Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie tai, kaip paskatinti daugiabučių namų renovaciją - ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir ryžtingesnį sprendimą: nugriauti senus daugiabučius ir vietoj jų statyti naujus. Nors senų bei energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje dar yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą.
Kas Gali Inicijuoti Renovacijos Procesą?
Daugiabučio namo renovaciją gali inicijuoti savivaldybė arba ji gali vykti pačių gyventojų iniciatyva.
- Savivaldybės iniciatyva: Savivaldybė pasirenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir gavus gyventojų pritarimą, paskiria projekto administratorių, kuris ir įgyvendina renovacijos procesą. Tiesa, apie šį siūlymą savivaldybė būtinai turi informuoti daugiabučio namo butų savininkus ir sulaukti jų pritarimo.
- Gyventojų iniciatyva: Kai sprendimas priimtas gyventojų iniciatyva, atsakingas už renovaciją tampa bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis.
Renovacijos Proceso Etapai
Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas. Susirinkime organizatorius apžvelgia esamą namo situaciją, renovacijos priemones ir finansavimo sąlygas, o gyventojai išdėsto savo pageidavimus. Kuo jų daugiau susirenka į susirinkimą, tuo mažiau klausimų ir neaiškumų kyla jau įgyvendinant atnaujinimą. Susirinkimo metu taip pat svarbu aptarti daugiabučio namo atnaujinimo sąlygas.
Šio susirinkimo metu arba po jo 55 proc. butų savininkų turi pritarti savo gyvenamojo namo renovacijai. Kad galima būtų pradėti vykdyti daugiabučio namo renovacijos procesus, pirmiausia modernizavimui turi pritarti ne mažiau nei 55 proc. namo butų savininkų. Ši sąlyga galioja inicijavus renovaciją tiek gyventojams, tiek savivaldybei. Tik tuomet administratorius gali imtis kito etapo - būsto atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo.
Investicijų Planas
Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina.
Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal išreikštas pastabas. Kad susirinkimai būtų naudingi, gyventojai turi būti jau šiek tiek susipažinę su daugiabučių modernizavimo galimybėmis. Todėl administratorius, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikia investicijų planą susipažinimui. Kartu nurodomi ir asmenų, galinčių suteikti papildomos informacijos, pakonsultuoti ir atsakyti į kilusius klausimus, duomenys.
Po to investicijų planas visiems namo gyventojams pristatomas viešo susirinkimo metu. Labai svarbu, kad šiame etape būtų atsakyta į visus gyventojams kilusius klausimus ir paaiškinta modernizacijos nauda ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.
Tvirtinimas
Pagal gyventojų pageidavimus sudarytas planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu. Planas laikomas priimtu, jei jam pritaria 55 proc. būstų savininkų. Šio susirinkimo metu būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.
Tiesa, investicijų planas yra orientacinis: vėliau, priklausomai nuo konkurse dalyvaujančių rangovų pateiktų pasiūlymų, kainos perkant paslaugas gali mažėti.
Derinimas su BETA
Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicijų planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.
Daugiabučių Atnaujinimo Programos Sąlygos
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų. Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Parama yra skiriama daugiabučiams namams, kurie po atnaujinimo pasiekia B arba didesnę pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m.
Finansavimas ir Valstybės Parama
Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.
Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų.
2024 lapkričio mėn. 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Pagrindinė kvietimo sąlyga: Parama teikiama daugiabučiams namams modernizuoti, siekiant ne mažesnės nei B pastato energetinės naudingumo klasės bei skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ne mažiau nei 40 procentų, lyginant su šiomis sąnaudomis iki modernizavimo projekto įgyvendinimo.
Kvietimui numatytas finansavimas: 165 mln. Eur. Kvietimas paraiškoms dėl daugiabučių modernizavimo galioja iki 2025 m.
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
APVA kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
Kvietimas modernizuoti daugiabučius namus, siekiant ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti bent 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Gyventojai gali teikti paraiškas tiek tradicinei renovacijai, tiek rinktis inovatyvią ir tvarią pastato atnaujinimo technologiją, kai naudojami gamykloje pagaminti skydai.
Šiuo metu jau gautos 430 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 133 mln. eurų. APVA atkreipia dėmesį, kad valstybės parama dabar apskaičiuojama pagal naują finansavimo modelį - taikant fiksuotus įkainius.
Be valstybės paramos, paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir papildomos projekto išlaidos, susijusios su pastato kokybės gerinimu. Papildomu stimulu apsispręsti tapo ir dabartinė situacija energetikos rinkoje. Ši žiema neįprastai šalta, kuras brangsta, o panaikinus PVM lengvatas šildymui prognozuojama, kad šildymo sąskaitos gali išaugti dvigubai ar net daugiau.
Top 5 Best Home Renovation Loans in 2025 (No-BS Guide!)
Finansavimo sąlygos
| Išlaidos | Kompensacija |
|---|---|
| Projekto parengimas, įgyvendinimo administravimas ir statybos techninė priežiūra | 100% |
| Investicijos energinio efektyvumo didinimo priemonėms | 30% |
| Papildoma parama (atskiras šilumos punktas, balansiniai ventiliai ir pan.) | 10% |
| Atsinaujinančios energijos įrenginiai | 30% |
Iššūkiai ir Problemos
„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas įvardijo, su kokiais sunkumais tenka susidurti įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Bene sudėtingiausias, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas - suburti namo gyventojus, sukviesti juos į susirinkimus, kuriuose sprendžiami namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimai. Nesant pakankamam dalyvių skaičiui, susirinkimą tenka organizuoti iš naujo, dėl to prarandama daug laiko. Pastaruoju metu investicijų planus tenka keisti ir dėl padidėjusių statybos įkainių.
Daugiabučių modernizavimo procesui reikia ne tik daug laiko, bet ir atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.
Problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis. Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų. Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos.
Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta. Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime.
Daugiabučių programos lyderės - tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.
„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, - pranešime cituojama aplinkos viceministrė D.
Nauja Technologija - Naujas Požiūris Į Renovaciją
Skydinė renovacija - tai metodas, kai pastatų atnaujinimui naudojamos iš anksto gamyklose pagamintos medienos konstrukcijų fasado plokštės. Jos suformuojamos kontroliuojamoje aplinkoje, užpildomos šiltinimo medžiagomis ir į statybvietę atvežamos jau paruoštos montuoti. Tokiu būdu pastatas tarsi „aprengiamas“ nauju, energetiškai efektyviu apvalkalu.
Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko teigimu, toks renovacijos metodas yra ne tik technologinė naujovė, bet ir strateginis sprendimas. „Tai sprendimas, leidžiantis greitai ir efektyviai atnaujinti pastatus, sumažinti darbų apimtis statybvietėse ir užtikrinti aukštą energetinį efektyvumą bei kokybę. Negana to, renovacija skydais yra tvarus ir ilgalaikis pasirinkimas. Nors pati technologija gana paprasta, jos potencialas - labai didelis“, - sako K. Žuromskas.
Pasak ministro, Lietuvoje dar nėra užbaigto skydinės renovacijos projekto, todėl galutinėms išvadoms laikas dar neatėjo. Tačiau jau dabar matyti aiškūs metodo privalumai: didžioji dalis darbų atliekama gamykloje, todėl statybvietėje sumažėja procesų, trumpėja darbų trukmė ir mažiau trikdomas gyventojų kasdienis gyvenimas. Tradicinės renovacijos atveju gyventojams neretai tenka mėnesius gyventi su pastoliais ir statybų triukšmu, o skydinė technologija teoriškai leistų šį laiką reikšmingai sutrumpinti.
Nors teoriškai procesas turėtų būti spartesnis, technologija turi ir tam tikrų apribojimų: skydai dažniausiai tinkami iki penkių aukštų pastatams, būtina užtikrinti pakankamai erdvės specialiai technikai, o sudėtingos architektūros namai gali kelti papildomų iššūkių.
Pilotiniai projektai - pirmasis testas
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių. Apie 11 tūkst. jų jau dabar galėtų būti tinkami skydinei renovacijai. Tai rodo, kad, net ir esant technologiniams apribojimams, potencialas išlieka labai didelis.
Pirmaisiais pagal šią inovatyvią technologiją atnaujintais daugiabučiais taps Vilniuje, Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91, bei Utenoje Basanavičiaus g. 106 esantys gyvenamieji namai. Vienas jų statytas iš gelžbetonio plokščių, kiti du - mūriniai, tad projektai leis įvertinti technologijos pritaikomumą skirtingų tipų statiniams.
Pilotiniai projektai įgyvendinami ne tik daugiabučiuose, bet ir viešuosiuose pastatuose. Skydų technologija bus taikoma atnaujinant Vilniaus lopšelį-darželį „Justinukas“, Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių. Du objektai jau pradėjo parengiamuosius darbus, o artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti ir skydų montavimą. Iš viso šiems projektams skirta 10 mln. eurų investicijų.
„Labai džiaugiamės, kad viešasis sektorius ėmėsi lyderystės. Tai drąsus žingsnis, nes kalbame apie visiškai naują metodą. Kai tik skydai bus pradėti montuoti, kviesime savivaldybių atstovus, administratorius ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti ir pamatyti, kaip viskas vyksta praktiškai“, - sako aplinkos ministras.
Ne mažiau svarbus argumentas šios technologijos plėtrai - Lietuvos gamybiniai pajėgumai. Šalyje veikia šešios gamyklos, galinčios gaminti tokius skydus, o dvi iš jų jau pasinaudojo europiniu finansavimu modernioms gamybos linijoms įsirengti. Tai reiškia, kad ši technologija galėtų ne tik mažinti energijos suvartojimą, bet ir stiprinti vietos pramonę, kurti darbo vietas bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų sprendimų.
Tarptautinė patirtis ir ateities perspektyvos
Tarptautinė praktika rodo, kad skydinė renovacija sparčiau plėtojama Estijoje, taip pat taikoma Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis šalimis, perimame jų patirtį ir siekiame išvengti galimų klaidų. Vis dėlto pasauliniu mastu skydinė renovacija dar laikoma inovatyvia, o ne standartine technologija“, - sako K. Žuromskas.
Ar skydinė renovacija Lietuvoje taps plačiai taikomu sprendimu, paaiškės artimiausiais metais. Užbaigus šešis pilotinius projektus ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) įvertinus jų rezultatus, bus galima objektyviai palyginti kainą, įgyvendinimo trukmę ir pasiektą energetinį efektyvumą. Jei rezultatai pateisins lūkesčius, ši technologija galėtų tapti viena pagrindinių modernizacijos krypčių.
tags: #paraiska #renovacijai #gyventojo #iniciatyva