Paliesiaus Dvaro Sodybos Istorija: Nuo Griuvėsių Prikėlimo Iki Sveikatingumo Oazės

Paliesiaus dvaro istorija siekia XVII amžių, kai šią teritoriją įsigijo grafas Tyzenhauzenas. Dvarvietė, įsikūrusi netoli Kančioginos upelio, iš pradžių garsėjo savo alaus darykla ir pirtimi. Per šimtmečius dvaras keitė savininkus, tačiau šiandien jis kruopščiai atkurtas, išlaikant savo istorinį žavesį. Ignalinos rajonas. Mielagnų seniūnijoje iš griuvėsių prikeltas dar vienas Lietuvos dvarelis. Istoriniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo septyniolikto amžiaus pabaigos. Aštuonioliktojo pirmoje pusėje Paliesiaus, taip pat šalimais esantys Mielagėnų, Krikonių dvarai tampa Kublickių giminės nuosavybe.

LRT archyviniuose kadruose matome vaizdus, kaip Paliesiaus dvaro sodyba atrodė dar prieš dvidešimt metų. Teritorija apleista, pastatai be stogų, perdangų... Istoriją bandyta ištrinti. Nacionalizuotas dvaras priklausė kolūkiui.

Paliesiaus dvaro istorija prikeliama iš užmaršties. Pasirinktas retas šių dienų reikmėms pritaikymo sprendimas - įkurta fizinio krūvio terapijos klinika, medicinos reabilitacijos centras žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, patiriantiems stresą, turintiems antsvorio problemų. Paliesiaus dvaro savininkas ir fizinio krūvio klinikos įkūrėjas - gydytojas prof. dr. Julius Ptašekas.

Juliaus prosenelis Lozorius Ptašekas į Lietuvą atkeliavo iš Čekijos 1807 m. ir atidarė pirmąjį knygyną Kaune. Visi šeimos vyrai buvo užsiėmę knygų verslu. Bukinistai. Dvarų ir pilių vaizdiniai Juliui pirmiausia atėjo iš vaikiškų knygų, pasakų, vėliau jie asocijavosi su karų, sukilimų centrais (toks centras buvo ir Paliesiaus dvaras per 1831 m. sukilimą), itin reikšmingais valstybei.

Nemistifikuotą jo įvaizdį Julius susikūrė prieš daugelį metų, apsilankęs Prancūzijoje, kai po vienos konferencijos Paryžiuje kolega gydytojas pakvietė į Reimsą, Šampanės regioną, aplankyti veikiančio dvaro. „Kad ir koks būčiau racionalus medikas, tačiau negaliu neprisipažinti, kad manęs nepaveikė vietovės energija. Stovėdamas ant griuvėsių supratau, kad senos sodybos, dvarai, pilys, seni aplinkui išlikę medžiai gali daryti be galo stiprų emocinį poveikį. Vaizduotės galia nunešė mane taip toli, kad ilgai nedvejojau, jog imsiuosi dvarą atkurti. Kita vertus, veikė ir tėvų auklėjimas: nuo mažens mudviem su dvyniu broliu Mariumi gimdytojai skiepijo garbės, pasiaukojimo ir dosnumo jausmus. Užsispyrimas - iš sporto: jaunystėje pavyko pasiekti orientavimosi sporto meistro vardą, teko išmėginti jėgas Sovietų Sąjungos rinktinėje. Taigi dvaras man tapo iššūkiu, jį lydėjo ir perfekcionizmas, ir savigarba.

Statybos ir restauracijos darbai, konsultuojant iškiliam inžinieriui ir restauratoriui Petrui Kanevičiui (aštuoniolika metų jis dirbo stengdamasis prikelti sostinės Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį), truko septynerius metus. Paskutinis dvarininkas Romualdas Brzezinskis su šeima buvo ištremtas į Sibirą, o jo palikuonys iš Lenkijos valstybės yra gavę 20 proc. dvaro vertės kompensaciją, tad didelės painiavos dėl nuosavybės nebuvo. Archyviniai dokumentai - labai skurdūs, beveik be nuotraukų. Kaip atrodė ponų namas, per sovietmetį iki pamatų sugriuvęs, Juliui pavyko pamatyti tik vienoje fotografijoje, rastoje 1969 m. Pernai, jau galutinai atkūrus pastatus, čia iš Krokuvos atvykęs Romualdo sūnus Rajmundas Brzezinskis gerokai apstulbo: vaizdas pranoko jo lūkesčius. Kai šią vietovę teko palikti, Rajmundui buvo vos dešimt metų ir dvaras jam užsifiksavo kaip ūkis - su gyvuliais, daržais, malūnu, sportiniais žirgais, o štai po penkiasdešimties metų idealios akustikos erdvėje jis pamatė kapsulėje (čia nuolat palaikoma 23 laipsnių oro temperatūra ir 42 proc. drėgmė) saugomą fortepijoną. Jį su sūnėnu pianistu Viktoru Paukšteliu Julius pirko Berlyne, „Steinway House“. Šis instrumentas - 1964 m. rankų darbo fortepijoną dvaro šeimininkas įsigijo Berlyno „Steinway House“ ir saugo specialioje kapsulėje, kurioje užtikrinama 42 proc.

Dvaro Atkūrimo Detalės ir Perfekcionizmas

Specialūs restauratorių kaltai, šepetėliai, distiliuotas vanduo ir... tik 40 kv. cm per dieną nuvalyto akmeninės sienos paviršiaus - toks preciziškas darbas labiau asocijuojasi ne su dvaro atstatymu, o su persiško kilimo siuvinėjimu. Buvusių pasagos formos arklidžių sienos dviejų moterų rankomis buvo nuvalytos per pusantrų metų. Reiklus sau ir kitiems Julius Ptašekas kartu su Petru Kanevičiumi ir architektais Daina ir Jamesu Fergusonais per penkerius didelių darbų metus pasiekė absoliutų autentiškumą ir tikslumą. „Tekančio vandens sustabdyti neįmanoma - galima tik jį nukreipti kita linkme.“ Darbų tempas sulėtėjo dešimtis kartų, o jų savikaina ženkliai išaugo. Apie šeimininko perfekcionizmą ir užsispyrimą liudija dvarą juosianti dvejus metus statyta akmeninė tvora: rieduliai krauti ir formuoti taip, kad stabiliai laikytųsi be jokios rišamosios medžiagos. Kantrybės egzaminą išlaikė viską organizavusi Juliaus giminaitė, o triūsiantys žmonės iš darbo biržos pradžioje, matyt, galvojo apie visišką šeimininko „beprotystę“, bet vėliau tuo, ką atliko, labai didžiavosi: pasirodo, rankomis krauti akmenis - didelis menas ir fizikos mokslas.

Panaudotos Europos Sąjungos lėšos buvo kontroliuojamos įvairių ekspertų ir institucijų, buvo iškeltas reikalavimas - ne mažiau kaip keturi tūkstančiai lankytojų per metus. Mąstydamas apie dvaro interjerą, Julius Ptašekas ketino padaryti taip, kad kiekviename kambaryje būtų nors vienas organiškai į aplinką įsiliejantis baldas, primenantis prabėgusius šimtmečius. Tačiau ne mažiau svarbus kriterijus gydytojui atrodė ir erdvių funkcionalumas. Dauguma vintažinių medinių baldų, taip pat kai kurie dekoro elementai atkeliavo iš Švedijos antikvariatų, sendaikčių krautuvėlių. Į komandiruotes, Europoje vykstančias mokslines konferencijas Julius stengiasi važiuoti nedideliu sunkvežimiu: jį laisvu nuo darbo laiku greitai pripildo namų gėrybių. „Vieni kolegos medikai atsipalaiduoja tapydami, kiti keliaudami, trečius įkvepia muzika, šokiai, o man pastaruoju metu malonumo teikia sendaikčių kolekcionavimas. Artimieji tai supranta ir entuziastingai palaiko.

„Jis visiems rūpi, visų požiūris į dvarą labai inteligentiškas. Inteligencija, mano galva, yra ne išsimokslinimas, o būsena, tam tikra laikysena, žmogiškas žmogaus požiūris į žmogiškus dalykus. Mano žmonos motina turėjo dviejų klasių išsilavinimą, tačiau didesnės inteligentės už ją nesutikau. Mano tėvas niekada nelaikė savyje pykčio, jis pateisindavo (rasdavo motyvų ir priežasčių) bet kokį poelgį, atleisdavo net tiems, kas pakenkdavo jam, nuskriausdavo ar pasinaudodavo. O mama, vaikų gydytoja, kilusi iš stambių Vilniaus krašto ūkininkų, į šeimą atnešė orų garbės supratimą, tam tikrą pragmatiškumą ir ūkiškumą. Beje, ji šiandien, būdama 94-erių, dar dirba...

Paliesiaus Dvaro Dabartis: Nuo Kultūros Iki Sveikatingumo

Šiandien pagrindinis pastatas, buvusi dvaro prižiūrėtojo rezidencija, dabar veikia kaip kavinė-restoranas, viešbutis ir SPA centras. Kiti svarbūs objektai - restauruotas arklidžių tvartas pasagos formos, uždengtas stiklo ir metalo konstrukcija, kuriame dabar rengiami koncertai ir renginiai, bei neseniai pastatytas kepyklos pastatas, kur kepami tradiciniai duonos ir pyrago gaminiai. Taip pat prie šiaurinio įėjimo įkurtas Paliesiaus fizinės terapijos centras, dar labiau pabrėžiantis dvaro įsipareigojimą sveikatingumui.

Paliesiaus dvaras išsiskiria ne tik savo atokumu nuo pagrindinių turistinių maršrutų, bet ir filosofija, kurioje akcentuojamas holistinis sveikatingumas. Paliesiaus dvaras orientuojasi į kūno ir sielos harmoniją. Fizinės terapijos centras siūlo programas, skirtas hipertenzijos, diabeto, nutukimo ir sąnarių skausmų gydymui, taip pat reabilitacijai po traumų ar operacijų. Čia lankytojai gali mėgautis fizioterapijos procedūromis, masažais, sūkurinėmis voniomis ir mitybos seminarais.

• Fizinės terapijos centras: Vienintelė tokio tipo licencijuota įstaiga Baltijos šalyse, siūlanti individualizuotas fizinio krūvio programas ir mitybos patarimus.
• Koncertų salė: Akustiškai inžinerinė erdvė, įrengta stiklu dengtuose arklidžių tvartuose, kurioje stovi antikinis Steinway Grand fortepijonas, anksčiau priklausęs Prūsijos princui Georgui Friedrichui.
• Istorinis parkas ir takai: Lankytojai gali mėgautis parko ramybe arba ilgesniais pasivaikščiojimo maršrutais netoliese, kurie žiemą virsta slidinėjimo takais.

Medinis administracinis terapijos korpusas iškilo ant surastų senųjų pamatų. Greta būta kumetyno. Sovietiniais metais sunyko ir vandens malūnas, kiti ūkiniai pastatai, parko paviljonas, koplyčia. Vienas iš atkurtų pastatų - ledainė. Matome kolūkiečių nušluoto nuo žemės paviršiaus ir ryškėjančius Ponų namo kontūrus. Ant kalnelio, Paliesiaus dvaro puošmena - dviejų aukštų su cokoliu akmeninis gyvenamasis namas su arklidėmis, dar vadinamas Prižiūrėtojo namu. Svetainėje, kur šiandien muzikuojama bei kur tame pačiame pastate įrengtos vandens procedūroms skirtos patalpos - ilsėjosi elitiniai žirgai.

Ir išskirtinės Lietuvoje architektūros - pasagos formos žirgyno tvartas, anksčiau buvęs sujungtas su gyvenamuoju namu ir arklidėmis, turėjęs uždarą kiemą, kuriame ristūnai buvo dresuojami. Po stiklo gaubtu eksponuojamą mūrinę pasagą laiko klijuoto medžio kolonos ir paslėpta gelžbetonio konstrukcija. Taip pat vienas iš svarbiausių Paliesiaus dvaro eksponatų ir puošmenų - pats lauko akmenų mūras, kurį teko gydyti. Vienur eksponuojamas sutvarkytas mūras, kitur paliktas apaugęs kerpėmis. Restauruojant išsaugoti autentiško tinko likučiai. Ant surastų pamatų naujai iškilusios kepyklėlė bei katilinė taip pat dera prie autentiškos architektūros. Paliesiaus dvaro sodybą apjuosė ir lauko riedulių siena, suręsta be skiedinio.

Kitos įdomios vietos šalia Paliesiaus dvaro:

• Miegalėnų bažnyčia: Turtinga kultūros paveldo objektų. Šios bažnyčios architektūra demonstruoja tradicinio Lietuvos sakralinio meno subtilybes, kurios dera su kaimiškos aplinkos ramybe. Jos interjere galima rasti unikalių medžio drožinių, rankų darbo altorių bei freskų, kurios atspindi tiek vietinę, tiek platesnę religinę istoriją. Be to, bažnyčia dažnai minima kaip vieta, kurioje rengiami kultūriniai renginiai, skirti išsaugoti unikalias lietuviškas tradicijas.
• Krikonių šaltinis: Ideali vieta norintiems atsipalaiduoti ir pajusti ryšį su gamta. Šis natūralus vandens šaltinis garsėja ne tik savo ramybe, bet ir švaraus, gaivaus vandens skoninėmis savybėmis. Anot legendų, šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių, todėl į jį užsuka tiek vietiniai gyventojai, tiek lankytojai iš tolimesnių kraštų. Aplink šaltinį įrengti takai leidžia mėgautis gamtos ramybe, o netoliese įsitaisiusi mažytė piknikų erdvė kviečia pasimėgauti gamtos draugija.
• Juodagalvių vandens malūnas: Tai gyvas tradicinio lietuviško kaimo buities pavyzdys. Atkurtas istoriškai autentiškas malūnas leidžia apžiūrėti senovinius mechanizmus ir pamatyti, kaip Lietuvoje seniau buvo malami grūdai. Šis objektas kartu su aplinkiniais etnografiniais kaimais, tokiais kaip Senosios Katiniautiškės, Mėčionys ar Guntaitininkai, supažindina lankytojus su tradiciniu lietuvių gyvenimu. Čia galima rasti išsaugotus medinius namelius, vietos amatininkų dirbinius bei pažinti kaimiško gyvenimo ritmą. Šie kaimai kartu su malūnu sudaro autentišką, laiko nepaliestą atmosferą, kuri leidžia prisiliesti prie Lietuvos kultūrinio identiteto šaknų.

2019 m. Paliesiaus dvaras jungia istoriją, kultūrą ir gamtą, akcentuodamas sveikatos ir gerovės svarbą. Čia lankytojai gali atsipalaiduoti terapinėse programose, tyrinėti parką ar mėgautis klasikinės muzikos koncertais - tai vieta, kur atgimsta kūnas ir siela, o dvaro didybė tampa įkvėpimu ateičiai.

tags: #paliesiu #dvaro #sodyba