Panemunės Kotedžai Vaidoto Gatvėje: Istorija ir Dabartis

Panemunė, esanti Kaune, išsiskiria savo turtinga istorija ir architektūra. Ši vietovė, ypač Vaidoto gatvė, mena laikus, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė ir klestintis kurortas. Panemunės gatvėse galima išvysti įvairių bokštelių, priestatų, verandų, išlikusių iš tarpukario laikmečio ir vis dar žavinčio netikėtais sprendimais.

Panemunės Istorija: Nuo Kaimo Iki Kurorto

Kaunui tapus laikinąja sostine, Aukštoji Panemunė 1931 metais buvo prijungta prie Kauno ir iš savarankiško valsčiaus centro virto priemiesčiu. Bet ne bet kokiu, o klestinčiu kurortu - sodu mieste, masiškai traukusiu kauniečius ir miesto svečius ne tik pasilinksminti restoranuose, pasivaikščioti Jono Basanavičiaus šile (Panemunės šile) ar atgauti jėgas mineralinėse bei purvo voniose, bet ir perkelti savo buitį atokiau nuo didmiesčio.

Nauja infrastruktūra atskleidė visuomenės modernėjimo etapą tarpukariu, čia netrukus prasidėjo gydyklų, sanatorijų ir vilų statybos. 1937 m. A. Panemunės kurorte jau veikė du pliažai, du pensionai, 15 vilų poilsiautojams, 7 kariškos vilos, valgykla, svetainės. Kambarių nuoma kurorte buvo aukštesnė nei Palangoje, o gyventi čia buvo taip pat brangu kaip ir Kaune. Kasmet iš gyventojų buvo surenkama apie 1200 Lt, iš vasarotojų - apie 9000 Lt kurorto mokesčio.

Anot tarpukario Lietuvos kurortų tyrinėtojos, architektūros istorikės Viltės Migonytės-Petrulienės, A. Panemunės populiarumą galima iliustruoti faktu, jog 1939 m., lyginant su 1932-aisiais, sklypų kainos kurorte buvo išaugusios net keturiais šimtais procentų.

Nuo kaimui būdingų medinukų iki kvapą gniaužiančių vilų

Senoji Panemunės dalis 1923 m. buvo apstatyta vienaaukščiais mediniais trobesiais, jos bendras vaizdas labiau buvo būdingas ne miesteliui, o dideliam kaimui. Visgi, kaip knygoje „Aukštosios Panemunės istorija“ pažymi autorė Daiva Nevardauskienė, nuo 1924 m. įvairiose vietose buvo statomi ir kitokio pobūdžio vieno - dviejų aukštų namai. Tiesa, daugiausia mediniai, tačiau tuo metu buvo suprojektuota bei pastatyta nemažai ir originalios architektūros vilų.

Iki 1935 metų beveik visi A. Panemunės vasarvietės sklypai buvo apstatyti. Čia įsikūrė nemažai aukštų Lietuvos kariuomenės karininkų, o iki 1940 m. greta paprastų namų iškilo žinomų Lietuvos architektų suprojektuotų vilų.

Medinių kurorto vilų vingiai 1938 m. vaizdingai aprašyti buvo ir „Lietuvos aide“:

„Svaigsta galva ne nuo pavasario saulės, bet nuo gudriųjų, margaspalvių, linksmųjų vilų. (…). Laiptų laipteliai, kuriais kažin kas ar laipioja. Bokštų bokšteliai, kuriuose tikrai niekas negyvena. Sulankstyti, sukarpyti stogai. Stoguose visokiausių pavidalų angos, pro kurias kažin kas žiūri. Štai, rodos, jau suprantamas namas. Bet apsukęs kampą, staiga pastebi kažkokį iškyšulį. Kas namas - spalva, kas namas - naujas stilius“, - anuomet „Lietuvos aide“ rašė Pulgis Andriušis.

Kalbant apie istorinę kurortų aplinką, reikia paminėti faktą, jog didžioji dalis lig šiol Panemunėje išlikusių architektūros objektų yra mediniai ir vis dar džiugina praeivių akį.

Architektūra: Tarp Europos ir Amerikos Įtakų

Kaip pažymi architektūros istorikė V. Migonytė-Petrulienė, savo vizualine raiška A. Panemunės tarpukario architektūra yra artima to meto Europos moderniosios architektūros tradicijai ir turi daug ryšių su bendraeuropinėmis poilsio kultūros tendencijomis. Anot istorikės, sanatorijos, gydyklos, vilos, restoranai, kurhauzai ir kiti panašūs pastatai nuo XIX amžiaus statyti ne tik moderniuose Europos šalių kurortuose, bet ir Amerikoje.

Vilų architektūrai buvo būdingi istoristiniai bruožai, ornamentika. Vilų ir į jų kvartalus įsiterpusių gyvenamųjų namų statyboje buvo taikytos nestandartinės formos, kuriuose modernistinė estetika pasireiškė per plokštesnius stogus, pristatomas stiklines verandas ir atviras terasas ar balkonus.

Pasak V. Migonytės-Petrulienės, manoma, kad tokių projektų poreikį diktavo ne kurorte įsikurti nusprendę užsakovai, o pakaunės regione dirbę Kauno architektai, inžinieriai ir statybos technikai, tokie kaip Edmundas Alfonsas Frykas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Ignas Gastila, Jonas Varneckis, Romanas Steikūnas ir daugelis kitų.

Pavyzdys modernizmui

Štai A. Smetonos alėjoje 75 dar ir dabar stovintis dailus, medinis, rožinės spalvos pastatas - viena seniausių A. Panemunės vilų, manoma statyta apie 1906 m., tačiau nė kiek nenusileidžianti modernistinei tarpukario architektūrai.

Pagrindinis namo akcentas - priekinio fasado dešinėje pusėje esanti dengta terasa, kuri kartu atlieka ir prieangio funkciją. Terasa paremta medinėmis, keturkampėmis kolonėlėmis, papuošta tvorele su kontūrinio pjaustymo lentelėmis ir medinio ornamento juosta pastogėje.

Kairėje priekinio fasado pusėje sukomponuotas trisienis rizalitas su langais. Vilai dekoratyvumo suteikia ir paradinių dvivėrių durų ovalūs langeliai, tūrinis stoglangis, lietvamzdžių karūnėlės, išlenktas kaminas.

Tai gyvenamosios paskirties vila. Pastatas neturi teisinio apsaugos statuso, tačiau yra išsaugota autentiška visuma ir atskiri elementai.

Įspūdingiausias tarpukario vasarnamis

Vienas geriausiai išlikęs ir įspūdingiausias tarpukario A. Panemunės medinis vasarnamis, vadinamas pedagogo, visuomenės veikėjo Liutauro Kairiūnaičio namu, stovi Gailutės g. 28.

Įstabių formų vasarnamis su mansarda, pastatytas 1926 m., sovietmečiu pertvarkytas į 12 butų daugiabutį. Pastato architektūrai savitumo bei monumentalumo suteikia priekinio fasado bokštiniai rizalitai dengti skardiniais kupoliniais šalmais - tai originalus sprendimas A. Panemunės medinės architektūros kontekste.

Tarp rizalitų suformuotos įstiklintos galerijos su atviru balkonu mansardiniame aukšte, dešiniame pastato šone įrengtas ir nedidelis balkonėlis.

Deja, nepaisant savo išskirtinumo, vasarnamis ne kartą nukentėjo nuo gaisro ir ilgą laiką stovėjo stipriai apniokotas. 2016-aisiais jam suteikta teisinė kultūros paveldo apsauga, o kelerius metus planuojamas ir vasarnamio atnaujinimas.

„Seselių mokykla“ virtusi kino sale

Praeivių akį dar ir šiandien traukia Vaidoto gatvės 26-uoju numeriu pažymėtas medinukas. Čia tarpukariu veikė bažnyčios išlaikoma pradinė mokykla, kurioje vaikus mokė vienuolės kazimierietės iš Pažaislio vienuolyno, tad ši mokykla dar vadinta „Seselių mokykla“.

Pamokos vykdavo pirmame pastato aukšte. Antrame veikė vaikų darželis, buvo įrengtas žaidimų kambarys. Sovietmečiu mokykla uždaryta, name kurį laiką veikė nedidelis „Panemunės“ kino teatras.

Tiesa, dabar čia veikia Panemunės bendruomenės centras, o Kaunui tapus Europos kultūros sostine, į autentišką medinuką kviečiami sugrįžti ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai.

Tarpukario medinuke veikia nekomercines bendruomenės dirbtuvėlės, kur visi norintieji gali pasinaudoti įrankiais, medžiagomis ir prikelti savo daiktus antram gyvenimui. Šalia dirbtuvėlių esanti erdvė skirta moterų veikloms, senojoje kino salėje vyksta įvairūs renginiai. Palėpėje įrengti ir nedidelio viešbutėlio apartamentai.

Medinuke ir reabilitacijos centras

Medinė architektūra kurorte buvo pritaikyta ne tik poilsiui, bet ir gydymui bei reabilitacijai. Kadangi A. Panemunė mineralinio vandens neturėjo, vanduo vonioms buvo vežamas iš paties daktaro atrastos gydomosios versmės Šančiuose, o purvas - iš Birštono.

Tiesa, kurorte didelis dėmesys skirtas ir vaikams. 1933 m. pediatrijos Lietuvoje pradininkė, pedagogė ir profesorė Vanda Tumėnėnė Kiaunių g. įsteigė privačią vaikų sanatoriją.

Reabilitacijos namas buvo medinis, 2-jų aukštų, su balkonais ir atvira veranda. Sanatorijoje vienu metu galėjo reabilituotis 50-60 vaikų, 5 lovelės buvo skirtos kūdikiams. Sanatorija veikė ištisus metus, joje buvo vonios, dušai, rentgeno kabinetas, laboratorija, kvarco lempos ir kt. reabilitacijai svarbi įranga. Po trijų metų gyvavimo prie medinio pastato buvo pristatytas mūrinis dviejų aukštų namas.

Buvusi V. Tumėnienės sanatorija vaikams atvira ir dabar. Šiandien čia veikia vaikų ankstyvosios raidos centras, kuriame teikiama įvairi pagalba vaikams, turintiems ankstyvosios raidos sutrikimų.

Naujas Baseinas Panemunėje

Jau kitąmet baseinų geografinis tinklas Kaune prasiplės dar labiau. Užbaigus plaukimui skirtų erdvių rekonstrukciją Šilainiuose, bemaž po pusmečio gerų naujienų sulauks ir panemuniškiai. „Nemuno saloje pastatytas olimpinių matmenų baseinas su SPA zona ir statybų finišas Šilainiuose - dar vienas įrodymas, kad nesisvaidome tuščiais žodžiais.

Užbaigę baseino statybas Panemunėje, ruošimės dar vieno išskirtinio projekto įgyvendinimui Aleksote. Šiuo metu miestiečiai plaukimo baseinais gali naudotis Vilijampolėje, Dainavoje, Gričiupyje, miesto centrinėje dalyje. Panemunėje, Vaidoto g. 11 numeriu pažymėtame sklype, atlikta 70 procentų darbų. Naujojo baseino erdvėse montuojamos durys, taip pat klijuojamos plytelės plaukimo baseine, sanitariniuose mazguose, persirengimo zonoje ir dušuose. Atliekama kitų baseinų vonių hidroizoliacija.

Lygiagrečiai rangovai pradeda pirčių įrengimą, montuoja vėdinimo sistemos ortakius ir vamzdynus, atlieka sienų glaistymo ir dažymo darbus, renka šiluminį punktą. Taip pat klojami pastato elektrotechnikos ir silpnų srovių kabeliai. Užbaigus statybas Vaidoto gatvėje, 4 tūkst. kv. metrų bendrojo ploto pastate gyventojai ir sportininkai naudosis aštuoniais 25 metrų ilgio plaukimo takais.

Dar daugiau paslaugų suplanuota SPA zonoje - sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažu ir kitais vandens pramogų elementais. Bus įrengtos ir sūkurinės vonios bei trijų skirtingų pirčių zona. SPA erdvėje tilps ir atskiri baseinai mažiesiems kauniečiams. Viduje numatytos patogios rūbinės su persirengimo kabinomis.

Panemunės baseino statybines konstrukcijas sudarys monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą - modernios, drėgmei atsparios medžiagos. Baseiną Panemunėje stato viešą rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Verslo“.

Vaidoto Gatvė Šiandien

Vaidoto g. yra atokiau nuo Kauno centro. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti gatvė yra viena pagrindinių Kauno transporto arterijų. "Labiausiai laukiame naujojo Panemunės tilto. Labai gerai, kad atgims ir mūsų paplūdimys", - sakė beveik visą gyvenimą Vaidoto g. Vis dėlto daugiausia grandiozinių projektų, tiesa, dabar jau kiek primirštų, Panemunėje yra mačiusi Vaidoto g.

Vienas didžiausių traukos centrų Vaidoto g. Kiekvieną rugpjūtį joje rengiami Šv.Roko atlaidai sutraukia minias žmonių net ir iš tolimesnių vietovių. "Atlaidai Panemunėje buvo rengiami jau ir XIX a. Visuomet suvažiuodavo daugybė žmonių. Tai būdavo proga susitikti ištisoms giminėms. Atlaidai vykdavo ir sovietmečiu.

D.Nevardauskienė dėmesį iš karto atkreipia į žalią 26 numeriu pažymėtą statinį. Ne todėl, kad jame ilgus metus dirbo - čia buvo įsikūrusi biblioteka, kuri vėliau perkelta į Vaidilos g. 26-ame name tarpukariu veikė bažnyčios išlaikyta pradinė mokykla, vadinta seselių mokykla. Vaikus joje mokydavo vienuolės kazimierietės iš Pažaislio vienuolyno. Antrame pastato aukšte veikė vaikų darželis. Čia buvo įrengtas ir žaidimų kambarys. Vaikai ten buvo ir maitinami. D.Nevardauskienė pasakojo, kad pradėjusi rinkti informaciją apie Panemunę sutiko žmonių, kurie yra lankę šį vaikų darželį ir mokyklą. Sovietmečiu ši mokykla ir darželis buvo uždaryti. Vietoj jų įkurti kultūros namai su nedideliu kino teatru "Panemunė", 1951 m. - Kauno miesto centrinės bibliotekos Panemunės filialas, veikęs iki 2012 m. Nuo 2003 m.

Vertas dėmesio ir greta esantis vienaaukštis, pažymėtas 28-uoju numeriu. XIX a. Sovietmečiu name apsigyveno bažnyčios kunigai ir vargonininko šeimyna. Ponas Vytautas vargonauja jau per 40 metų. Viena ryškiausių Vaidoto g. puošmenų - 18-asis pastatas.

Vienas ryškesnių išlikusių tarpukario ir dar senesnių laikų Vaidoto g. bruožų - tvarkingai vienoje linijoje išrikiuoti pastatai. "Atkreipkite dėmesį, kad visi namai yra labai arti gatvės. Taip būdavo patogiau pritraukti klientus. Už namo dažnai būdavo įrengtas sodas, daržiukas. Tarpukariu nemažą dalį panemuniečių sudarė žydai. "Čia veikė žydo Neimarko kepykla. Labai gražus pastatas.

Istorijos verpetuose Vaidoto g. vis keitėsi, kilo nauji pastatai, keitėsi senųjų paskirtis. Sovietmečiu Vaidoto g. veikė ir fotoateljė. "Pati turiu čia darytą vaikystės nuotrauką", - šyptelėjo moteris. "Matote tą iškabą? Yra vietų, kurios savo paskirtį išlaikė iki šių dienų. Akmenimis grįstoje turgaus aikštėje prekiaujama iki šiol.

Ši aikštė, deja, mena ne tik džiaugsmingą šurmulį ir azartiškas jomarko dalyvių derybas. 1992-aisiais čia pastatytas ir pašventintas paminklas Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanams atminti. 1947-1949 m. Į Panemunę poilsiautojai padėjo plūsti XX a. pradžioje, kai tapo populiarios maudynės. "Tada čia ėmė kilti vilos, jos buvo nuomojamos. Pirmieji trys maršrutiniai autobusai šalyje 1924 m. rugsėjį iš Kauno rotušės a. Į Aukštąją Panemunę, kuriai 1933 m. Panemunėje XIX a. pabaigoje galima suskaičiuoti 73 veikusius karinius objektus, pastatytus caro imperijos vakarinėms sienoms ginti.

"Vaidoto g. tarpukariu dažnai žygiuodavo karininkai. Moterys turėjo, kur akis paganyti. Karininkai būdavo pasitempę, pasipuošę - tikras elitas. Ir šiandien vaikščiodamas Vaidoto g. dažnai gali išvysti važiuojantį karinį transportą ar vaikštančius uniformuotus karius.

Ji atkreipė dėmesį, kad ne S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas, esantis Aleksote, yra pirmasis Lietuvoje. Panemunėje oro uostas buvo pastatytas keleriais metais anksčiau - 1912-1913 m. "Tačiau vėliau iš jo nebuvo skraidoma - neatitiko caro kariuomenę išvijusių vokiečių poreikių, buvo per ankštas. Jie 1915 m. Šalia Vaidoto g. esančioje Perlojos g.

Vėl sugrįžus rusų kariuomenei, Panemunę užplūdo ir rusakalbiai gyventojai. "Vaidoto g. dažnai žygiuodavo kareiviai, važiuodavo rusiškos tanketės, kariškos mašinos su lauko virtuvėmis. Triukšmas - begalinis, dūmų - daugybė.

Butų Kainų Palyginimas Aukštuosiuose Šančiuose

Šioje lentelėje pateikiami pavyzdiniai butų kainų duomenys Aukštuosiuose Šančiuose, leidžiantys palyginti kainas ir kitus svarbius parametrus.

tags: #panemunes #kotedzai #vaidoto #g