Turint privačios žemės sklypą, nereiškia, kad su šia žeme galima daryti ką tik nori, ar kitaip tariant, nieko joje nedaryti. Egzistuoja įstatymais numatyta tvarka, kuri apibrėžia, kaip kokios paskirties žemė turi būti naudojama ir prižiūrima.
Žemės naudojimo kontrolė ir pažeidimai
„Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrinti keturiasdešimt aštuoni žemės ūkio paskirties žemės mėgėjų sodo naudojimo būdo žemės sklypai. Atliekant patikrinimus buvo vertinamas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11 punkte nurodytų reikalavimų laikymasis.
Aštuoniuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl šių sklypų savininkai bus kviečiami dėl aplinkybių, kurios turi administracinio nusižengimo požymių, aiškinimosi, bus atliekamas administracinių nusižengimų tyrimas, o pažeidimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnį bus taikoma administracinė atsakomybė.
Patikros dieną su žemės nuosavybės dokumentais susirinkę asmenys sunkokai NŽT specialistams sugebėjo parodyti, kurioje konkrečiai vietoje yra jų sklypų ribos, mat vos vienur kitur yra išlikę riboženkliai, be to akivaizdu, kad savininkai čia retokai lankosi, savųjų sklypų neprižiūri, dauguma juos palikę likimo valiai.
Ne vieni šių sklypų savininkai prisipažino, kad jau seniai negyvena Marijampolėje ir į patikrą atvyko iš Vilniaus bei kitų tolimesnių vietovių. Kai kas bandė aiškintis, kad savo teritorijas prižiūri, bent kartą per vasarą nušienauja.
Žemės sklypų supirkimas ir verslo interesai
Vieša paslaptis ir tai, kad geroje miesto vietoje esanti teritorija labai rūpi verslininkams, kurie pamažu supirkinėja iš buvusių sodininkų jų sklypelius ir tikrai nesiruošia čia sodininkauti.
Šiuo metu už arą žemės savininkams siūloma apie 1000 Eur, nors miesto teritorijoje žemės vertė yra kur kas didesnė. Net neabejojama, kad žemės paskirtis ateityje čia bus pakeista į komercinę ir tuomet jos vertė gerokai šoktels, kažkas sėkmingai čia įgyvendins komercines užmačias ir susikraus nemenką kapitalą.
O kol kas apleistas, kelmais ir piktžolynais nusėtas plotas neatrodo patrauklus, bet galima įtarti, kad kai kas specialiai formuoja tokį įvaizdį, siekiant numušti žemės kainą ir priversti vis dar esamus savininkus pigiai parduoti sodininkauti netinkamus sklypus.
Tai verčia manyti ir prieš kelis metus įvykęs incidentas, kuomet šioje teritorijoje, nepaisant jokių nuosavybės ribų, brutaliai buvo iškirsti, nupjauti vaismedžiai bei vaiskrūmiai. Tuomet ne vienas sodo sklypų savininkas kreipėsi į policiją bei prokuratūrą dėl privačios nuosavybės suniokojimo.
Subjaurotuose sodo sklypuose jų savininkams lyg ir nebeliko ką veikti, o juk tokia situacija žmogų verčia susimąstyti, ar jam apskritai reikalingas šis kelių arų žemės lopinėlis, ar geriau jį parduoti. Ši priverstinė taktika buvusių sodų teritorijoje taikoma jau ne vieną kartą.
Šią vasarą vėl čia sukiojosi atžalynus traiškanti technika, plušo keli darbininkai. Vėl nebuvo paisoma jokių žemės nuosavybės ribų ir niekas negalėjo paaiškinti, kieno užsakymu tai vyksta.
Marijampolės savivaldybės vadovai bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pasidžiaugė, kad kažkas pagaliau ėmė tvarkyti apleistą teritoriją, tačiau nepasidomėjo, nei kas tai daro, nei šių veiksmų teisėtumu. Savivaldybės atstovai, apsilankę „tvarkomame“ plote, sulaukė grasinimų telefonu, kad nešdintųsi iš ten, kitaip, neva, teks patiems tvarka šioje teritorijoje rūpintis. Kas taip įžūliai elgiasi ir savivaliauja, savivaldybės tarnautojai atsisako viešai įvardinti.
Birželio ir liepos mėnesiais po maždaug tris savaites sodų teritorijoje vykusių krūmynų ir piktžolynų traiškymo bei pjovimo darbų, vaizdelis ne kažin kiek pagerėjo. Liko bet kur suverstos šakų krūvos, kai kur styrantys krūmokšniai, piktžolių šluotos. Į sklypų patikrą rugpjūčio 7 d. susirinkę savininkai piktinosi tokia kažkieno savivale, svarstė, ką toliau daryti su paliktomis šakų krūvomis.
Teismų praktika ir kasaciniai skundai
Nagrinėjant kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas tikrina teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš Civilinio proceso kodekso (CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų.
Kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pavyzdžiui, vienoje nutartyje (Nr. DOK-4360) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, nes kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų.
Kitoje nutartyje (Nr. DOK-3211) taip pat buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą, nes nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.
Teismų nutarčių pavyzdžiai
Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami kai kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių pagrindiniai aspektai:
| Nutarties Nr. | Data | Esminiai aspektai |
|---|---|---|
| DOK-3211 | 2024 m. rugsėjo 2 d. | Atsisakyta priimti kasacinį skundą, nes nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų. |
| DOK-4360 | 2024 m. gruodžio 18 d. | Atsisakyta priimti kasacinį skundą, nes kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. |
