Zigmo Naujokaičio tėviškės žemė Juškakaimių kaime (Slavikų sen., Šakių r.) yra ypatingoje vietoje: netoli pasienis, vandenis plukdo dvi upės - Šešupė ir Siesartis, o vietoje kadaise čia ošusio šilelio - jo įkurtas beveik 7 ha dendrologinis parkas.
Oficialus parko pavadinimas - „Kurynės dendrologinis rinkinys“. Šiandien jame auga daugiau nei 500 dekoratyvinių medžių ir krūmų, apie 280 jų rūšių ir formų. Pačiam parko įkūrėjui, kraštotyrininkui ir technologijos mokslų daktarui, pernai spalio 1 d. sukako 90 metų.
Šakių rajono žemėlapis
Parko Įkūrėjo Mintys ir Darbai
Savo nuolatiniuose namuose Kaune žiemą leidžiantis parko įkūrėjas mintimis dažnai nuklysta į tėviškę. Jam rūpi, kaip parke žiemoja lepesni dekoratyviniai medžiai, ar jiems nekyla pavojų. Z.Naujokaitis svarsto, kokios bus neįprastai šiltos žiemos pasekmės jo puoselėjamiems augalams.
Senolis sako, kad viena vertus, šilta žiema blogai, nes pavasarį liks daugiau neiššalusių amarų, kita vertus - nenušąla lepūs medeliai. Juk dendrologiniuose parkuose visada yra tokių medelių, kurie visko bijo.
„Mano parke yra iš viso pasaulio atkeliavusių: iš Šiaurės Amerikos, Kalifornijos, Azijos, ypač lepūs iš Vidurinės Azijos. Yra ir iš Šiaurės - auginu šiaurinį beržą, kuris tikrai nebijo šalčio. Visi dendrologai nuolat daro bandymus - neiškenčia nepasisodinę lepesnių medelių. Bet kas iš to? Nušąla, paskui būna gaila, kad medelio neteko“, - pastebi Z.Naujokaitis.
Jis pažindinti su savo parku pradeda nuo kalvelės ir čia augančios obelų kolekcijos - apie 10 jų rūšių. Galima rasti ir seržento, ir svyruoklinę, ir gausiažiedę. Sako, kad miškinės obels vaisiai išsilaiko iki pavasarinio žydėjimo. Tačiau tai ne tipinis, o dekoratyvinis obelų sodas.
Šiltuoju metų laiku akį traukia obelų lapų ir vaisių formos - štai vienų lapai panašūs į klevą, kitų obuoliai - tarsi kabančios vyšnių ar serbentų kekės.
Parke galima aptikti ir šermukšnių, karklų, riešutmedžių, erškėčių, berželių, klevų bei kitų medžių. Parke gausu įvairių pušų, eglių, tujų, kadagių.
Parke apsilankantys žmonės parko įkūrėjui kartais pasiguodžia ar bando perspėti, kad jų vienas ar kitas dekoratyvinis augalas prastai auga, žiūrėk, ir visai miršta. „O pas mane jie, pavyzdžiui, Balzaminis kėnis auga gerai. Literatūroje rašoma, kad augdamas kėnis dažniausiai būna neišvaizdus, atrodo nedekoratyviai, o pas mane jis kaip tik labai gražiai užaugęs“, - džiaugėsi 90-metis.
Prie įėjimo į vasarnamį įrengtame baseinėlyje pasodinta vandens lelija. Kitapus Siesarčio - gėlynas. Čia yra ir daigynas, kuriame šeimininkas daigina bei prižiūri medelius, o vėliau juos perkelia į nuolatinę tinkamą vietą. Parke galima pasigrožėti įspūdingo grožio altana ir 2019 m. išsipildžiusia Zigmo svajone - Baubliu.
Seną Baublį vieni žmonės dovanojo, kiti padėjo nupjauti ir parvežti į parką. Taip išsipildė nenuilstančio senolio svajonė.
Baublys
Parko Istorija ir Priežiūra
Įkūrė besitvarkydamas Z.Naujokaitis Kurynę ir pusę tėvų žemės susigrąžino 1992 m. Atvažiavus apžiūrėti gimtųjų vietų, akį rėždavo tai, kad ten viskas apleista, apaugę dilgėlėmis. Tačiau garbaus amžiaus zanavykas prisipažino, kad jo planai atkurti tėvo ūkį buvo kuklesni. Apie parką iš pradžių jis nė negalvojo.
„Siesarčio upelio krantai buvo apaugę - tarp upelio vingių buvo tokių krūmynų, per kuriuos pereiti jau nebuvo galima. Tad kai atsiėmiau žemę, kilo noras padaryti taip, kaip buvo tėvo laikais. Mano tėvas labai gražiai tvarkė pašešupius ir 4 ha Kurynės šilelį, miškelį. Galvojau, kad ir aš panašiai padarysiu“, - sugrįžimą į tėviškę pamena Z.Naujokaitis.
Nieko nelaukdamas jis ėmėsi darbų - pradėjo kirsti dilgėlynus bei menkaverčius krūmus. Begražinant tėviškės vietovę, pradėjo rastis vienas kitas dekoratyvinis medis - tai dekoratyvinė obelaitė, tai dekoratyvinis spygliuotis. Jų vis daugėjo, kol šeimininkas pamatė, kad jie net ir šilelyje jau tarsi savaime kuriasi. Vieną dieną suprato, kad jo šilelis virto dekoratyvinių medžių parku.
Pernai rugsėjo 6 d. Kurynės parke pristatyta tėčio Zigmo ir sūnaus Edmundo Naujokaičių išleista knyga „Iš Slavikų krašto praeities“.
Valstybės Apsauga ir Ateities Planai
Parkas plėtėsi ir Z.Naujokaitis pradėjo galvoti, kad ateityje, ypač šiltuoju metų laiku, vienam bus per sunku juo tinkamai pasirūpinti. Tuometis Slavikų seniūnas parko įkūrėjui patarė oficialiai parką užregistruoti kaip saugomą teritoriją, tada galėtų pagelbėti - taip ir padarė.
Parką apžiūrėjo ir įvertino Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Šakių rajono savivaldybės taryba 2006 m. parkui suteikė savivaldybės saugomo gamtos botaninio paveldo objekto statusą. Prieš 3 metus parkui suteiktas ir valstybinės reikšmės statusas, pavadinant jį Kurynės dendrologiniu rinkiniu.
Parko puoselėtojas džiaugiasi, kad valstybinės reikšmės statusas suteikė ir naujų galimybių - parko priežiūrai buvo paskirta lėšų. Pirmiausia parką reikėjo aptverti, nes būdavo vis sunkiau apsaugoti medžius nuo juos graužiančių žvėrių. Metalinė metro aukščio tvora tvirtai apjuosė visą parką - net atkakliausia stirna tokios neperšoka.
Tvora įleista į žemę, todėl ir bebrai neprasikasa. Z.Naujokaitis be baimės galėjo nuimti individualius parko aptvėrimus, medžių aprišimus, nes garbaus amžiaus senoliui tinkleliu aprišti kelis šimtus medžių buvo nemenkas darbas.
Nors kalendorius pranašauja žiemą, Z.Naujokaitis jau dėlioja būsimus darbus, nes parke dar yra likusių nesutvarkytų vietų, pavyzdžiui, reikia taisyti arba naujai nutiesti vaikščiojimui skirtus takus.
„O didžiausia problema - amžius, - guodžiasi 90-metis. - Nors nuo jaunystės sirgau bronchitu, man pasitaikė labai geras gydytojas ir jį išgydė. Po to kažkaip laikiausi, o dabar vis tiek amžius pasireiškia“, - atviravo senjoras, tuoj pat vėl panirdamas į parko reikalus.
Be parko puoselėjimo Z.Naujokaitis užsiima ir švietėjiška veikla. Su gerais žmonėmis išleido nuotraukų albumą „Rudens spalvos Kurynės parke“. Pernai kartu su sūnumi Edmundu paruošė ir išleido didelės apimties knygą „Iš Slavikų krašto istorijos“, kurios nemaža dalis skirta parkui.
„Sūnus man labai padeda. Jis medžiais visiškai nesidomi, bet paruošti knygą jis man labai padėjo. Esame tos knygos bendraautoriai“, - aiškino senolis.
Senolis imasi ir atminties išsaugojimo darbų, nes susigrąžinęs tėviškę pajuto, kad ji traukia ir prigimtinės šaknys, kur begyventum, primena apie save. Tad kartu su Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininke, fotografe Renata Baltrušaitiene surado, aplankė ir išleido nuotraukų rinktinę „Senos sodybos Slavikų krašte“.
Pats Z.Naujokaitis yra Kaune žinomas technologijos mokslų daktaras, parašęs ir išleidęs pora šimtų mokslinių straipsnių, įregistravęs 8 išradimus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dalyvavo žemės ūkio veikloje, kaimo tematika parašė 64 straipsnius.
Jis stebisi, kad taip greitai susidraugavo su gamta. „Kažkaip netyčia įsitraukiau. Tikrai neplanuotai įsivėliau kaip žvirblis į pakulas. Ėjau paskui likimą ir viskas“, - prisipažino Kurynės parko puoselėtojas.
Pasak Slavikų seniūnijos bendruomenės centro vadovės R.Baltrušaitienės, žinant, kad Z.Naujokaičio senelis buvo žymus Slavikų krašto knygnešys Jonas Povilaitis, o tėtis Jonas - buvęs Slavikų viršaitis, Z.Naujokaičio veikla pernelyg stebėtis nereikėtų.
2010 m. metais Z.Naujokaičiui buvo įteikta „Aitvaro“ nominacija - Šakių rajono „Metų kraštotyrininkas“. O šių metų Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, Zigmui Naujokaičiui už kruopštų darbą Slavikų seniūnijoje įkuriant Kurynės dendrologinį rinkinį (Kurynės parką), jo priežiūrą ir plėtojimą bei knygos „Iš Slavikų krašto praeities“ sudarymą ir išleidimą skirta premija, kuri bus įteikta šiemet, minint Vasario 16-ąją.
Slavikų Apylinkės: Bažnyčia ir Kaimo Turizmas
Bernardinų kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta medinė bažnyčia ir klebonija. 1858-1888 m. klebonavęs Pranciškus Andriukaitis padėjo knygnešiams platinti draudžiamą lietuvišką spaudą. 1906 m. klebonijoje įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. biblioteka-skaitykla.
Statinys stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora - medinių statinių ir mūrinių stulpų. Bažnyčioje esančios kultūros vertybės: paveikslai „Marija, krikščionių globėja“ ir „Šv. Martynas“, altorėlis su Marijos Škaplierinės ir Jono Krikštytojo paveiklais, altorėlis su paveikslais „Marija“ ir „Šv.
Sodyba Šešupės slėnis - tai įrengta kaimo turizmo sodyba tinkanti tiek įvairaus pobūdžio pobūviams, vakarėliams ar konferencijoms, tiek ir atostogoms bei poilsiui kaime. Čia yra įrengti patogūs dviviečiai, keturviečiai ir šešiaviečiai kambariai nakvynei ir poilsiui kaime.
Taip pat yra trys pokylių salės: didžiojoje sutelpa iki 50 žmonių, vidutinėje iki 30 žmonių ir mažojoje iki 20 žmonių. Taip pat yra didelė vasaros terasa talpinanti iki 50 žmonių, bei pavėsinės talpinančios iki 20 žmonių.
Šešupės slėnyje taip pat galimas plaukimas baidarėmis įvairiais maršrutais Šešupės upe. Dauguma maršrutų driekiasi Lietuvos-Rusijos pasieniu, todėl plaukdami baidarėmis galėsite apžvelgti ir palyginti dvi valstybes vienu metu, bei įvertinti ES šengeno sieną, ar grožėtis reta augmenija bei gyvūnija tokia kaip: bebrai, gulbės, gandrai, pilkieji ir juodieji garniai, gervės, stirnos ir kt.
Šešupės upė
Apleistos Sodybos ir Gyventojų Problemos
Dėl nemalonios apleistų sodybų kaimynystės į redakciją kreipėsi Šilgalių kaimo (Slavikų sen.) gyventojai. Jų tvirtinimu, iš minėtų sodybų atkeliauja ir invaziniai šliužai, su kuriais žmonės jau nebežino, kaip kovoti.
Į redakciją kreipęsis Šilgalių k. Būčio g. gyventojas Jonas Pratašius pasakojo, kad kaimynystėje net trijose sodybose žolė nepjaunama, čia veisiasi šliužai ir atakuoja jo sodybą. „Jau ketvirtą maišą po 25 kilogramus druskos sunaudojau. Pilu ant pievos, tie šliužai tik sutirpsta. Ir lapių tose žolėse pilna“, - skundėsi šilgališkis.
Jonas pasakojo, kad viena kaimynystėje esančia sodyba turėtų rūpintis Slavikuose gyvenantis Rimvydas.
„Ir į seniūną kreipiausi, kuris tvirtino, kad nelabai gali kuo padėti. Aš ir sakau, tai jus paskyrė seniūnu, ne mane, imkitės kokių priemonių. Gražiai tarkitės su tuo Rimvydu ar baudą skirkit. Suprantu, jei jis sveikatos neturi apsipjauti, tai yra seniūnijos vyrai, pasidedam vieni kitiems“, - pasakojo J. Pratašius.
Teiraujamės Slavikų seniūno Redo Juškaičio, kas gi darosi ramiame Šilgalių kaimelyje, kad tose sodybose niekas nesitvarko. Pasak seniūno, minėtą situaciją jis žino.
„Barčaičio namo niekas nėra paveldėję, net sklypas nėra suformuotas. Todėl aš šiandien neturiu iš ko pareikalauti, kad ten tvarkytųsi. Kalbėjausi su Rimvydu, jis tvirtino, kad ten ne jo nuosavybė. Neatsisakė nušienauti, bet kol kas nenušienavo, - sakė seniūnas. - O tai gyventojai, kuri gyvena per vidurį apleistų sodybų, mes šiemet davėm specialaus preparato šliužams naikinti. Savo vyrams liepiau nuvažiuoti ir tose sodybose, kur ją supa iš abiejų pusių, taip pat tomis granulėmis viską pabarstyti.“
Seniūnas pasakojo, kad vieną iš sodybų geradarys Gunter F. Toepfer yra nupirkęs ir padovanojęs vienai stokojančiai šeimai. „Ta moteris išvykusi gyventi su vaikais į Kauną, bet susisiekiau su jais. Tai atvažiavę sodybą apsišienavo“, - pasakojo seniūnas pridurdamas, kad ir pats J. Pratašius galėtų labiau savo sodybą apsipjauti.
Seniūnas dar pridūrė, kad ir Slavikuose yra tokių sodybų, kur žmonės numirę, o paveldėti nėra kam, todėl jos virsta lyg vaiduokliais.
Šeštadienį patys vykstam pažiūrėti į Šilgalius. Išties prieš J. Pratašiaus namus viena negyvenama ir žolėmis iki langų apaugusi sodyba. Na, o iš kitos pusės - Barčaitynė, minėto Rimvydo tėviškė. Čia taip pat jau užžėlęs sodas, kiemas.
Užsukam į sodybą todėl, kad čia trimeriu jau darbuojasi pats Rimvydas. „Ne mano ta sodyba. Bandysiu kažkiek apipjauti, matot, koks karštis. Ruošiuosiu aptvarkyti, - žadėjo Rimvydas. - Kaip parduot sodybą, jeigu nėra dokumentų.“
Užsukam ir į greta esančią sodybą. Pasitinka garbaus amžiaus šilgališkė Aldona. Senjorė sėdi pavėsiuky, greta stovi žoliapjovė. Pasiteiravus, kas jai talkina žolę pjauti, ši atsako, kad susitvarko pati. „Šiandien pati pjaunu. Atvažiuoja kartais ir vaikai, apipjauna. Šiandien ir kiemą, ir užtvartę nusipjoviau. O matot, jauni vyrai, o apsipjauti negali. Greičiau tik apsikapojo žoles. Su tokiu pjovimu tų vabalų neišnaikysi.
Šilgališkio Jono Pratašiaus namus supa net dvi negyvenamos, žolėmis apaugusios sodybos. Vyriškis tvirtina, kad todėl neapsigina plintančių šliužų, o ir tokioje namų vaiduoklių kaimynystėje nėra smagu gyventi.
Apleista sodyba Šilgalių kaime
Apibendrinimas
Slavikų apylinkės - tai kraštas, kuriame susipina gamtos grožis, istorinė atmintis ir kasdienės gyventojų problemos. Nuo Kurynės dendrologinio rinkinio, puoselėjamo Z.Naujokaičio, iki apleistų sodybų keliamų rūpesčių, šis regionas atspindi Lietuvos kaimo gyvenimo realijas.
Slavikų seniūnijos adresai:
- Šakių r. sav., Skaistakaimio k. Nemuno g.
- Šakių r. sav., Giedručių k. Lauko g.
- Šakių r. sav., Šilgalių k. Šilgalių Sodų 3-oji g.
- Šakių r. sav., Voverių k. Aušros g.
- Šakių r. sav., Kudirkos Naumiesčio m. Tilto g.
- Šakių r. sav., Daukantiškių k. Kaštonų g.
- Šakių r. sav., Bizierių k. Liepų g.
- Šakių r. sav., Gelgaudiškio m. Taikos g.
- Šakių r. sav., Bunikių k. Švarcgirio g.
- Šakių r. sav., Pajotijo k. Liepų g.
- Šakių r. sav., Gelgaudiškio m. Medžiotojų g.
- Šakių r. sav., Kidulių k. Nemuno g.
- Šakių r. sav., Plokščių k. Bažnyčios g.
- Šakių r. sav., Daukantiškių k. Atžalyno g.
- Šakių r. sav., Slavikų k. Suvalkiečių g.
- Šakių r. sav. Naidynės k.
- Šakių r. sav., Sintautų mstl. P. Vaičaičio g.
- Šakių r. sav., Girėnų k. Dzūkų g.
- Šakių r. sav., Grinaičių k. Žvejų g.
- Šakių r. sav., Barzdų mstl. Nepriklausomybės g.
- Šakių r. sav., Slavikų k. Suvalkiečių g.
Namai šiose vietovėse:
- Šakių m.
- Daukantiškių k.
- Kudirkos Naumiesčio m.
- Gelgaudiškio m.
- Slavikų k.
- Bunikių k.
- Voverių k.
- Jančių k.
- Veršių k.
- Lekėčių mstl.