Nemuno intakas Nevėžis raštuose randamas jau XIV a. Dėl didžiausios mūsų krašto upės vardo dažniausiai persipina kalbininkų aiškinimai.
Kazimieras Jaunius argumentavo, kad tai yra vedinys iš priešdėlio ne- ir dėmens vež-, kurio bendrašakniai indoeuropiečių kalbų šeimos žodžiai reiškia ,,rėkti, šaukti, ūžti, ošti“.
Tą patį upėvardžio kamieną Vytautas Mažiulis irgi siejo su indoeuropiečių veiksmažodžiu „judėti, traukti, vežti“.
Taigi perskaitytume, kad tai yra veržliomis bangomis neošianti, ramios tėkmės upė arba tarsi pastebėta nejudančio vandens srauto, lėtais judesiais tekanti upė.
Naujausia hipotezė apie Nevėžio vardą yra Laimučio Bilkio: upėvardyje regima šaknis nev-, kilusi iš indoeuropiečių „naujas“, ir priesaga -ėžis (palygina su Rusijos upe Nevà), - „nauja, naujai, žmonėms senovėje keliantis iš vienos vietos į kitą, atrasta, anksčiau nepažinta upė“.
Mūsų krašto lektūroje labiau peršama Aleksandro Vanago mintis, kad upės vardas skildytinas iš priešdėlio ne- ir lietuvių vėžys, - tai yra upė, kurioje nėra vėžių.
Tačiau dėl tokios reikšmės labiausiai abejojama („daugiau nėra nė vieno lietuvių vandenvardžio, sudaryto iš neiginio ne- ir vandens gyvūno pavadinimo“, L. Bilkis), tai tapatu liaudies etimologijoms, kokią, pavyzdžiui, 1935 m. pateikė būsimo Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo mama Veronika Milošienė - esą žmonės sakė: nėra vėžių - nėvėžių - Nevėžis.
Nevėžio upė netoli Krekenavos.
Vietovardžiai, Susiję su Nevėžio Upe
Nevėžio pakrantes aptūpusioms gyvenvietėms neretai būdavo duodamas Panevėžio ar Užnevėžio vardas, tokių buvo ar yra ir mūsų krašte: Panevėžiukas, Panevėžys, Panevėžėlis - dvaras šalia Josvainių valsčiaus nuo XVI a. pirmosios pusės; randamas dvaras Panevėžys kitaip Kūjėnai nuo XVI a. antrosios pusės netoli Šventybrasčio; Kėdainių miesto dalis vadinta Užnevėžio, Aukštųjų Kėdainių priemiesčiu, šiandien įprasčiau žinomas kaip Šėtos rajonas, XVII a. pradžioje čia buvo ir Užnevėžio gatvė, netgi apie Šv. Jurgio maldos namus sakyta - Užnevėžio bažnyčia; Panevėžys daugmaž apie 1740 m.
Apibendrinant, Nevėžio upės pavadinimas ir aplinkinių vietovių vardai, tokie kaip Panevėžys ir Užnevėžis, yra glaudžiai susiję su Lietuvos istorija ir kalbos ypatumais. Šie vietovardžiai atspindi tiek geografinę, tiek kultūrinę regiono raidą.
Štai keletas pavyzdžių, kaip Nevėžio upė įtakojo vietovardžius:
- Panevėžiukas: Dvaras šalia Josvainių valsčiaus, minimas nuo XVI a. pirmosios pusės.
- Panevėžys (Kūjėnai): Dvaras netoli Šventybrasčio, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės.
- Užnevėžis: Kėdainių miesto dalis, Aukštųjų Kėdainių priemiestis, dabar žinomas kaip Šėtos rajonas.
Šie vietovardžiai liudija apie Nevėžio upės svarbą regiono gyventojams ir jos įtaką vietos kultūrai bei istorijai.
tags: #paneveziukas #skelbimai #aruodas