Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su palėpės patalpų perleidimu, įskaitant reikalavimus, susijusius su pastato pertvarkymu, saugumu, apšvietimu ir priešgaisrine apsauga.
Bendrieji reikalavimai palėpės patalpoms
4.2.1(1) Į kiekvieną palėpės butą, įstaigą ar pan. įrengiant palėpę, šio reikalavimo gali būti nepaisoma.
4.2.1(2) Pastatuose, turinčiuose daugiau nei 5 aukštus, turi būti įrengtas liftas, sustojantis kiekviename aukšte.
Įėjimuose esančios įstiklintos vietos projektuojamos ir jų matmenys nustatomi taip, kad nebūtų rizikos žmonėms susižeisti. Esant reikalui, apsauga įrengiama ne žemesniame kaip 0,8 m nuo grindų paviršiaus aukštyje. 1,0 m.
4.2.1(12) Apsauginės tvorelės projektuojamos taip, kad būtų saugios vaikams.
Vidinė erdvė ir apšvietimas
4.2.2(3) Virtuvė gali būti įrengta kaip atskiras kambarys arba gali jungtis su bendru kambariu, arba įrengta virtuvėlė (kambario dalis).
4.2.2(7) Palėpės šoninės sienos gali būti žemesnės nei nurodyta 2.3(4). Palėpės šoninės sienos rekomenduojamas aukštis (iki palangės) - 90 cm.
4.2.2(8) Gyvenamuosiuose kambariuose ir atskiroje virtuvėje dienos metu turi būti normalus apšvietimas. Normalus natūralus (saulės) apšvietimas yra užtikrinamas tada, kai vertikalių langų plotas sudaro 12 % grindų ploto, o stoglangių - 9 % grindų ploto.
4.2.2(9) Langai projektuojami taip, kad juos būtų lengva valyti.
4.2.2(10) Virtuvėse turi būti palikta laisva erdvė ne mažesnė kaip 1,2 m iki darbo vietos ir spintos. Kambariuose su nuožulniomis lubomis aukštis priešais darbo vietą turi būti ne mažesnis nei 2,0 m.
4.2.2(11) Jei patalpos viduje įrengto balkono ar galerijos grindų plotas neviršija 4,5 m2, jie nelaikomi atskirais gyvenamaisiais kambariais. Jeigu balkono ar galerijos patalpų aukštis yra didesnis negu 1,5 m, tai jų plotas priskaičiuojamas prie kambario ploto.
4.2.2(12) Tualetuose turi būti praustuvai.
4.2.2(13) Buto vonios ar bendrame vonios ir tualeto kambaryje privalo būti laisva vieta, ne mažesnė kaip 1,1 m iki praustuvo, klozeto puodo, vonios ir dušo.
4.2.2(14) Išorinių ir vidinių buto durų plotis - ne mažesnis kaip 0,9 m. Durų plotis yra matuojamas kaip angos dydis sienoje.
4.2.2(15) Prieangiai, prieškambariai, koridoriai ir panašios patalpos gyvenamuosiuose aukštuose privalo būti ne siauresnės kaip 1,3 m. Koridoriai be durų ir be sieninių spintų turi būti ne siauresni kaip 1,0 m pločio.
4.2.2(16) Dviejų aukštų butuose koridoriai antrame aukšte gali būti minimalaus - 1,0 m pločio, jeigu įėjimo aukštas yra pirmasis ir jame yra vonios / tualeto kambariai (arba atvirkščiai).
4.2.2(17) Balkonai įrengiami su tvorele ir turėklais. Tvorelė su turėklais turi būti ne žemesnė kaip 1,0 m aukščio ir atitikti 4.2.1(12) reikalavimus.
Palėpės įstaigoms keliami reikalavimai
4.2.3(1) Palėpės įstaigoms, kuriose lankosi mažai žmonių, projektuojamos pagal butų projektavimo reikalavimus 4.2.2. Ši nuostata tinka ir projektuojant įstaigų virtuves bei sanitarines patalpas.
4.2.3(2) Kitokie reikalavimai taikomi įstaigų, pasižyminčių dideliu lankytojų skaičiumi, valgykloms, tualetams ir vonios kambariams projektuoti. Šiuos reikalavimus nustato higienos institucijos.
Priešgaisrinė sauga
4.4(1) Palėpės projektuojamos ir įrengiamos taip, kad užtikrintų gaisrinę saugą ir užkirstų ugnies plitimą į kitas patalpas, pastatus savininko ir aplinkinėse valdose.
4.4.1(1) Priešgaisrinis poskyris yra vienas ar keli kambariai, atskirti nuo gretimų kambarių ar pastatų konstrukciniais elementais, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei 60 (UA 60), ir ne mažesnio nei UA 30 konstrukciniais elementais nuo negyvenamųjų palėpių. Poskyris turi užimti ne daugiau kaip 2 aukštus.
4.4.1(2) Priešgaisrinis skyrius yra vienas ar keli poskyriai, atskirti nuo gretimų priešgaisrinių skyrių ar pastatų ne mažesniais nei PG 60 konstrukciniais elementais.
4.4.2(1) Pastatuose, kurie yra arčiau kaip 2,5 m iki ribos su kaimynine nuosavybe arba iki gatvės ar tako ašies, įrengiama ugniasienė.
4.4.3(1) Ugniasienės atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei PG150. Ji turi išlikti patvari gaisro metu, nesvarbu iš kurios pusės plistų ugnis.
4.4.3(2) Priešgaisrinio skyriaus sienos atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei PG 60. Ji turi išlikti patvari gaisro metu, nesvarbu iš kurios pusės plistų ugnis.
4.4.3(3) Ugniasienės ir priešgaisrinio skyriaus sienos statomos virš stogo kaip parapetas, turintis tokią pat konstrukciją kaip apatinė siena. Jo aukštis - ne mažesnis kaip 0,3 m, matuojant stogo paviršių stačiu kampu. Mūriniai parapetai turi būti sumūryti horizontaliomis plytų eilėmis.
4.4.3(4) Jeigu stogo konstrukcijos bent vienas elementas yra degus, parapetas turi būti 0,6 m aukščio. Reikia laikytis ir kitų 4.4.3(3) punkto reikalavimų.
Kaip alternatyva priešgaisriniam parapetui galėtų būti priešgaisrinė stogo konstrukcija. Tai - ne mažesnis nei UA 60 konstrukcinis elementas, kurio plotis išilgai sienos turi būti bent 1,0 m. Konstrukcija privalo būti gerai atremta ir pritvirtinta prie sienos arba artimiausios gegnės, o siena - pratęsta į viršų taip, kad suformuotų uždarą jungtį su nedegia stogo danga.
4.4.3(6) Jeigu namo, kuris yra arčiau nei 2,5 m nuo ribos su kaimynine valda arba iki gatvės/tako ašies, stogas yra su nuolydžiu į tą pusę, priešgaisrinis parapetas turi būti paaukštintas tiek, kad atstumas nuo stogo iki ribos su kaimynine valda arba gatvės/tako ašies būtų ne mažesnis nei 2,5 m.
Jei ugniasienė neturi priešgaisrinio parapeto arba jei priešgaisrinis parapetas yra nepakankamo aukščio, turi būti jo alternatyva - priešgaisrinė stogo konstrukcija, įrengta pagal 4.4.3(4) principą taip, kad susidarytų ne mažesnis kaip 2,5 m atstumas nuo valdos ribos arba gatvės/tako ašies.
4.4.3(7) Jei namo stogo nuolydis į priešgaisrinio skyriaus sieną didesnis nei 1:8, priešgaisrinis parapetas paaukštinamas, kad pasiektų ne mažesnį nei 2,5 m atstumą tarp priešgaisrinio parapeto ir stogo paviršiaus, matuojant horizontaliai.
Priešgaisrinį parapetą gali pakeisti konstrukcinis elementas išilgai abiejų sienos pusių, kurio atsparumas ugniai ne mažesnis nei UA 60. Elemento ilgis turi siekti 2,5 m, matuojant horizontaliai.
4.4.3(8) Jeigu tarp namo ir priešgaisrinio skyriaus sienos susidaro aukščių skirtumas, žemesniosios dalies stogas turi būti konstruojamas iš elementų, kurių atsparumas ugniai - ne mažesnis nei UA 60. Jis privalo būti be angų, 5 m atstumu nuo aukštesniosios dalies.
Šis reikalavimas netaikomas, kai aukštesnioji dalis sudaro sieną be angų (jos atsparumas ugniai - ne mažesnis nei PG60), esančią virš žemesniosios namo dalies stogo.
4.4.3(9) Tuo atveju, kai išorinių sienų atsparumas ugniai yra UA, ugniasienės ir priešgaisrinio skyriaus sienos turi tęstis bent iki vidinės apdailos sluoksnio pusės.
4.4.3(10) Ugniasienėje ir priešgaisrinio skyriaus sienoje negali būti pastato konstrukcijų, kaminų, ventiliacijos kanalų, paskirstymo spintų, vamzdžių, kabelių ir pan., jei jie susilpnina sienos tvirtumą arba atsparumą ugniai.
Ilginiai (mūrločiai) gali eiti per ugniasienes ir priešgaisrinio skyriaus sienas be priešgaisrinio parapeto, jei vieta tarp grebėstų yra užpildyta nedegia medžiaga ir sudaro uždarą jungtį su nedegia stogo danga.
4.4.3(11) Ten, kur yra liepsnos plitimo per išorinį kampą tarp dviejų priešgaisrinių skyrių galimybė, išorės sienos statomos kaip PG 60 sienos be angų tam, kad nuo galimo ugnies židinio ir skyriaus būtų bent 2,5 m atstumas. Liepsna per kampą gali plisti tada, kai kampas tarp išorės sienų yra mažesnis negu 135o. Nurodyti 2,5 m matuojami arba palei vieną išorinių sienų, arba įstrižai kampo.
4.4.3(12) Instaliacinės angos ugniasienėse bei priešgaisrinio skyriaus atitvarose turi būti užsandarintos taip, kad nebūtų susilpnintas konstrukcijų atsparumas ugniai.
4.4.3(13) Priešgaisrinių skyrių angos sienose ir grindyse turi būti uždengtos slankiojančiomis arba uždaromomis durimis ar liukais, kurių atsparumas ugniai būtų ne mažesnis nei UA 60.
Avariniai išėjimai
4.4.4(1) Avariniai išėjimai - tai koridoriai ir laiptinės, kuriais žmonės naudojasi saugiai vietai pasiekti pastato išorėje ant žemės. Kitiems tikslams avariniai išėjimai negali būti naudojami. Liftai, eskalatoriai ir pan. nėra avariniai išėjimai.
4.4.4(2) Avarinių išėjimų sienų ir lubų apdaila turi būti nedegi (ne žemesnės negu 1 klasės danga). Degi apdaila (2 klasės danga) gali būti naudojama tik koridoriaus sienoms iki 1,2 m aukščio nuo grindų paviršiaus.
4.4.4(3) Avarinių išėjimų grindų danga turi atititikti atsparumo ugniai G klasės atsparumo ugniai reikalavimus. A2 priede yra reikalavimai G klasės grindų dangoms.
4.4.4(4) Avariniai išėjimai iš butų, gamybinių, prekybinių ir pan. patalpų neturi sietis su kitomis buto, gamybinėmis, prekybinėmis ir pan.
4.4.4(5) Reikalavimai dėl avarinių išėjimų iš priešgaisrinių poskyrių nustatomi vietinių Valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijų.
4.4.4(6) Durys ir koridoriai avariniuose išėjimuose iš priešgaisrinių poskyrių, suprojektuotų daugiau nei 50 - čiai žmonių, privalo būti 10 mm pločio kiekvienam žmogui.
4.4.4(7) Avarinių išėjimų laiptai turi būti įrengti laiptinėse su tiesioginiu išėjimu į kiemą. Laiptinės sudaro atskirą priešgaisrinį skyrių.
4.4.4(10) Liftų šachtos sudaro atskirą priešgaisrinį skyrių. Durų ir liukų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei UA 30.
Laiptinės viršuje įrengiamas išorinis stogo langas arba dūmų liukas. Stogo langas ar dūmų liukas privalo turėti ne mažesnį nei 1 m² apytakos plotą. Anga turi būti lengvai atidaroma pirmame aukšte, naudojantis aiškiai pažymėtomis ir matomoje vietoje esančiomis rankenomis.
Avarinės angos
4.4.5(1) Avarine anga laikomas langas arba liukas, per kurį patenkama ant stogo. Per jį kopėčiomis gelbstisi ar yra gelbėjami žmonės.
4.4.5(2) Avarinės angos mažiausias aukštis h=0,6 m, mažiausias plotis b=0,5 m. Tačiau aukščio ir pločio suma turi būti ne mažesnė kaip 1,5 m.
Avarines angas stoge, projektuojamos arba kaip durys, arba kaip vertikaliai atsiveriantis langas, langas su šoniniais vyriais; liukas arba lengvai atsiveriantis slankiojantis langas (kaip nurodyta 4.4.5(2) punkte).
4.4.5(4) Atstumas nuo grindų iki apatinio avarinės angos krašto turi būti ne didesnis nei 1,2 m.
4.4.5(5) Palėpėse avarinė anga nuo stogo terasos į žemiau esančią arba to paties lygio stogo terasą gali būti suprojektuota kaip liukas. Jo angos konstrukcija turi atitikti 4.4.5(2) reikalavimus.
4.4.5(6) Palėpių kambariuose, kuriuose grindys yra aukščiau kaip 5,5 m virš žemės paviršiaus, avarinės stogo angos (įskaitant stoglangius) išdėstomos taip, kad horizontalus atstumas nuo apatinio angos krašto iki stogo krašto neviršytų 1,4 m.
Kai anga yra stogo plokštumoje, pakopa turi būti ne siauresnė negu 0,2 m ir ne aukštesnė kaip 0,8 m virš grindų lygio. Ji privalo būti nutolusi ne daugiau kaip 0,4 m nuo apatinio angos krašto.
Jeigu laipteliai, einantys nuo apatinio angos krašto iki stogo krašto, yra „įkirsti“ stogo paviršiuje, 1,4 m atstumo reikalavimo galima nepaisyti. Horizontalus atstumas tarp pakopų turi neviršyti 0,3 m. Laipteliai turi būti pritvirtinti prie stogo konstrukcijos.
4.4.5(7) Avarines gaisrines ir gelbėjimo tarnybų kopėčias reikėtų pastatyti taip, kad jomis būtų galima lengvai pasiekti avarines angas.
Konstrukcijų reikalavimai
4.4.6(1) Visi naudojami konstrukcijų elementai privalo turėti priešgaisrinės atitikties dokumentus.
4.4.6(2) Konstrukcijų elementai turi būti išdėstyti taip, kad visos konstrukcijos atsparumas ugniai būtų ne mažesnis negu atskiro konstrukcijos elemento.
4.4.6(3) Laikančiosios palėpės konstrukcijos bei atitvarinės sienos ir perdenginio konstrukcijos priešais negyvenamąsias palėpes projektuojamos iš elementų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei UA 30.
4.4.6(4) Išorinės nelaikančios sienos statomos iš ne mažesnio kaip UA 30 atsparumo ugniai konstrukcinių elementų.
4.4.6(5) Stogo dangos turi būti S atsparumo ugniai klasės. Žr. A1 priedą apie klasės S stogų dangas.
4.4.6(9) Pakabinamosios lubos turi būti gaminamos iš A klasės medžiagų (žr. A4 priedą). Reikalavimas dėl A klasės medžiagų taip pat taikomas pakabinamosioms sistemoms. Sienų ar lubų paviršiai virš pakabinamųjų lubų nebūtinai gaminami laikantis patalpų paviršių reikalavimų.
4.4.7(3) Laiptai gaminami iš medžiagų, ne žemesnių nei B klasės.
4.4.8(2) Kiekvienas butas sudaro priešgaisrinį poskyrį.
4.4.8(6) Dviejų aukštų gyvenamuosiuose butuose, kuriuose apatinis avarinės angos kraštas viršutiniame aukšte yra aukščiau nei 23 m virš žemės paviršiaus, turi būti vidiniai laiptai, vedantys į atskirą priešgaisrinį poskyrį.
4.4.8(7) Kiekvieno buto gyvenamajame kambaryje bei atskiroje virtuvėje privalo būti avarinė anga.
Kiti svarbūs aspektai
4.5(1) Konstrukcijos turi būti tokios, kad lietus, sniegas, vanduo, pastato drėgmė, oro drėgmė, kondensatas, vandentiekis ir pan.
4.5(7) Jeigu, siekiant išvengti oro prasiskverbimo, naudojama garo izoliacija, ji klojama ant šiluminės izoliacijos iš šildomo kambario pusės.
4.5(8) Grindys ir sienos vonios kambariuose turi būti atsparios drėgmei, mechaniniam bei cheminiam poveikiui. Vamzdžiai, vamzdynai ir pan. neturi praleisti vandens.
4.5(9) Patalpų, kuriose yra vandens surinktuvas, grindys turi turėti į jį nuolydį.
4.5(10) Patalpos dalyje, kur kaupiasi grindimis nutekantis vanduo, t.y. drėgmė (jeigu yra įrengtas vandens surinktuvas), sienos ir jų apdailos sluoksnis turi būti nelaidūs vandeniui. Per šią grindų dalį vertikalūs vamzdžiai turi būti netiesiami.
4.6(3) Įėjimai į šildomas laiptines turi būti su prieangiais.
4.6(8) Esant reikalui įrengiami langai ar elementai, turintys kitokias K reikšmes, nei nurodyta 4.6(10), tačiau tokiu atveju bendri šilumos nuostoliai neturi padidėti. Nerekomenduojama gerokai padidinti 4.6(6) nurodyto langų dydžio (%). Naudojamasi RSN 143-91 „Šiluminė technika“.
4.6(9) Skaičiuojant išorės sienų svorį, skaičiuojamas tik iki (ventiliacinio) oro tarpo esančios vidinės išorės si...
Bendrijos veikla ir dokumentai
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus? Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų.
Bendrijos nario teisės ir pareigos
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis,...
Bendrijos įstatai ir narių susirinkimai
Patalpų savininkams - juridiniams asmenims Bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos narys - fizinis asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka įgalioti vietoje savęs dalyvauti Bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą).
Iš Bendrijos išstojama pateikus raštišką prašymą Bendrijos pirmininkui. įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su Bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį.
Butų ir kitų patalpų savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas, privalo apie tai pranešti Bendrijos pirmininkui ir atsiskaityti su Bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs.
Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta Bendrijos pirmininko išduota pažyma apie prievolių Bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos pirmininkas.
Bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas šiuose įstatuose nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.
Pranešimą apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos pranešti Bendrijos nariams įstatų nustatyta pranešimų ir informacijos paskelbimo tvarka ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
Įgaliotinių susirinkimas
Įgaliotinių susirinkimą šaukia Bendrijos pirmininkas. Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.
Įgaliotiniai išrenkami Bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių Bendrijos narių interesams.
Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių.
Bendrijos pirmininkas
Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina Bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato Bendrijos pirmininko darbo užmokestį Bendrijos narių susirinkimas (Įgaliotinių susirinkimas) Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas turi teisę vienasmeniškai, nešaukdamas Bendrijos narių susirinkimo, priimti sprendimus dėl Bendrijos lėšų panaudojimo esant neatidėliotino būtinumo darbams (pvz. sugedus garažo vartams, išdaužus stiklą ir pan.) ar įvykus avarijoms.
Kaupiamosios lėšos
Visos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas Pastatų ar jų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų savininkui atskirai.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į specialistus, norint gauti išsamią informaciją ir konsultacijas, atitinkančias jūsų konkrečią situaciją.
tags: #palepes #patalpu #perleidimo #dokumentai