Vasara - metas, kai norisi atsinaujinti, tiek savo išvaizdą, tiek ir savo namus. Tuomet kimbame į darbus ir savo pačių kieme: pjauname žolę, tvarkome gėlynus, o vėliau - atsipalaiduojame su šeima ar būriu draugų. Vis tik, kad mūsų poilsio netemdytų gatvės triukšmas ar smalsių kaimynų akys, kartais galbūt ir pagalvojame, jog visai pravartu būtų imti ir užsiauginti gyvatvorę. Žinoma, pulti į sodininkystės parduotuvę ar turgų ir skubiai imtis sodinimo darbų tikrai nepatariama.
Pirmiausia, derėtų nuspręsti, kurioje savo sklypo vietoje sodinsite gyvatvorę. Verta gerai įsivertinti savo sklypo dydį, be to, ir tai, ko tikitės iš tokios augalų tvoros: apsaugos nuo pašaliečių žvilgsnio, ar tiesiog gražios kraštovaizdžio bei sodo dizaino detalės. Renkantis pačius gyvatvorės sodinukus, gerai apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai. Populiarios, formuojamos gyvatvorės reikalauja daug dėmesio ir nuolatinio karpymo, tad darbo įdėti tikrai reikės. Kita vertus, iš tokios gyvatvorės galima išgauti kokią tik nori formą, iškarpyti ją norimais ornamentais, kas tikrai papuoš jūsų kiemą.
Gyvatvorės: pasirinkimas ir sodinimas
Prižiūrėta gyvatvorė gali tapti tikru kiemo pasididžiavimu. Negana to, ji teikia ir pavėsį, užuovėją bei privatumą.
Tačiau susitvarkyti su įvairių formų, aukščių ir storių gyvatvorėmis gali būti sudėtinga, nežinant pagrindinių šios procedūros aspektų. Kad ateityje kiltų kuo mažiau rūpesčių, iš pat pradžių reikia išsirinkti tinkamą augalą gyvatvorei. Gyvatvorės gali būti laisvai augančios arba karpomos, o tobuliausi augalai yra augantys tiesiai ir vertikaliai. Nekarpomoms tinka žydintys augalai. Nenorintiems per daug laiko praleisti prižiūrint gyvatvorę, rekomenduojama rinktis ne lapuočius. Būtina atsižvelgti ir į augalo atsparumą šalčiui.
Formuojančioms gyvatvorėms specialistai pataria rinktis lapuočius arba spygliuočius. Savo sklypo šiaurinėje dalyje, galite užsisodinti šalčiui bei vėjui atsparių gudobelių gyvatvorę, taip pat, puikiai augs sedulos, kauleniai. Pavėsyje gerai auga kukmedžiai, šviesiosios hortenzijos, buksmedis, raugerškis, sidabrakrūmis. Karpymui tinkami spygliuočiai: eglė, tiek paprastoji, tiek serbinė, kanadinė cūga, europinis maumedis, vakarinė tuja. Paaugusios eglės taps ir puikia tvora nuo svetimų akių.
Jei vis tik rinksitės laisvai augančias gyvatvores, atsiminkite, kad tokia tvora bus sudaroma iš augalų, kurie visiškai arba dalinai išlaiko savo natūralią formą. Taigi, nuolatos darbuotis su sodininko žirklėmis tikrai nereikės, nebent kartais pakarpyti žydinčius augalus, apgenėti gyvatvorę pavasarį ar rudenį.
Laisvai augančioms gyvatvorėms itin tinka tujos. Iš lapuočių, galite rinktis erškėtį, lanksvą, mahoniją. Tiesa, tokiems augalams reikės ir daugiau vietos, jie linkę labiau išsiplėsti ir išsikeroti, tad turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jūsų augalas „neįsibrautų” į kaimynų teritoriją. Na, o kai jau turėsite konkrečių sodinukų viziją bei vietą, kur gi gyvatvorė išaugs, gerai apgalvokite kitus praktinius, gal net teisinius dalykus.
Augalai, augantys vazone, gali būti sodinami bet kada. Tačiau augalus su plikomis šaknimis geriausia sodinti ankstyvą pavasarį. Lapuočius - kol nesprogsta jų pumpurai, o spygliuočius galima keliomis savaitėmis vėliau. Sodinimo plotis priklauso nuo augalų rūšies ir jūsų noro. Tranšėja turėtų būti maždaug 30 cm platesnė už augalo šaknis ir tokio paties gylio.
Idealu, kai gyvatvorė auga pilnai ant saulės arba dalinai pavėsyje. Jei nesiekiate labai tankios gyvatvorės, sodinkite 1-2 augalus 1 m atstumu, o jei norite vešlesnės, sodinkite 2-5 augalus. Įsitikinkite, kad augalų šoniniai ūgliai šiek tiek liečiasi. Taip bus sumažinta spragų tikimybė ir galimybė patekti nešvarumams. Galite užtiesti plastiko lakštą ant ploto ir iškirpti skylutes augalams.
Kalbant apie derinius, reikėtų elgtis saikingai. Daugiau nei 3 skirtingus krūmus komponuoti yra rizikinga - sodas gali tapti neskoningu margumynu. Gyvatvorės atstumas nuo kaimynų taip pat svarbus kriterijus. Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė iki 2 m aukščio iš pietinės pusės turi būti nutolusi bent 1 m.
Į įrankius vertėtų investuoti, nes pigūs dažniausiai greitai praranda aštrumą ir gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, taip stabdydami gyvatvorės augimą. Geriausias rezultatas pasiekiamas naudojant kokybiškas gyvatvorės žirkles. Jų yra akumuliatorinių, elektrinių arba benzininių. Pačioms smulkiausioms šakelėms sutvarkyti tiks paprasčiausios replės, o stambesnėms šakoms naudokite žirkles su dantytais ašmenimis.
Portalas This Old House primena, kad bet koks rimtesnis genėjimas turėtų būti atliekamas žiemos pabaigoje. Genėdami pavasarį rizikuojate nukirpti žiedus ar kitas augančias dalis. Vasarą smulkiai kirpti galite tiek, kiek norite - tai skatins augimą ir vers šakotis į viršų. Greitai augančios gyvatvorės reikalaus dažnesnio kirpimo. Du pagrindinius genėjimus rekomenduojama atlikti vasaros viduryje ir pačioje pabaigoje.
Tinkamiausią gyvatvorės formą nustato jos amžius. Naujesnėms reikalingas labiau formuojamas genėjimas pirmus kelerius metus. Tai atliekama žiemą arba pavasarį, kai gyvatvorė neauga. Gardena primena, kad pirmiausia reikia atsikratyti didžiausių kliūčių - išlindusių stambių šakų. Gyvatvorės šonai prie pagrindo turėtų būti palikti platesni, taip suteikiant daugiau saulės šviesos atidengtiems lapams.
Jei jūsų tikslas yra gyvatvorės ataugimas, susikoncentruokite ties ilgoms šakomis per vidurį. Jei tiesiog formuojate gyvatvorę, atsižvelkite į formą bei išretėjimą - pradėkite nuo apačios ir tolygiai judėkite viršun. Svarbiausia yra užtikrinti pakankamą drėgnumą ir saulės šviesos kiekį.
Kartais vien lietaus neužtenka - ypač pirmaisiais 2 metais sausuoju laikotarpiu yra būtina pačiam laistyti gyvatvorę. Daug veiksnių turi įtakos reikalingam vandens kiekiui: dirvožemio tipas, augalų rūšis, vėjo ir saulės spindulių kiekis. Pavyzdžiui, jei dirvožemis neišlaiko vandens, gyvatvorę laistyti teks dažniau ir į dirvą pridėti organinių medžiagų. Spygliuočių gyvatvorės reikalaus mažiau vandens nei lapuočiai.
Jei gyvatvorę naudojate kaip užkardą nuo kaimynų, jūsų tikslas yra, kad ji suvešėtų kaip galima greičiau. Čia vėlgi labai svarbus laistymas pirmaisiais metais. Jei norite sutaupyti laiko, galite panaudoti drėkinimo sistemą. Sureguliuokite ją tinkamai ir nemažai rūpesčių nukris nuo jūsų pečių. Labiausiai tinkanti laistymo sistema yra lašelinė. Nerekomenduojama naudoti purkštuvų sistemos, nes tai gali skatinti grybelines lapų ligas.
Tujų gyvatvorės priežiūra: 5 sėkmės taisyklės
Nepamirškite dirvožemio priežiūros. Tręškite organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip gerai supuvęs gyvūnų mėšlas, kraujas, kaulai arba lapai. Saugokitės piktžolių - jos iš gyvatvorių atima maitinamąsias medžiagas ir stabdo jų augimą. Negana to, kartais jos susipainioja su gyvatvorės šaknimis, tuomet jas išnaikinti tampa itin sudėtinga. Gyvatvorių specialistai Best4Hedging teigia, kad piktžoles išrauti geriausia rankomis, dėvint specialias pirštines.
Gyvatvorėje spragos atsiranda dėl saulės trūkumo. Šią problemą išspręsite paprasčiausiai apkarpę vietas, kurios uždengia kitas gyvatvores dalis.
Prižiūrėta gyvatvorė atliks ne tik privatumo, užuovėjos ar pavėsio funkcijas, bet ir taps nuostabia puošmena jūsų kiemui. Puiku, kad augalų gyvatvorėms pasirinkimas yra itin platus. Gyvatvorė gali ir papuošti sodą, ir apsaugoti nuo pašalinių akių. Prieš sodinant gyvatvorę kraštovaizdžio specialistai pataria įvertinti savojo kiemo išplanavimą.
Gyvatvorė iš eglių
Augalai prie įėjimo į namus
Pirmajam įspūdžiui apie namus (visiems vėlesniems, žinoma, taip pat…) svarbūs ir pastato fasadas, ir kraštovaizdžio dizainas. Įėjimo zona yra ta vieta, kuri susieja sodą ir namą, tad čia būtini sodo elementai - augalai. Juolab kad be dekoratyviosios jie turi dar vieną paskirtį - nukreipia žvilgsnį ten, kur jis logiškai ir turėtų krypti - į duris.
Prie įėjimo į namą augalus galite komponuoti simetriškai arba asimetriškai. Jei įėjimo zona yra pastato centre, o langų skaičius iš abiejų pusių vienodas, paprasčiausia (ir tradiciškiausia) taikyti simetrijos principą ir augalus išdėstyti tam tikra tvarka iš abiejų laiptų ar durų pusių vienodai. Juk jei iš vienos pusės jų gausu, o kitoje visai nėra, iškraipomas vizualus erdvės suvokimas.
Auksinė kraštovaizdžio dizaino taisyklė - augalus išdėstyti pakopomis. Gėlynuose šią taisyklę kartais galima ir laisviau interpretuoti, bet prie įėjimo į namą minėto reikalavimo paisyti tikrai verta. Augalus susodinkite taip, kad visi būtų matyti: aukštesni - arčiau namo sienos, vidutiniai - viduryje ir žemiausi - iš kraštų. Įėjimo zonai puošti skirtame gėlyne visi augalai turėtų būti kompaktiškos formos. Gėlių rūšis derinkite prie namo stiliaus.
Želdiniai prie įėjimo neturėtų tapti labiausiai į akis krintančiu viso kraštovaizdžio akcentu: juk jie - tik papildomas elementas, išryškinantis įėjimo zonos idėją. Taigi ir augalų spalvų paletę, ir rūšių įvairovę rinkitės atidžiai - saikas čia nepamaišys. Kompozicija iš skirtingų, tačiau vienodos spalvos augalų atrodo solidžiai ir ramiai. Harmoningas ir toks gėlių derinys, kai persilieja skirtingi tos pačios spalvos atspalviai.
Jei priešais duris yra bent nedidelė aikštelė, joje verta pastatyti vazoną: gal su liaunu suformuotu medeliu, gal su įspūdingomis vienmetėmis gėlėmis. Svarbiausia, kad ir augalai, ir vazonai derėtų su namo fasadu, apdaila, kraštovaizdžio dizainu. Masyvūs vazonai turi žavesio ir suteikia solidumo įėjimo zonai, tačiau nedideli patogesni, nes lengva keisti jų vietą - galima atnaujinti eksterjerą kada panorėjus. Kita vertus, į didelį indą gėlių net nebūtina sodinti, užteks sustatyti jas su plastikiniais vazonais, tarpus pridengti ir užberti durpėmis ar užkišti samanomis.
Sezoninę įvairovę praplės lauke vasarojantys kambariniai augalai. Tai jiems irgi tik į naudą, jei parinksite tinkamai apšviestą vietą ir pakankamai laistysite, nes vazone žemė džiūsta daug greičiau. Ypač dekoratyvūs svyrantieji - juos galima ne tik pastatyti, bet ir kabinti. Universaliausi įėjimo zoną išryškinantys augalai - visžaliai spygliuočiai: jie nemeta lapų, yra ilgaamžiai, kiaurus metus išlieka dekoratyvūs, formų įvairovė stulbinama, o ir priežiūra nesudėtinga. Dar atkreipkite dėmesį į tai, kokio aukščio jie bus suaugę, kad neužstotų įėjimo ir neužgrobtų erdvės.
Įėjimo zona gražiai išryškinama ir tada, kai visai šalia durų stovi vazonas su augančiu spygliuočiu, kurio siluetas dera prie architektūrinio namo stiliaus. Augalai priešais namą pabrėžia architektūros ypatumus ir namo stilių. Šalia laiptų įkomponuoti kaladžiai išsiskiria puošniais, plonyčiais tarsi pergamentas lapais. Jų ažūras pakartoja kalto metalo apdailą, o šviesi santūri spalva ne tik dera prie baltų durų, bet ir suteikia galimybę išryškėti laiptų dekoratyvumui ir natūraliai molio spalvai. Šios kambarinės gėlės žaliuoja aštuonis mėnesius, paskui lapai nunyksta ir lieka vien gumbai, bet pavasarį jie vėl iš naujo suželia.
Kaip matome pagrindinėje nuotraukoje, įėjimo zona gali būti namo šone, tad daugiamečių krūmų ir medžių kompozicija susodinta irgi tik vienoje pastato pusėje. Augalus svarbu parinkti taip, kad įvairiu metų laiku išryškėtų žiedų ar lapų spalvos. Beje, jos suderintos ne tik tarpusavyje - atsižvelgta ir į namo spalvą.
Pagal fengšui gyvenimo meno principus medžiai šalia įėjimo į namą yra labai svarbūs: priklausomai nuo to, kurioje vietoje pastato atžvilgiu jie auga, tai sustiprina arba susilpnina Či energijos tėkmę. Augalai - tai nuoroda į kraštovaizdžio dizainą, o jaukūs aksesuarai pabrėžia namų nuotaiką. Jie gali būti naudojami pagal paskirtį - kaip įėjimo zonai apšviesti skirtos žvakidės, taip pat gali atlikti tik dekoratyvią funkciją.
Svarbiausia, kad aksesuarai atspindėtų kokią nors temą, sukurtų apibrėžtą nuotaiką: galbūt atskleistų pomėgį kapstytis žemėje, o gal aistrą lankytis blusturgiuose…Visi daugiamečiai augalai gražiai atrodo vazonuose. Ir visai nebūtina juose auginti vien lepių Viduržemio jūros regiono gėlių. Natūralu, kad jas mėgsta šiltesnių kraštų gyventojai ir į vazonus sodina tai, kas auga čia pat, gamtoje. Gal tokia idėja ir mums vertėtų pasinaudoti? Pasodinkite į vazonus įprastų, bet iš tiesų labai dekoratyvių garšvų, žliūgių ar rasakilų - jos atrodys tikrai įspūdingai.
Baltas namo fasadas - idealus įvairiaspalvių augalų kompozicijų fonas, o, jei ir žiedų atspalviai suderinti subtiliai, apgalvotai, nieko daugiau nė nereikia, vien gėlių užtenka įėjimo zonai pabrėžti. Namo architektūrai būdinga taisyklingai tiesių linijų geometrija, o, kad aštrūs kampai neatrodytų pernelyg griežtai, augalai sukomponuoti kontrasto principu, siekiant suteikti aplinkai romantiško polėkio.
Aksesuarų gali būti ir labai daug, jeigu jie stilingai parinkti. Įvairių formų, tačiau tokios pačios pintos faktūros daiktai, vos kelių atspalvių, nors ir skirtingų formų, žiedai, santūri spalvinė apdailos medžiagų paletė, vertikalių ir horizontalių linijų derinys - visa tai apgalvota iki menkiausių detalių. Tad kodėl šio kūrybiško sprendimo nepanaudojus dar vienam tikslui? Vertinga idėja: šalia suolo vazone augantis lakoniškai nugenėtas medelis užima nedaug vietos, o toks vertikalus akcentas atrodo gražiai.
Jei priešais duris nedaug vietos, vertikalus želdinimas tiks geriausiai. Taip gali augti ir rožės, ir šluotelinės hortenzijos, ir daugelis kitų vijoklinių augalų - tereikia prie sienos pritvirtinti karkasą, kad turėtų kur kabintis ar apsivyti, ir karpyti, kad pernelyg į šalis neišsiplėstų. Vijoklinius augalus galite auginti ne tik žemėje, bet ir vazonuose. Jei norite, kad jie čia peržiemotų, sodinkite į masyvius ir aukštus indus.
Manote, kad toks nelabai tinka į viršų besistiebiančiam vijokliui? Labai paprasta šio „negražumo“ išvengti. Monotoniškai praktiško ar net visiškai beveidžio namo fasado fone vienintelis patrauklus ir nenuobodus akcentas kartais būna tik augalai, tad puošti įėjimą jie turėtų visais metų laikais.
Vazonai su karpomais ir formuojamais medeliais gali stovėti čia žiemą vasarą, o žemės paviršius juose, loveliai ir mažutė lysvė vienmetėmis žydinčiomis gėlėmis apsodinami tik sezono metu. Svarbu atminti, kad augalus teks keisti mažiausiai tris kartus per metus, kad įėjimo zona visą šiltąjį sezoną atrodytų gražiai. Iš pradžių gali žydėti našlaitės, vėliau atsiras vasarinių gėlių, o rudeniop, kai atvės naktys, prireiks atsparesnių augalų.
Poilsio vietą įrengę šalia įėjimo į namą vienu šūviu nušausite du zuikius - tas pats gėlynas papuoš abi zonas. Iš tiesų augalai prie durų dažniausiai labiau pastebimi svečių ar matomi praeivių, o čia yra galimybė ir patiems jais grožėtis. Kad minimaliai dekoruotas baltas pastatas ir margaspalviai gėlynai neatrodytų „kas sau“, durims parinkta sodriai violetinė spalva.
Augalų derinimas sodinant
Planuojant lauko erdvės apželdinimą, visų pirma reikėtų išsigryninti savo viziją. Tiek augalų rūšis, forma, tiek lapijos, spyglių ar žiedų spalva kuria tam tikrą emociją ir jausmą. Tinkamai parinkti, suderinti ir prižiūrimi dekoratyviniai augalai papuoš kiekvieną sklypą. Nors laisvės kūrybai daug, tačiau komponuojant augalus vienus su kitais vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kelis kertinius aspektus. Vienas jų - derinimas pagal biologines savybes, saulės, drėgmės, dirvos poreikius. Augalų derinimas sodinant yra svarbi praktika, siekiant sukurti harmoningą ir funkciškai naudingą aplinką. Tinkamas augalų derinimas gali padėti pasiekti geresnį augimo rezultatą, pagerinti dirvožemio kokybę, pritraukti naudingus organizmus ir sumažinti ligų bei kenkėjų riziką.
Pagrindiniai principai:
- Kompanioniškas sodinimas: tam tikri augalai sodinami šalia kitų dėl naudos, kurią jie teikia vienas kitam.
- Svarbu sodinti augalus pagal jų aukštį ir struktūrą, kad jie netrukdytų vienas kitam augti. Aukšti augalai turėtų būti sodinami gale arba centriniame sode, o žemesni - priekyje.
- Skirtingi augalai turi skirtingus vandens, šviesos ir maisto reikalavimus.
- Kai kurių augalų šeimos yra linkusios skleisti tas pačias ligas ir pritraukti tuos pačius kenkėjus, todėl geriausia vengti sodinti per daug augalų iš tos pačios šeimos toje pačioje vietoje.
- Sodindami tam tikrus augalus, galite pritraukti naudingus organizmus, tokius kaip drugiai, bitės ir kiti apdulkintojai.
- Be funkcinių aspektų, augalų derinimas gali turėti ir estetinę funkciją. Derinant augalus pagal spalvų schemą, galima sukurti gražius, harmoningus kompozicijas.
- Sodinant augalus, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie augalai gali stipriai konkuruoti dėl dirvožemio maistinių medžiagų, vandens ir šviesos.
Augalai pavėsyje
Paunksmę mėgstančių augalų yra išties daug. Žiūrėkite video reportaže, kokius augalus, tinkančius pavėsiui, sodinome šiame sode, o kitus dar specialiai atvežiau jums parodyti. Taigi, augalai pavėsyje - apibendrinkime, ką parodžiau šiame video reportaže.
- Melsvės (lot. Hosta) - tipiški augalai pavėsyje. Melsvės pasipuošia nedideliais žiedais, tačiau būkim atviri, ne dėl žiedų mes melsves auginame. Melsvių lapai - ir žali, ir melsvi, ir baltai dryžuoti, ir ryškiai salotiniai. Be to, vienų veislių melsvės mažutės ir gležnos, kitų lapai - galingi ir stori. Vienų atrodo tarsi slidūs, kitų - gofruoti, trečių - garbanoti. Pasirinkimas tikrai didelis. Augalai pavėsyje paprastai nepasižymi dideliais ryškiais žiedais, todėl melsvės lapų margumas išsprendžia daug dizaino problemų tamsiame sklypo kampe. Beje, melsvių lapais džiaugiasi ne tik sodybų ar kiemų šeimininkai, bet ir sraigės bei kiti šliužai. Tačiau pasirinkus tinkamas veisles, kurių lapai kieti ir mėsingi.
- Kitas puikus ir įsimintinas augalas - astilbė (lot. Astilbe). Purios žydinčios šluotelės - vasaros vidurio pažiba. Augalai pavėsyje nedažnai gali džiuginti žiedais, ir dar tokiais ryškiais kaip astilbių, tad tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Žiedynų spalvos - nuo nuotakos baltumo iki kraujo raudonumo.
- Miško augalai dažnai auga paunksmėje, tad pakalnutės (lot. Convallaria majalis L.) tikrai galėtų papuošti pavėsyje esančią jūsų kiemo dalį. Jai labai patiktų mirgantis šešėlis, kuris krenta nuo medžių - visai kaip miške. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
- Toliau kalbant apie miško augalus, būtina paminėti paparčius. Iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai. O jei paparčiui draugiją papildysime pakalnutėmis ir melsvėmis?
- Japoninė plukė - augalas, kuris tikrai gali gražiai žydėti, augdamas ir daliniame pavėsyje. Jų žiedais džiaugsitės šiek tiek vėliau, antroje vasaros pusėje. Japoninė plukė netiks sausam pavėsiui, tad prie pat namo ar po dideliu medžiu jos nesodinkite - ne dėl pavėsio, o dėl to, kad gali negauti pakankamai drėgmės. MO muziejaus sode pasodintos japoninės plukės (Anemone X hybrida) ‘Honorine Jobert’ užaugs iki 1 m aukščio ir ilgai žydės stambiais žiedais.
- Astrancija - nuostabus augalas, tinkantis natūralistinio stiliaus želdynuose. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos. Jeigu užteks drėgmės, netgi saulėtoje vietoje ji gali žydėti visą šiltąjį sezoną. Daugiausia natūralistiniuose želdynuose esu sutikusi astranciją ‘Roma’, kuri žydi švelniai rožiniais žiedais.
- Mažoji žiemė (lot. Vinca minor) - visžalis augalas, tad savo lapelių nenumeta net žiemą. Žiemės privalumas - ji sparčiai plinta, padauginti ją labai lengva, todėl kainuoja tikrai nedaug. Žiemė gali atlikti apsauginę funkciją nuo piktžolių, nes sukurs nuostabiai gražų, tamsiai žalių lapelių kilimą, kuris uždengs žemę.
- Epimedis (lot. Epimedium) - dar retai auginamas Lietuvoje. Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose ir puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį. Epimedžiai paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir su laiku suauga į ištisus sąžalynus. Pavasarį pražysta originaliais žiedeliais. Jeigu nusibodo vargti su veja pavėsyje, apsvarstykite epimedžius kaip puikią alternatyvą vejai.
- Augalai pavėsyje dažniau pasižymi dideliais lapais, varpinių ne tiek ir daug. O štai hakonė tikrai papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu. Hakonės gražiausiai atrodo sodinamos palei taką, kur grakščiai nusvyra ir taip sušvelnina kampus.