Palėpės ir pastogės patalpų įteisinimo tvarka Lietuvoje

Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių.

Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m² arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.

Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta.

Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai.

Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas. Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą.

Sodyba retai įsivaizduojamas be papildomų pastatų, o ypač terasos. Šiam statiniui statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau reikėtų atsižvelgti visus taikomus reikalavimus.

Jeigu terasa yra atvira ir priglausta prie statinio - ji yra traktuojama kaip atskiras statinys ir ją galima statyti be leidimo, tačiau, jei terasa statoma išliejant tuos pačius pamatus ir naudojant tą pačią stogo dangos konstrukciją, kaip ir sodo namo - terasa jau traktuojama kaip namo dalis.

Tokiu atveju leidimo nereikia tol, kol bendras namo ir terasos plotas neviršija 80 m². Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, ji bus laikoma namo rekonstrukcija, o tai reiškia jog statinys vis tiek turės atitikti leidimo reikalavimus.

Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m².

Ne rečiau sodybose sutinkamas statinys - pirtis, kuriai galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sodo namui ar vasarnamiui. Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m² ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.

Neatsiejama sodybos dalis - pagalbiniai ūkio pastatai (pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų. Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m² ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei. Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m² bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių.

Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.

Savavališkos statybos įteisinimas

Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.

Šalyje nuolat fiksuojant grubius statybų pažeidimus dar 2019 metais buvo nuspręsta duomenis apie suteiktus statybos leidimus atverti visuomenei, tokiu būdu statybų kontrolę padarant efektyvesne.

Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą - kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja.

Dokumentai reikalingi deklaruoti statybų užbaigtumą:

1. Sukomplektuojami nuosavybės dokumentai (turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre dokumentas, sklypo tikslūs matavimai ir topografinė nuotrauka, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, kt.
2. Ruošiami pastato inžinerinių dalių TP (konstruktyvinė, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, elektros, kt.

Vis dėlto jo atsakymai buvo labai skurdūs. "Seniūnija nekontroliuoja mokesčių. Gautas skundas, kad palėpės patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Skirtos dvi baudos, bet jos buvo apskųstos. "Dėl jų vyko teismai. Teismas panaikino paskutinę skirtą baudą ir grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.

Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi, viename sklype gali būti tik 1 gyvenamasis namas. Taigi, jei sklype jau yra gyvenamasis namas, antro gyvenamojo namo būti negali (išskyrus įstatyme numatytas išimtis). Norint atlikti pastato rekonstrukciją, pastatas turi būti registruotas 100% baigtumo.

Dabar situacija keičiasi - žmonės mąsto, ką gali sau leisti, ir kokio dydžio namo jiems iš tiesų reikia. Kai 200 kvadratinių metrų name nubrauki viską, kas nereikalinga, lieka 80-90 kvadratinių metrų, kuriuose gali patogiai įsikurti keturių asmenų šeima. Mažesnis būstas reiškia mažiau rūpesčių, o išlaikyti didelį namą iš miesto pasprukusiai šeimai gali tapti rimtu iššūkiu. Be to, apsigyvenus mažesniame name, sumažės ir šildymo bei kitos namo eksploatacijos išlaidos!

Rinkdamiesi projektą iki 80 m², išvengsite didelės dalies projekto derinimo biurokratinių procedūrų, o tuo pačiu ir sutaupysite laiko bei pinigų! Toks namas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, kurie, pagal STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai", turi būti nesudėtingų konstrukcijų, iki 80 m² bendrojo ploto ir iki 8,5m aukščio. Nesudėtingiems sodo nameliams projekto derinimas apskritai nereikalingas, o gyvenamiesiems namams pakanka supaprastinto projekto, kuriam tereikia raštiško savivaldybės administracijos tarnautojo pritarimo (kita tvarka galioja Valstybės saugomose teritorijose).

O pastačius namuką Jums reikės parengti kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų bylutę ir eiti tiesiai į VšĮ "Registrų centrą" turto registracijai. Tik nepažeiskit trečių šalių interesų. Namas pagal poreikius ir esamą finansinę padėtį - VIENGUNGIO, JAUNAVEDŽIŲ, JAUNOS ŠEIMOS, PATOGUS, JAUKUS, PASYVUS namas.

Todėl galima rinktis namo projektą, kuris augs kartu su Jūsų poreikiais ir su jūsų finansine padėtimi. Įgyvendinus pirmąjį statybos etapą galima priduoti namą ir jame gyventi, o atsiradus papildomo ploto poreikiui, papildomiems finansams, ar norui pagerinti namo šilumines charakteristikas, galima jį padidinti pristatyti ar patobulinti, pagal iš anksto suderintą projektą.

Sodo namas vs. Gyvenamasis namas

Kuo skiriasi sąvoka „Sodo namas“ nuo „Gyvenamas namas“?

• Sodo namo statusą gali gauti II grupės statinys turintis iki 80 m² ploto ir statomas sodų bendrijoje.
• Gyvenamasis namas yra statinys viršijantis 80 m² ir gali būti statomas namų valdos, sodų paskirties, žemės ūkio paskirties (jei stato ūkininkas) žemės sklypuose.
• Sodo namas - laikino apsistojimo statinys, gali būti be jokių inžinerinių tinklų.
• Gyvenamasis namas - pastovaus gyvenimo statinys su visais inžineriniais tinklais, pritaikytas gyventi ir žiemą.
• Sodo namas yra I gr. nesudėtingas statinys, 1 lentelė.

Namo iki 80 m² statyba namų valdos sklype

Tokio dydžio namukas priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau projektą jam vistiek reikia rengti, tačiau jis kainuoja dažniausiai pigiau nei projektai virš 80 m². Statybos leidimas tokiam statiniui nereikalingas, bet parengus projektą, jį reikia derinti tik su rajono architektu, kuris turi pasirašyti ant planų, kad jie suderinti ir Jūsų planuojama statyba bus legali bei užregistruota.

II grupės nesudėtingi statiniai laikomi iki 80m², viršyjant šį plotą statinys gauna vienbučio gyvenamojo namo statusą ir jo projektui rengti reikia gauti sąlygų sąvadą iš savivaldybės, reimiantis sąvadu parengti techninį projektą (būtinos projekto dalys bus: architektūrinė, inžinerinė - vanduo, nuotekos, elektra) ir apginti jį nuolatinėje statybų komisijoje, kad būtų išduotas statybos leidimas.

Tai gi Jūsų atveju, jei pasirenkate namą iki 80m² atkrenta daug laiko ir piniginių sąnaudų. Jums nebūtina rengti nuotekų bei vandentieko projektų ir nereikia laukti, kol bus ruošiamos sąlygos. Reikia tik specialisto išvadų/įvertinimo, kad pvz. elektros instaliacija yra tvarkingai išvedžiota.

Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Patalpų plotas (horizontalus grindų plotas), matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra - nuo neapdailinto) paviršiaus, t.y. patalpų plotas skaičiuojamas tarp vidinių sienų ir pertvarų.

Į namo iki 80 m² plotą nėra įskaičiuojama:

• Mansarda, į kurią nėra laiptų (išskyrus mobilūs, ištraukiami iš lubų).

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:

• statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje;
• statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas:

• rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje;
• rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį - mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

GYVENAMOJO NAMO projektui iki 80 kv.m., esančiam rajone (kaimo teritorijoje), raštiško pritarimo nereikia. Reikia tik turėti projektą statybos aikštelėje, statybos metu. Kai namas yra pastatomas, su projektu reikia kreiptis į matininkus, kurie padaro namo inventorinę bylą. Su šia byla reikia nueiti į registrų centrą ir gauti namo registracijos dokumentą.

GYVENAMOJO NAMO projektui iki 80 kv.m., esančiam miesto teritorijoje, raštiško pritarimo reikia. SODO BENDRIJOJE, ne miesto teritorijoje, statomam iki 80 kv. SODO ar GYVENAMĄJAM namui taip pat nereikia jokių leidimų ir pritarimų - išskyrus saugotinas teritorijas.

Kai yra užbaigiamas namas (galima tik iki dalinės apdailos) ir norint registruoti kaip sodo namą - einate tiesiai į registro centrą, o jei kaip gyvenamąjį - kviečiatės matininkus ir tik tada į registrų centrą.

SODO BENDRIJOJE , miesto teritorijoje, statomam iki 80 kv. SODO ar GYVENAMĄJAM namui reikia leidimų ar pritarimų.

Pridavimas

Matininkui namą priduoti galite su daline apdaila, privalo būti komunikacijos ir šildymo sistema, o kokia apdaila kokie unitazai ar vonios, visiškai nesvarbu. Namą priduosite ir be jų. Svarbu, kad visos komunikacijos jau turi būti išvedžiotos, t.y. visa elektros instaliacija, laidai jau turi būti paslėpti, vietoje lempų gali kabėti paprasta Iljiciaus lemputė, bet jau turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus. Turi stovėti šildymo šaltinis, jis saugiai suvedžiotas.

Atvažiuoja matininkas, išmatuoja vidines sienas, išorines sienas, pažiūri, koks nuokrypis, išmatuoja šiluminę varžą, pasižiūri į elektros tinklų pažymą, gręžinio dokumentus ir viskas. Tada užpildote deklaraciją ir namai priduoti!

Nebaigtos statybos registravimas

Galima registruoti ir nebaigtą statybą, tokiu atveju atvažiuoja matininkai išmatuoja namo vidų, tada dar nėra tikslių pertvarų ir sienos būna nepabaigtos, kvadratūra išpūsta, bet šiai stadijai tai nesvarbu, jeigu būtų matuojama pridavimui, tektų keliauti į statybų inspekciją ir greičiausiai persidaryti projektą.

Gavus kadastrinių matavimų bylutę einate į registrus registruoti savo nebaigtą statinį. Jeigu yra UŽREGISTRUOJAMA NEBAIGTA statyba - jau GALIMA tame name DEKLARUOTI savo GYVENAMĄJĄ VIETĄ. Registruoti nebaigtą statybą aktualu žmonės statantiems namą su PASKOLA.

Erdvių didinimas/panaudojimas

Norint tiek vizualiai, tiek realiai pasididinti esamo 80 m² namo ploto (neįskaitant jų į leidžiamus 80 m²), galima pasinaudoti keletą gudrybių.

Antresolė

Ką galima įrengti „antrajame aukšte“/antresolėje:

• Miegamasis viršuje, vonios kambarys apačioje - optimalus būdas po „antrojo aukšto“ grindimis turėti išnaudotą plotą, kuriam nereikia daug aukščio ir šviesos.
• Virtuvė apačioje - miegamasis viršuje - šiuo atveju virtuvės baldų aukštis gali būti toks, kokio reikia, kad po lubomis tilptų stovintis žmogus.
• Darbo kambarys viršuje - labai patogu ant antresolės įsirengti darbinę zoną. Toje erdvėje galima susikurti atskirą pasaulį. Nuo pašalinių garsų neizoliuotoje erdvėje galima apsisaugoti užsidėjus ausines, iš kurių skambėtų darbui įkvepianti muzika.
• Antresolė - sandėlis. „Ant aukšto“ galima sandėliuoti daug buities rakandų ir knygų. Jeigu pasirūpinsite tvirta konstrukcija ir tinkama interjerui fasadų apdaila, niekas nė neįtars, kad tai Jūsų sandėliukas. Tačiau tvarką jame taip pat rekomenduojame palaikyti, kitaip įvairūs daiktai pradės kristi ant Jūsų galvos
• Miegamoji antresolė vaikų kambaryje - labai populiarus sprendimas, sutaupantis daug erdvės žaidimams ar tiesiog netiesiogiai įteisinantis vaikišką „baraką“. Po lova įrengtas darbo kampas, laiptuose lentynos paverčia šią konstrukciją daugiafunkciu centru, aplink kurį verda gyvenimas. Vaikams ypač patinka tokios „būstinės“, kuriose daug slaptų kampų, o prieš miegą galima pasikarstyti.

Mansarda

Joje galite įrengti miegamąjį svečiams, drabužinę ar kambarį vaikams.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.

Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant:

• Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

tags: #palepiu #ir #pastoges #patalpu #iteisinimas