Parama teikiama tiems, kurie turi žemės ūkio ar miško plotus. Šiuo metu parama yra padidinta. Ką daryti, jeigu jūsų privati valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją? Ar už ūkinės veiklos apribojimus galima gauti kompensaciją? Tokie klausimai dažnai iškyla privačių miškų ir žemių savininkams.
„Natura 2000“ tikslas - užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir labiausiai nykstančių rūšių bei buveinių išsaugojimą visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje šį teritorijų tinklą sudaro 85 paukščių apsaugai ir 624 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Šio europinio ekologinio tinklo teritorijos Lietuvoje maksimaliai integruotos į mūsų krašto saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos rezervatui, biosferos poligonams, atkuriamiesiems sklypams) ar jų dalims.
Natura 2000 teritorijų tinklas Europoje
Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje
Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“. Siekiama paramos gavėjams kompensuoti prarastas pajamas už apribojimus šiose vietovėse pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ir Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos privalomų reikalavimų įgyvendinimo.
Kas gali tikėtis gauti šias išmokas?
Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ - fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda arba jos dalis patenka į erdvinių duomenų sluoksnį „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“.
Nuo šių metų liepos pabaigos padidintos kompensacinės išmokos:
- Išmoka padidėjo iki 61 Eur už vieną ha ariamosios žemės.
- Išmoka padidėjo iki 76 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, Natura 2000
Parama „Natura 2000“ miškuose
Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už miško plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ miškuose“ arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Siekiama paramos gavėjams kompensuoti patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas dėl minėtų direktyvų vykdymo.
Kas gali tikėtis gauti šias išmokas?
Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ - privačių miškų valdytojai (privačių miškų savininkai arba jų valdos nariai) ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, kurių valda arba jos dalis yra erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ miškuose“ (šiuo atveju reikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją pažymos), miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš erdvinių duomenų sluoksnyje PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų (miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje) arba už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta, vadovaujantis Paukščių direktyvos 2009/147/EB I priedu.
Nuo šių metų liepos pabaigos padidintos kompensacinės išmokos:
- Parama padidėjo iki 275 Eur už vieną ha (pirmuosius penkerius metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę) - kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose ir kai pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų).
- Išmoka liko nepasikeitusi - 200 Eur už vieną ha (pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui) - kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose ir kai pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų).
- Išmoka padidėjo iki 177 Eur už vieną ha - kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha.
- Taip pat išmokėjimas padidėjo iki 187 Eur už vieną ha - kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.
- Ir iki 72 Eur už vieną ha - kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.
Ką daryti, jeigu jūsų privati valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją?
Žemės savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir įsipareigojimus pagal apsaugos sutartis, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka mokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.
Privataus miško savininkai, kurių miško valda yra saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje, dėl atsiradusių ūkinės veiklos apribojimų gali gauti kompensacijas. Sąlygos, kurioms esant privataus miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.
Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi Kompensacijos dėl ūkinės veiklos miškuose apribojimų skaičiuoklę, kurios pagalba miško valdų savininkai gali sužinoti preliminarų vienkartinės kompensacijos dydį atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos rūšį ir tūrį. Skaičiuoklę galima rasti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje čia.
Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines, taip pat natūralias miškų buveines, draudžiami arba ribojami miško kirtimai, taip pat skiriama finansinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama „Natura 2000 miškuose“.
Žemės savininkams, besilaikantiems „Natura 2000“ teritorijoje nustatytų minimalių draudimų žemės ūkio naudmenose, kasmet už naudmenų plotą mokama kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Su paramos taisyklėmis ir išmokų dydžiais už „Natura 2000“ teritorijose taikomus apribojimus galima susipažinti čia: 3D-246 Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-246 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 201... Pažymėtina, kad nuo 2026 m. parama bus skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencines priemones „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Egzotinių invazinių augalų ploto dinamika Natura 2000 teritorijose Lietuvoje
Kiti svarbūs pakeitimai žemės ūkyje
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. EK pritarė siūlymui remti investicijas ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba kitais Lietuvos įstatymuose numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių būklei. Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc.
Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai (de minimis) pagalbai apribojimai.
EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“ nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. - visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su SP suplanuotais plotais, pritarta siūlymui minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas.
Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ - arba leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų.
EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą. Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas - dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK - augalų apsauga.