfidencialios informacijos apie klientą neatskleidė brokerė.

Kadangi brokerė atstovauja klientui iš Panevėžio, neatmestinas variantas, kad parduodamame pastate galėdavo vykti įvairūs sportiškos publikos susiėjimai ir pasilinksminimai. Tačiau tai tik prielaida.

Namas atpigo

Dar viena ypatingas rinkoje kurį laiką esantis objektas - pačiame Palangos miesto centre Vytauto gatvėje parduodamas 238 kv. metrų ploto namas su 3 arų sklypeliu. Už šį 1998 m. statytą ir neseniai renovuotą objektą pardavėjas tikisi gauti 1,5 mln. eurų. Aprašyme paaiškinama, kodėl šis namas toks brangus: „Namas tik ką įrengtas pagal dizainerio projektą; rami vieta, atokiau nuo pagrindinės Vytauto gatvės; uždara teritorija“.

Pasak pardavėjui atstovaujančios brokerės Ievos Kaštaunaitės, pardavėjas įvertino objekto vietą, ir rekonstrukcijos metu naudotas medžiagas bei kitą įrangą, todėl ir susidarė tokia kaina. Beje, pernai vasarą šio objekto kaina buvo 1,9 mln. eurų. Tad negalime sakyti, kad NT Palangoje tik brangsta. Vien šis namas atpigo daugiau nei 20 proc.

Parduoda poilsio namus

Tačiau be individualių namų rinkoje atsirado ne vienas ir ne du viešbučiai bei svečių namai. Jų savininkai verslą parduoda ne dėl to, kad jis tapo nebepelningas, o dėl to, kad jų šeimininkai sulaukė garbaus amžiaus. Rytinėje Palangos dalyje netoli kurorto sporto centro nuošalioje gatvėje tarp privačių namų ir poilsio namų parduodami 11 kambarių svečių namai. Tame pačiame pastate ištisus metus gyvenantys šeimininkai savo būstą įvertino 710 tūkst. eurų.

Pasak šio objekto pardavimo reikalais besirūpinančio agento Granto Dauginčio, tai geras pirkinys investicijai. „Svečių namai yra geroje vietoje. Savininkai pastatą buvo patys įvertinę, iš pradžių pardavinėjo už kur kas didesnę kainą. Kainą pakoregavome. Kol besidominčiųjų sulaukiame mažai, o ir tie ne rimti. Nors vieta gera. Galima ir toliau verslą plėtoti, nes yra ilgalaikis įdirbis. Galima rekonstruoti ir atskirus apartamentus įrengti, arba visiškai nugriauti ir ką nors naujo statyti“, - įvairias galimybes „Delfi“ vardijo sakė G. Daugintis.

Pašiurpo nuo statybų broko

Poilsio namų šeimininkas ponas Antanas bendraudamas su „Delfi“ paaiškino, kad svečių namus, kuriuose ir patys tebegyvena, parduoda, nes jau pavargo. Pasak jo, vaikai patys gyvena pasiturimai, turi nuosavus namus, nė vienas nenori perimti verslo, todėl ir nusprendė parduoti. „Man 72.. Kiek galima dirbti? Metas pailsėti. Svajojame pardavę įsigyti kur nors sklypelį greta Palangos, pasistatyti namą ir jame gyventi.

Rimtai svarstėme įsigyti būstą kur nors šiltuose kraštuose, pavyzdžiui, Kipre, buvome ten nuvykę, tačiau pamatęs to krašto statybininkų darbo kultūrą ir rezultatus, pasibaisėjau. Sienos sumūrytos siaubingas, įtrūkimai eina per visą pastato aukštį... Kadangi esu statybininkas, tai šiek tiek išmanau šią sritį. Todėl nusprendėme likti čia“, - prisipažino ponas Antanas.

Jis papasakojo, kad savo nuosavą namą į poilsio namus perstatė grįžęs iš JAV, į kurias buvo išvykęs užsidirbti. „Poilsiautojams nuomojame antrą aukštą, kur esame įrengę atskirus butus. Patys gyvename pirmame aukšte. Ne, savo buto net vasarą neišnuomojame. Gyvename ten pat. Negi palapinėje gyventume? Žiemą taip pat vienadieniams poilsiautojams nenuomojame, nes neapsimoka - naudos mažai, o daug sąnaudų, reikėtų dėl vienos dienos įjungti šildymą“, - verslo subtilybes aiškino ponas Antanas.

Anot parduodamų poilsio namų šeimininko, jiedu su žmona pastatą pardavinėja apie metus. Esą jau turėję rimtą pirkėją, iš kurio net rankpinigius gavę, tačiau bankas pirkėjui nesuteikė paskolos. „Rankpinigius, aišku, jam grąžinome. Tikrai iš jų nebūtume praturtėję, o būtume graužęsi visą gyvenimą“, - sprendimą paaiškino palangiškis.

Karas nebegąsdina?

Kai kurių brokerių manymu, karas ir kitokie geopolitiniai įvykiai NT rinkai nebeturi tokios didelės įtakos, kokią turėjo prieš trejus metus. Pasak brokerio Vaido Mickaus, per tuos metus lietuviai jau įprato. „Aišku, atsargiai stebi situaciją, ilgiau delsia su sprendimų priėmimu, tačiau rinka nestagnuoja ir žmonės į pajūrį vis tiek investuoja“, - reziumavo V. Mickus.

Jis atstovauja klientui parduodančiam 15 arų sklypą Kunigiškiuose. „Kodėl tokia aukšta kaina, 850 tūkst. eurų? Nes tai puikus pasirinkimas investicijai. Sklypas jau išvystytame uždarame kvartale, kuriame jau nebebus jokių statybų, galima statyti daugiabutį iki 900 kv. metrų ploto pastatą. Nes abejočiau, kad tokio brangumo sklypą pirkėjas įsigytų vienbučiam namui statyti. Statytų daugiabutį, kuriame butą pasiliktų sau, o kitus parduotų. Nes tai puiki vieta, jūra netoli“, - sklypo pranašumus vardijo V. Mickus.

Atsakymą į klausimą, ar investuotojai bėga iš Palangos, jis pateikė pasiūlydamas prisiminti vieną iš didžiausių NT sandėrių Lietuvoje - pernai Palangoje už 2,2 mln. eurų buvo įsigytas 190 kv. metrų ploto namas.

Tai Palangoje bei aplinkiniuose rajonuose lyderiaujanti agentūra, kurioje dirba patyrę brokeriai, turintys novatorišką požiūrį į bendradarbiavimą su klientais. Mūsų specialistai suteiks visą informaciją, reikalingą priimant optimalų sprendimą bei atitinkantį visus kliento pageidavimus. Padėsime išsirinkti ir nusipirkti Jūsų svajonių namus. Atrasime pirkėją Jūsų parduodamam būstui. Kiekvieno Jūsų skambutis yra laukiamas, mielai padėsime ir atsakysime į visus Jums rūpimus klausimus.

tags: #palangos #nekilnojamo #turto #reviona