Panevėžys - miestas, turintis turtingą istoriją, siekiančią dar XV amžių. Miesto raidą lėmė ne tik geografinė padėtis, bet ir politiniai bei ekonominiai įvykiai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip formavosi Panevėžio butų ūkio kasos istorija, pradedant sovietmečiu ir baigiant šių dienų iššūkiais bei pasiekimais.
Panevėžio panorama iš paukščio skrydžio.
Panevėžys sovietmečiu: apylinkės ir biudžetas
Sovietmečiu Lietuvoje (1940-1941 ir 1944-1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau - liaudies deputatų taryba (LDT).
Iš archyvuose esančių dokumentų galima sužinoti, kad 1963 m. kovo 17 d. vyko rinkimai į Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT. Nurodoma, kad rinkimuose dalyvavo 100 proc. arba 464 rinkėjai (čia reikia turėti mintyje, kad sovietmečiu įvairiuose valdžios rinkimuose atėjusių balsuoti gyventojų skaičius dažniausiai būdavo falsifikuojamas, taip siekiant pademonstruoti visuomenės lojalumą sovietinei valdžiai). Nurodoma, kad buvo balsuota už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Išrinkti 25 deputatai: darbininkai, kolūkiečiai, tarybiniai darbuotojai, įmonės vadovas, inžinieriai, technikai ir kt. specialistai, vidurinės mokyklos direktorius, valstybinės prekybos darbuotojai, kitų užsiėmimų žmonės.
Iš Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT sesijos, įvykusios 1962 m. vasario 8 d. protokolo dienotvarkės aišku, jog tą dieną buvo tvirtinamas Naujamiesčio gyvenvietės 1962 m. biudžetas. Su biudžeto projektu deputatus supažindino gyvenvietės VK pirmininkas A. Kaminskas. Jis nurodė, kad 1961 m. biudžete visos numatytos pajamos įvykdytos pagal visus pajamų šaltinius.
Išlaidų dalyje taip pat viskas įvykdyta, tačiau iš gerbūviui skirtų lėšų liko neišnaudota 600 rub., jo teigimu, numatyti kultūrinių įstaigų remonto darbai atlikti; lėšos, skirtos remonto darbams išnaudotos pagal paskirtį; atliktas Taikos ir M. Melnikaitės gatvių važiuojamosios dalies kapitalinis remontas; pilnai įrengtos naujos kapinės; pagaminta 1 450 vnt. Buvo konstatuota, kad, vykdant gerbūvio darbų programą bei siekiant biudžete nurodytas pajamų ir išlaidų sumas pilnai įvykdyti, reikia, kad daugiau paramos suteiktų Panevėžio rajono VK, nes gyvenvietės VK atlikti tokių stambių gerbūvio darbų, kaip šaligatvių išklojimas, yra nepajėgus.
Be to, Naujamiesčio gyvenvietės VK pirmininkas nurodė, kad nuo 1962 m. rugsėjo mėn. 1 d. biudžete yra numatytos lėšos vaikų darželio išlaikymui. Dvidešimties vietų vaikų darželį planuota atidaryti S. Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT VK 1962 vasario 23 d. posėdyje buvo nuspręsta Naujamiesčio gyvenvietės darbininkams bei tarnautojams kurą (medienos malkas) 1962-63 m.
Sovietmečiu ypač populiari motyvacijos skatinimo priemonė buvo socialistinis lenktyniavimas. Į socialistinį lenktyniavimą Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT iškvietė Biržų rajono Likėnų bei Kupiškio rajono Subačiaus gyvenvietės.
Aukščiausia kontrolės, vadovavimo ir materialinių gėrybių skirstymo grandis Lietuvoje buvo komunistų partija. Partijos Panevėžio rajono komiteto ir rajono VK sprendime bei potvarkiuose „Dėl materialinių vertybių skirstymo tvarkos rajone“ 1962 m. buvo rašoma: „Skirstant materialines vertybes kolūkiams, tarybiniams ūkiams, organizacijoms ir kt. buvo prileidžiama grubių klaidų. Daugelis vertybių buvo skirstoma neprisilaikant kolektyviškumo principo. 1. Statybines medžiagas asmeninių pastatų remontams bei kurą gyventojams skirsto apylinkių VK pagal rajono VK išskirtą limitą.“
Panevėžio r. Naujamiesčio apylinkės stomatologijos kabinete. 1955 m.
Panevėžio miesto savivaldybės veikla tarpukario metais
Nuo 1920 Panevėžys turėjo savo biudžetą, ūkis buvo tvarkomas pagal planą. 1923 pradėjo veikti elektros stotis, veikė ir spirito ir mielių gamykla, Kalnapilio įmonė, Valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla. 1931 pradėjo veikti didžiausia Panevėžio įmonė - akcinė bendrovė Maistas. Nuo 1933 mieste veikė muilo fabrikas, garsus buvo linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. 4 dešimtmečio pabaigoje pradėta cukraus fabriko statyba.
1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis ir Vladas Kličmanas apsilankė pas vokiečių valdžios atstovus ir perdavė jiems susirinkimo dalyvių pageidavimus.
1919 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. B. Adomulio padėjėju tapo Vladas Kličmanas, pirmuoju miesto tarybos pirmininku paskelbtas kunigas Jonas Maciejauskas. Tų pačių metų spalio 10 d. priimtas pirmasis savivaldybių įstatymas. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, taisyti gatves, statyti tiltus.
1923 m. liepos 19 d. Panevėžio taryba posėdyje svarstė miesto ribų nustatymo klausimą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. taryba išklausė V. Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Konstatuotas lėšų trūkumas, todėl nutarta pardavinėti elektros obligacijas. Svarbiausiu miesto savivaldybės darbu paskelbtas nuosavos elektros stoties įsteigimas. Tuo metu, kai kitos savivaldybės elektros stotis atidavinėjo privačiam kapitalui, Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimo reikalais. Nauja elektrinė pradėjo dirbti 1923 m. spalį.
1924 m. sausio 9 d. miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui įsteigti Apygardos teismą, tam numatyta skirti 6 000 litų. 1924 m. sausio 15 d. tarybos posėdyje nuspręsta sutvarkyti labai apleistą S. Montvilos teatrą. Nutarta įdėti daug pastangų tam, kad šis teatras pereitų miesto žinion. Remontui skirta 15 000 litų, valstybės knygynui išlaikyti - 5 000 litų, muziejui sušelpti - 1 000 litų, Kalėdų eglutei - 2 000 litų, vasaros vaikų darželiui - 4 000 litų, kultūrinėms organizacijoms - 5 000 litų, prieglaudoms išlaikyti - 12 000 litų, labdaros organizacijoms - 6 000 litų.
1924 m. gegužės 3 d. Panevėžio taryba nutarė, kad visose miesto gatvėse ir gatvelėse privalo būti įrengti šaligatviai, o gatvės, kur įmanoma, paplatintos. Priimtas sprendimas miesto centre lieti cementinius šaligatvius, o jo pakraščiuose leista įrengti ne mažiau kaip 70 cm pločio medinius šaligatvius.
1934 m. lapkričio 9-10 d. įvyko rinkimai į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Rinkimų komisijos pirmininko postą užėmė Jurgis Elisonas. 1934 m. Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžys užėmė apie 3 000 ha plotą. Mieste buvo 122 gatvės (grįstos tik 45), 6 viešos aikštės (grįstų - 3), 13 artezinių šulinių.
1935 m. Panevėžio miesto biudžete buvo sukaupta 1 239 970 litų suma. 1935-aisiais mieste įregistruotas 661 bedarbis. Panevėžyje buvo platinamos svarbesnės gatvės: Stoties, Vasario 16-osios, Elektros, P. Puzino ir Prez. Smetonos. Atsirado naujų, gražių statinių: Lietuvos banko rūmai, Ligonių kasos, Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas ir kt. 1930 m. baigta statyti Katedrą.
1936 m. vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos Seimo rinkimų komisijos pirmininko pareigos suteiktos Panevėžio apygardos teismo teisėjui L. Vabalui. Nariais paskirti Panevėžio apygardos teismo prokuroro padėjėjas J. Merkys, pradinės mokyklos vedėjas S. Janauskas ir pradinės mokyklos mokytojas P. Daukas. Balsavo 59 744 apskrities gyventojai.
Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 m. papildytas 2 259 692,05 litų suma, išleista 2 138 696,65 litų, pasiektas 120 995,40 litų perteklius. Svarbiausi atlikti darbai buvo šie: galutinai užbaigtos 6 komplektų pradžios mokyklos Danutės gatvėje statybos (kaina - 169 818,88 litų) ir suremontuoti miesto savivaldybės rūmai (kaina - 120 415 litų). Kanalizacijos darbams išleisti 49 016,45 litai.
1940 m. numatytas Panevėžio miesto biudžetas siekė 2 236 000 litų, Šiaulių - 4 403 000 litų, Kauno - 19 759 000 litų, Marijampolės - 999 000 litų, Alytaus - 480 000 litų, Ukmergės - 653 000 litų.
AB „Panevėžio butų ūkis“ šiandien
Daugiau nei 50 metų veikianti AB „Panevėžio butų ūkis“ yra viena iš didžiausių paslaugas teikiančių šalies įmonių. 2020 m. pabaigoje ji pelnė Panevėžio apskrities geriausios paslaugų įmonės vardą. Geriausios Aukštaitijos regiono paslaugų įmonės konkursą nuo 2003 m. organizuoja Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Įmonės pajamos 2020 m. išaugo 5 proc., lyginant su 2019-aisiais. Net ir pandemijos sąlygomis pavyko išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių. Sėkmingesnius finansinius rezultatus lėmė paslaugų kokybė bei padidėjęs užsakymų skaičius. Sudaryta nemažai naujų sutarčių su daugiabučių namų savininkų bendrijomis dėl visiškos ar dalinės namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros.
Bendrovės komanda stengiasi atidžiai klausytis vartotojų, ko jie pageidauja šiuo metu ir kas jiems bus svarbu artimiausioje ateityje. Klientui svarbiausia - kaina, aukšta paslaugos kokybė ir greitas aptarnavimas. Pasitempti verčia ir rinkoje nuolat vykstantys pokyčiai, nauji konkurentai. 81 proc. bendrovės paslaugų pirkėjų šiuo metu sudaro daugiabučių namų savininkų bendrijos.
2021 m. bendrovė planuoja atnaujinti automobilių parką, suaktyvinti paslaugų siūlymo darbą ir pritraukti naujų gyvenamųjų namų, kuriems būtų teikiama bendrojo naudojimo konstrukcijų ir šilumos punktų priežiūra. Siekdama klientams kuo efektyviau teikti naudingiausias paslaugas, bendrovė kasmet sudaro sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Nors įmonės paslaugos prieinamos visiems norintiems, individualūs klientai, pasak B.Gavėnienės, dar ieško pigumo. Ateityje įmonė tikisi perprasti ir individualių vartotojų pageidavimus ir siekti abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo.
Šiuolaikinė Panevėžio miesto taryba.
Panevėžio miesto biudžetas lyginamuoju aspektu
Pateikiame lyginamąją lentelę apie Panevėžio miesto biudžetą:
| Metai | Biudžetas |
|---|---|
| 1940 | 2 236 000 litų |
Žemiau siūloma video tema.