Palėvenės dvaro sodyba: istorija, paveldas ir atgimimas

Palėvenė - miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante, garsus savo istorija ir kultūros paveldu. Ši vietovė, menanti šimtmečius, tapo svarbia ne vieno garsaus Lietuvoje žmogaus gyvenimo dalimi.

Palėvenės dvaro sodyba

Palėvenės istorijos vingiai

Palėvenė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1586 metais. Nuo XVII a. miestelio puošmena tapo vienabokštė Šv. Dominyko, šv. Pranciškaus ir šv. Lauryno titulo bažnyčia bei dominikonų vienuolyno pastatai. Bažnyčios statyba prasidėjo 1676 m., o prie jos ir vienuolyno pradėjo formuotis bažnytkaimis.

Dominikonų vienuolynas

Palėvenės vienuolyno istorija prasidėjo 1676 m., kai Laurynas Mykolas Počobutas-Odlanickis ir jo žmona Marijona iš Siesickių giminės finansiškai parėmė dominikonų vienuolių įsikūrimą. Vienuolyno ansamblį sudarė įvairios paskirties mūriniai ir mediniai statiniai, apjuosti mūro siena.

Architektūros ir dailės istorijos požiūriu vertingiausias ansamblio pastatas - mūrinė Šv. Dominyko bažnyčia, pradėta statyti 1676 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras yra išlikęs iš XVIII a. antros pusės.

Neužilgo vienuolynas virtu tikru švietimo centru aplinkiniams gyventojams: XVIII - XIX amžiuose čia veikė mokykla, kurioje žinių sėmėsi ir vienuoliai novacijai, ir religiniu keliu nesukantis vietos jaunimas. Besimokantieji galėjo naudotis turtinga vienuolyno biblioteka, skaičiavusia tūkstančius knygų, tarp kurių būta tikrai senų leidinių. 1753 metais šiame vienuolyne buvo pakrikštytas Laurynas Stuoka - Gucevičius, vėliau Lietuvai sukūręs didingų pastatų.

Deja, ši sėkmė netruko ilgai. Už bendravimą su 1863 metų sukilimo dalyviais Kauno gubernatorius įsakė uždaryti šį vienuolyną, o jame gyvenusius 20 dominikonų išskirstyti po kitus vienuolynus. Pastoracinei veiklai bažnyčioje buvo palikti tik du vienuoliai. Likęs be rūpestingų vienuolių priežiūros, vienuolyno ansamblis ėmė nykti tiesiog akyse. Ypač daug žalos jam padarė sovietmetis, kuomet dominikonams kažkada priklausę pastatai buvo įtraukti į kolūkio nuosavybę. Naujoji valdžia paskubėjo juos paversti sandėliais, grūdų saugyklomis, butais kolūkiečiams.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palėvenės vienuolyno ansamblis perėjo Kupiškio rajono savivaldybės žinion. Naujieji šeimininkai susirūpino griūvančiu kultūros paveldu.

Žymūs žmonės Palėvenėje

• 1753 metais šiame vienuolyne buvo pakrikštytas Laurynas Stuoka - Gucevičius, vėliau Lietuvai sukūręs didingų pastatų.
• 1921 m. Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje Kazys Binkis susituokė su Pranute Adomonyte.
• Tarp garsių Lietuvos žmonių, kilusių iš Palėvenės krašto - ir disko metikas Virgilijus Alekna.
• Kunigas Antanas Juška (1906-1991) - vienintelis parapijos kunigas, augęs pačioje Palėvenės parapijoje.
• Čia ilsisi Unė Baye, arba Unė Babickaitė-Graičiūnienė.

Komarų giminės įsikūrimas ir dvaro klestėjimas

Palėvenės dvaras buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. XVII a. Mykolas Komaras, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuonis, 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Jo palikuonys Pauliankoje (Žemutinėje Palėvenėje) gyveno iki II pasaulinio karo.

Komarai toliau plėtė dvarą, pirkdami naujas žemes. Kai kurias žemes jie valdė užstato teisėmis. Žemutinės Palėvenės dvarą iki pat mirties (1732 m.) valdė Andrius Komaras. Komarai buvo mecenatai - rėmė bažnyčių statybas.

Palėvenės dvare žemės ūkis XIX a. pabaigoje buvo tvarkomas naujoviškai. XIX a. pab. - XX a. pr. Palėvenės dvaras priklausė Mykolo Komaro broliui Jurgiui Komarui. 1912 m. po jo mirties Palėvenės dvaras atiteko jo sūnui Bogdanui Komarui (1884 m. - 1962 m.) - paskutiniam šio dvaro savininkui.

Bogdanas Komaras buvo baigęs Peterburgo žemės ūkio technikos mokyklą ir Krokuvos Jogailos Universiteto agronomijos fakultetą. Tarpukario laikotarpyje Palėvenės dvare vystoma intensyvi ūkinė veikla.

Kaip pasakojo teta Irena, gyvenanti Lenkijoje, Palėvenės dvare nuolat buvo pilna svečių. Bendros medžioklės, įvairios šventės čia sutraukdavo daug giminų ir draugų. Buvo laikomasi tradicijų.

Bogdanas Komaras su šeima

Mylimiausias Bogdano laisvalaikio praleidimas buvo medžioklė. Jam talkino mylimi šunys „Peteris“ ir „Falia“. Būnant namuose nuolat ant peties tupėdavo beždžionėlė „Liata“.

Dvaro nacionalizacija ir sunykimas

1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Visa kas vertinga buvo išgrobta, niokojama tai kas buvo kuriama šimtmečius. Bogdanas Komaras dar kurį laiką gyveno malūnininko namelyje, dažną naktį slapstėsi pas kaimynus.

Sovietiniais metais buvusio dvaro pastatai naudoti gamybinėms reikmėms - rūmuose veikė musgaudžių cechas, spirito varyklos patalpose - „Anykščių vyno“ filialas, gaminęs kalvadosą ir spaudęs obuolių sultis.

Dvaro atgimimas ir dabartis

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nuo 1992 m. buvusio Palėvenės dvaro šeimininke tapo Bogdano Komaro anūkė Nijolė Milaknienė. Ji su šeima ėmėsi iniciatyvos atkurti dvarą ir prikelti jį naujam gyvenimui.

Dabartinė aplinka - daugiau kaip trisdešimties metų tvarkymosi rezultatas. O darbų pabaigos nematyti. Dvaro atkūrimas reikalauja daugybės lėšų, taigi tai, ko nepadarysime mes, tęs mūsų vaikaičiai.

Dvare virte verda gyvenimas - čionai nuolat atvyksta ekskursijos, vyksta dailininkų plenerai, kūrybinių darbuotojų stovyklos. Atskirų įmonių vadovybės dvaro rūmų patalpas išsinuomoja įvairiems seminarams, sąskrydžiams, šventėms.

Palėvenės dvaras šiandien

• Atkurtas parkas ir liepų alėja.
• Dvare nuolat vyksta ekskursijos, plenerai, stovyklos.
• Dvaro nuoma vestuvėms, jubiliejams ir kitoms progoms.
• Dvaro teritorijoje auginamas retas Lietuvoje kurilinis maumedis.

Palėvenės dvaras randasi Panevėžys - Kupiškis kelio atkarpoje tarp Subačiaus ir Noriūnų. Važiuojant Kupiškio kryptimi, ties 32 kilometro riba yra nuoroda į nusukimą, vedantį dvaro link.

Atvykę į dvarą jūs sutiksite dvaro valdytoją Bogdano Komaro anūkę Nijolę Milaknienę, kuri jums papasakos Komarų giminės istoriją.

Šiandien Palėvenės dvaras alsuoja gyvybe ir yra svarbus kultūros paveldo objektas, liudijantis turtingą Lietuvos istoriją. Dvaro sodyba nuomojama šventėms, renginiams. Verta aplankyti!

tags: #palevenes #dvaro #sodyba