Pasak policijos pareigūnų, viena iš sunkiau išaiškinamų nusikalstamų veikų - sukčiavimas. Ant apgavikų kabliuko dažnai užkimba žmonės, norintys pigiai įsigyti kokį nors daiktą. Sukčiavimo išaiškinimą apsunkina ir tai, jog viskas persikelia į interneto erdvę, neretai siūlo galas nuveda į užsienio šalis ar įkalinimo įstaigas.
Sukčiavimo Bylos Pavyzdys Plungėje
Gegužės 5 dieną Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose baigta nagrinėti sukčiavimo byla, kurioje tokia nusikalstama veika kaltinta sutuoktinių pora. Kaip rašyta kaltinamajame akte, tris kartus teistas T. I. ir neteista jo žmona L. I. kaltinti sukčiavimu, t. y. 2022 metų lapkritį veikdami kartu turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus.
Internetinė Prekyba Ir Apgaulės Mechanizmas
Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku vyras feisbuke sukūrė išgalvoto asmens anketą ir šio neegzistuojančio asmens vardu įdėjo skelbimą apie parduodamą konsolę „PS4 Pro“, nors jos neturėjo. Kainą nurodė 160 Eur. L. I. įtikino bičiulę D. V. leisti pasinaudoti jos banko sąskaita, kad būtų galima pervesti pinigus.
Sąskaitos numerį L. I. perdavė savo vyrui. T. I. telefonu ir per „Messenger“ programėlę, pasinaudodamas sukurtu profiliu „D. V.“, susirašinėjo su skelbimu susidomėjusiu E. B. ir nurodė, kad jo draugė D. V., gavusi pinigus į sąskaitą, išsiųs prekę į „Omnivos“ paštomatą. Pirkėjas tuo patikėjo ir pervedė pinigus. D. V. 150 Eur per du kartus - 100 ir 50 Eur sumomis - paėmė grynaisiais iš bankomato ir perdavė juos L. I.
Teismo Procesas Ir Liudijimai
Viename teismo posėdyje T. I., nors ir pasakojo nežinantis, kad kažkas kalėjime sukūrė jo pavarde „Facebook“ anketą ir prisistatęs juo kažką pardavė, kad pinigus pervedė į L. I. sąskaitą, kaltę pripažino. Esą norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Kitame teismo posėdyje T. I. nuomonę pakeitė ir kaltę neigė. Anot vyro, visa kaltė tenka Ž. P., kuris neva prašė jo sąskaitos numerio, taip ir įtraukė į bylą. Veiksmas vyko pataisos namuose, kur abu kalėjo. Ž. P. esą domėjosi, ar galėtų jo mama „įmesti“ į T. I. būsimos žmonos sąskaitą 160 eurų, nes ji neva negalėjo išsigryninti pinigų. Kadangi L. I. sąskaita buvo užblokuota, T. I. davė D. V. sąskaitos numerį. Kad sąskaita bus naudojama sukčiavimui, vyras teigė nežinojęs.
L. I. teisme nuosekliai išdėstė, kaip tada dar būsimas sutuoktinis prašė sąskaitos numerio, kaip ji įtikino draugę „paskolinti“ savo sąskaitos numerį, kaip paėmė iš D. V. išgrynintus pervestus pinigus, kad nežinojo, jog pinigai bus gauti apgavus kitą žmogų, ir pan.
Pagelbėjo Nesuprausdama
Teisme liudijo ir to nesuprasdama sukčiams pagelbėjusi D. V. Moteris sakė, kad su L. I. ir T. I. buvo pažįstama, kadaise su L. I. Dar iki ikiteisminio tyrimo metu moteris pareigūnams pasakojo, kad bičiulė jai pasiūlė užsidirbti, paaiškindama, kad jos vyras T. I. pardavinėja kažkokius daiktus, o gautus pinigus jis arba jo draugai perves į jos sąskaitą, o ji tuos pinigus turės išimti grynaisiais arba pervesti į L. I. sąskaitą. Kam tai jiems buvo reikalinga, ji iš pradžių nesuprato, bet pasitikėjo drauge ir sutiko. Už „gerą darbą“ D. V. buvo pažadėta nuo kiekvienos pervestos ar išimtos sumos palikti kelis eurus. Kaip jau žinoma, jai buvo pervesti 164 eurai iš E. B. sąskaitos. Pasak moters, pinigus išgrynino ir atidavė draugei. Už paslaugą gavo 16 eurų. Tik po to, kai jos sąskaita banke „Swedbank“ buvo užblokuota, nuėjusi aiškintis sužinojo, kad per jos sąskaitą vykdomi sukčiavimai.
D. V. ikiteisminio tyrimo metu neslėpė, jog už tai priekaištavo draugei, tačiau neva sulaukusi grasinimų, jog liks kalčiausia. Prie grasinimų prisidėjo ir T. I. Siekdama apsisaugoti, D. V. Beje, moteris pati susirado nukentėjusįjį ir paaiškino susidariusią situaciją, pažadėjo grąžinti pinigus. Tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino E. Teisiamajame posėdyje apklaustas ir kaltinimų viską organizavus sulaukęs Ž. P. Savo kaltę vyras neigė ir tvirtino, kad D. V. Ikiteisminio tyrimo metu patikrintos kaltinamųjų ir D. V. telefono skambučių ir SMS žinučių išklotinės, išklausyti D. V.
Kaltė ir Bausmė
Išnagrinėjus visą byloje esančią medžiagą teismui nekilo abejonių, jog T. I. ir L. I. yra kalti. Byloje esantys duomenys paneigia T. I. teiginius, kad sukčiavimą organizavo Ž. P. Be to, tą patvirtina ir tai, jog L. I. Teismo manymu, iš to, kad L. I. siūlė vyrui pasinaudoti savo sąskaita, bet T. I. atkalbėjo, moteris galėjo suprasti, kad banko sąskaita reikalinga nusikalstamai veikai daryti. Juo labiau kad nukentėjusiojo pervesti pinigai buvo atiduoti L. I. Kaltę patvirtino ir tas faktas, kad kai po pinigų išgryninimo D. V. pradėjo aiškintis, L. I. jai grasino, kad jos sutuoktinis, išėjęs iš kalėjimo, su draugais su ja susidoros, kad jei bus kreiptasi į policiją, kaltę suvers D. V. Teismo manymu, visa tai rodo, kad L. I. veikė kartu su T. Teismas T. I. už sukčiavimą skyrė 30 parų areštą.
Paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimas. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. L. I. teismas skyrė 30 parų arešto, tačiau subendrinus su anksčiau paskirtomis bausmėmis arešto laikas išaugo iki 90 parų. Tiesa, bausmės vykdymas moteriai atidėtas 6 mėnesiams. L. I. Pora turės atlyginti ir nukentėjusiojo E. B.
Kitas Sukčiavimo Pavyzdys: Garažų Pardavimas Šilutėje
59 metų šilutiškis S. Ž., buvęs vienos garažų asociacijos pirmininku, vėliau pasitraukęs iš šių pareigų dėl pablogėjusios sveikatos, šiemet sėdo į teisiamųjų suolą apkaltintas sukčiavimu. Jis pardavė 4 jam nepriklausančius garažus miestiečiui, kuris kartu su draugu planavo įrengti autoservisą. Partneriai per kelis kartus avansu lygiomis dalimis mokėjo pardavėjui dar litais, kurių ekvivalentas eurais - 2 385,26. S. Ž. Keturių garažų Pievų gatvėje pardavimo-pirkimo istorija kiek painoka ir su „barzdele“.
Garažų Pardavimo Schema
Garažų numeriai: 134, 135, 136, 137. Dar 2013 metais S. Ž. pasiūlė dviem šilutiškiams pirkti 4 garažus. Pirkėjai, planavę garažų vietoje įrengti automobilių remonto dirbtuves, sutiko. Porininkai sutarė, kad perkamus garažus pardavėjas įteisins Registrų centre vieno vardu, kad būtų mažiau biurokratinės gaišaties pildant įvairius dokumentus. Derybų metu pasirašytos keturios sutartys. Jas surašė S. Ž. Pardavėjas parodė garažus. Garažus Nr. 134 ir 137, kurių raktus S. Ž. 2013 metais, balandžio 11 dieną, pirkėjas pasirašė preliminarią sutartį su S. Ž. dėl garažų pirkimo. Pirkėjas su kompanionu sumokėjo avansu pardavėjui S. Ž. 2 200 litų. Kitoje sutarties lapo pusėje pardavėjas užrašė gavęs pinigus. Tų pačių metų birželio pabaigoje kompanionai pardavėjui sumokėjo dar 5 000 litų. Tai irgi patvirtinta parašais. 2016 metais, balandžio 28 dieną, S. Ž. gavo 300 eurų. Susitikimo lydraštis - pinigų perdavimo aktas. Derybininkai piniginius atsiskaitymus fiksavo popieriuose. S. Ž. pasirašydavo paėmęs aukščiau minimas sumas.
Beje, derybų dėl garažų pirkimo įkarštyje S. Ž. įtraukė pirkėją į garažų asociacijos narius. Pastarasis mokėjo nario mokestį įtikintas, kad minėtas nekilnojimas turtas (garažai) bus įteisinti jo nuosavybėn. S. Ž. aiškino, kad 4 garažai priklauso jam, pažadėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus. Kai to nepadarė, abu pirkėjai nusprendė kreiptis į policiją. S. Ž. - buvęs garažų asociacijos pirmininkas. Pareigas išmanė, nemažai nuveikė garažų savininkų naudai. Pablogėjus sveikatai atsistatydino. Savininkai išrinko naują asociacijos pirmininką. S. Ž. perdavė šiam garažų kooperatyvo Nr.13 dokumentus. Dokumentai rodė, kam priklauso garažai. S. Ž. niekada nėra valdęs garažų, kurių numeriai 134, 135, 136 ir 137.
S. Ž. buvo padavęs pareiškimą teismui dėl minimų garažų įteisinimo, tačiau teismas pareiškimą grąžino dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Taip S. Ž. Gi S. Ž. neneigė, kad į jį kreipėsi du šilutiškiai norėję nupirkti 4 garažus. Pažadėjo parduoti, bet nebepamena, už kokią kainą. Nuosavybės teisės į šiuos garažus S. Ž. neturėjo. Jis neišsisukinėjo iš pirkėjų per kelis kartus avansu gavęs 2 200 litų, 5 000 litų ir 300 eurų. S. Ž. tvirtino pirkėjams aiškinęs, kad ne visi garažai yra jo, bet planavo per pusmetį juos įteisinti. Deja, įteisinti nepavyko. S. Ž. nepamena, kam panaudojo už suderėtus garažus gautus pinigus, teigė neturėjęs tyčios apgauti. Bet bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai inkriminavo S. Ž. veiką pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Straipsnio 1 dalis skamba taip: tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstama veika klasifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas.
Pasak vieno liudytojo, S. Ž., matyt, paprasčiausiai tikėjosi laimėti šiek tiek pinigėlių, nupirkdamas garažus pusvelčiui, o parduodamas brangiau. Garažo Nr. 134 savininkas neturėjo įteisinęs nuosavybės dokumentų. Jis garažą pardavė S. Ž. už 250 litų. Pardavimo sutartį paruošė pirkėjas. Pardavėjas pasirašė dokumentą net jo neperskaitęs. Kada tai įvyko, pardavėjas nebeprisiminė. Gavęs pinigus, atidavė garažo raktus S. Ž. Garažo Nr. 137 savininkė taip pat neturėjo reikiamų nuosavybės dokumentų, kadangi garažas nebuvo įregistruotas. Moteris garažą nusipirko iš kito asmens. Vėliau sutiko parduoti garažą S. Ž. Šis į pardavėjos sąskaitą pervedė 600 eurų.
S. Ž. tuo pačiu tikslu dar 1986 metais kalbino ir garažų Nr. 135 bei 136 savininkus, bet nieko nepešė. Garažo Nr. 135 savininkas siūlomais 4 000 litų nesusigundė, nuosavybę į garažą įteisino Šilutės teismo sprendimu. Nesusiviliojo S. Ž. siūlymu parduoti garažą ir garažo Nr.136 savininkas. Dėl garažų įteisinimo labai pasistengė naujasis garažų asociacijos pirmininkas A. K. D., pakeitęs atsistatydinusį S. Ž.
Teismo Sprendimas
S. Ž. baudžiamąją bylą išnagrinėjo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė. Kaltinamojo S. Ž. veiksmai klasifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). Nustatyta, kad S. Ž., piktnaudžiaudamas dviejų pirkėjų pasitikėjimu, pardavė jiems garažus Nr. 134, 135, 136, 137, neturėdamas į juos nuosavybės teisės. S. Ž. įtikino pirkėjus, kad šie nekilnojamojo turto objektai priklauso jam ir 2013 metais, balandžio 11 dieną, surašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, neatitinkančią tikrovės, įsipareigodamas parduoti išvardytus garažus būsimiesiems nukentėjusiesiems. S. Ž. teigdamas, jog pinigai reikalingi garažams įteisinti, išviliojo iš pirkėjų avansu 2 385,26 eurų, tačiau šių objektų dokumentų nesutvarkė, neperdavė jų nukentėjusiesiems. Tokiu būdu S. Ž. Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas, turi sveikatos sutrikimų, padarė nesunkų nusikaltimą. S. Ž. už sukčiavimą apribota laisvė 9 mėnesiams. Jis įpareigotas 3 mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu. Kitas įpareigojimas: per 7 mėnesius visiškai atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tai yra kiekvienam grąžinti po 1 192,63 euro.
Prokuroro nutarimu nuteistajam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo nekilnojamojo turto objektams tol, kol bus įvykdytas civilinis ieškinys, tai yra nukentėjusiesiems atlyginta patirta turtinė žala. Nuosprendis S. Ž. paskelbtas birželio 28 dieną ir jau įsiteisėjo.
Sukčiavimas Civilinių Teisinių Santykių Kontekste
Neretai bandoma sutarčių nevykdančius ar netinkamai vykdančius ūkio subjektus kaltinti sukčiavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) sukčių apibrėžia kaip asmenį, apgaule savo ar kitų naudai įgijusį svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengusį turtinės prievolės arba ją panaikinusį. Už tai numatomas laisvės atėmimas net iki aštuonerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) formuoja praktiką, kad civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu kaltininkas padarė nukentėjusiajam žalos, neužkerta kelio patraukti nusikaltimą padariusį asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011 LAT pabrėžė, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių (pvz., pirkimo-pardavimo) pagrindu. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011 LAT išaiškino, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Pvz., baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2011 LAT patvirtino, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai pripažino kaltu dėl sukčiavimo asmenį, kuris sutarties pagrindu įsipareigojo suteikti laidojimo ir kremavimo paslaugas, o vietoje sutarto ąžuolinio karsto pateikė medinę dėžę.
Taigi, sukčiavimas gali būti daromas tiek sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius, tiek iš sutarties kylančias pareigas vykdant netinkamai ar imituojant jų vykdymą (pvz. Ar visais atvejais galima laikyti, kad sutarties sąlygų nevykdantis/jas vykdantis netinkamai asmuo sukčiavo? Ne. Vadovaujantis LAT praktika, vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys.
Todėl esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais.
Apgaulės Būdai Ir Pavyzdžiai
LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011 nagrinėtu atveju nukentėjusysis apgautas piktnaudžiaujant pasitikėjimu - šalys žodžiu sutarė dėl didesnės automobilio pardavimo kainos, o į sutartį įrašė mažesnę. Po sutarties sudarymo ir automobilio perregistravimo kaltininkės vardu, kaltininkai nesumokėjo žodžiu sutartos didesnės kainos - vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas - ir smurtu užvaldė automobilį. Apgaulė taip pat gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Ji taip pat gali būti lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę, įgaliojimus, pirkėjo turtinę padėtį ir pan.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2011 asmuo pripažintas kaltu, nes veikdamas kaip įmonės įgaliotas asmuo įmonės vardu pirko prekių, kurių įmonei nepristatė, o su pirkėju neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo turtą, o pardavėjui padarė žalos. LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112/2011 už sukčiavimą nuteistas asmuo, prisistatęs kito asmens vardu, pateikęs negaliojantį piliečio pasą su kito asmens duomenimis, nutylėjęs, kad automobilis pagrobtas, o jo registracijos liudijimas - suklastotas. Jis, panaudojęs šiuos žinomai netikrus dokumentus, surašė automobilio pirkimo-pardavimo raštelį, kuriuos pasirašė kaip kitas asmuo, taip suklaidino nukentėjusiąją ir pardavė jai šį automobilį už 36 000 Lt.
Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nesudaro veikos sukčiavimo nusikaltimui. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Net ir vieno asmens veiksmai, kuriais tiesiogiai nėra padaroma žalos nukentėjusiajam, gali būti pripažinti apgaule, jei veikos visumoje jie yra pripažįstami kaip viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, pvz., apgaule įgyti turtą.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011 įmonės vadovas, veikęs kartu su kitais asmenimis, pripažintas sukčiavęs nors tik įgaliojo įmonėje nedirbantį asmenį atsiimti iš lizingo davėjo automobilį, kuris vėliau buvo išgabentas į užsienį ir perduotas nenustatytiems asmenims. Teismai sprendė, kad apgaulė, dėl kurios lizingo davėjas perleido automobilį, susidėjo iš bendrų visų nuteistųjų veiksmų, tame tarpe ir įmonės vadovo, ir kiekvieno iš jų indėlis turėjo lemiamos įtakos turto savininko suklaidinimui ir jo apsisprendimui dėl turto perdavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atitinkamai, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.
Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Dėl to pripažįstama, kad be aukščiau minėtų sąlygų reikalinga, kad vienai iš sutarties šalių būtų padaryta žalos arba sukurta kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (LAT 2011-06-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Pavyzdinį tokių kliūčių sąrašą LAT pateikė baudžiamojoje byloje Nr.
Štai pavyzdys, kaip sukčiavimo būdu parduodamas svetimas turtas gali baigtis teismu ir bausme. Būkite budrūs ir atidūs pirkdami prekes internetu ar sudarydami sandorius.
Svarbu: Visada patikrinkite pardavėjo patikimumą ir turėkite įrodymus apie atliktus mokėjimus bei susitarimus.
Patarimas: Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami kreipkitės į policiją.
Šiame straipsnyje aptarėme du skirtingus sukčiavimo atvejus, kai asmenys pardavė svetimą turtą. Vienas atvejis susijęs su internetine prekyba, kitas - su nekilnojamojo turto pardavimu. Abiem atvejais kaltininkai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pagrindiniai punktai:
- Sukčiavimas yra nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
- Būtina būti atidiems perkant prekes internetu ar sudarant sandorius.
- Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami kreipkitės į policiją.