Turto pardavimo iš varžytynių pripažinimas negaliojančiu ir restitucija bankui

Šiame straipsnyje aptariamas turto pardavimo iš varžytynių pripažinimas negaliojančiu, restitucijos taikymas bankui ir susiję teisiniai aspektai. Nagrinėjami teisminiai precedentai ir argumentai, susiję su šiais klausimais.

Lietuvos teismų žemėlapis

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Domus estate“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo varžytynes ir jų rezultatus, kurių metu UAB „Gaudesta“ pripažinta varžytynių laimėtoja. Taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą ir taikyti restituciją, grąžinant turtą BUAB „VIPC Klaipėda“ ir sumokėtą kainą UAB „Gaudesta“.

Ieškovė UAB „Domus estate“ nurodė esanti atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje užtikrintas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovės teigimu, varžytynės buvo neteisėtos dėl imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso pažeidimo, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (liet. nuo pradžios).

Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise bei siekiant vilkinti atsakovės bankroto procesą.

Atsakovė UAB „Gaudesta“ sutiko su atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ pozicija byloje. Ši atsakovė papildomai nurodė, kad ginčo turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė suinteresuotų asmenų esminių teisių.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ neeksploatavo ginčo valstybinės žemės sklypų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog varžytynėse buvo parduotos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, pagrįsta pripažino atsakovės poziciją, jog šiuo atveju iš varžytynių buvo parduodami statiniai, o ne žemės sklypų nuomos teisės.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, laikėsi nuostatos, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teise.

Teismas nustatė, kad varžytynių vykdymo metu atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ turėjo žemės sklypų nuomos teises, žemės sklypų nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė visiškai pagrįstai nurodė dėl turimų žemės sklypų nuomos teisių informacijoje apie varžytynes, nes nuomos teisės bet kokiu atveju turi būti perleistos (naujajam) statinių savininkui pagal įstatymą.

Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad turto pardavimui iš varžytynių buvo būtinas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip žemės sklypų savininko atstovo, sutikimas. Teismo vertinimu, įstatyme nenumatytas besąlyginis draudimas parduoti statinius, esančius kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo.

Teismas taipogi svarbia pripažino aplinkybę, jog ieškovė neprieštaravo varžytynių paskelbimui, o pretenzijas ėmė reikšti tik paaiškėjus iš varžytynių turtą įsigijusiam pirkėjui. Tokie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, vilkina bankroto procesą.

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė UAB „Domus estate“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

• Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynėse nebuvo parduodamos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės.
• Iš atsakovės bankroto bylos duomenų matyti, jog ir anksčiau buvo parduodami ne tik statiniai, bet ir žemės sklypų nuomos teisės.
• Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.
• Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nuspręsta pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą, teisėtumas buvo konstatuotas teismine tvarka.
• Be išankstinio nuomotojo sutikimo apskritai draudžiama perleisti nuomos teisę.

Restitucijos taikymo pagrindai

Restitucija taikoma, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidą. Taip pat ji taikoma nutraukus sutartį arba panaikinus dovanojimą.

Civiliniame kodekse (CK) nustatyti restitucijos taikymo pagrindai apima:

• Sandorio negaliojimas (CK 1.80 str.)
• Be pagrindo įgyto turto grąžinimas (CK 6.237 str.)
• Sutarties nutraukimas (CK 6.222 str.)
• Dovanojimo panaikinimas (CK 6.472 str.)

Teismas gali netaikyti restitucijos išimtiniais atvejais (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.148 straipsnis).

Restitucijos ir daiktinės teisės santykio ypatumai

Svarbu atskirti restituciją nuo vindikacijos. Restitucija yra prievolinis teisinis gynybos būdas, o vindikacija - daiktinis. Restitucijos įtaka tretiesiems asmenims yra ribota, nes sąžiningi įgijėjai yra saugomi.

Atsižvelgiant į tai, kad į restitucijos taikymo sritį patenka daug įvairių teisinių santykių, restitucijos taikymo atvejai bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra įvardijami kaip „restitucijos teisė“.

Apibendrinant galima paminėti taiklų G.Dio restitucijos taisykles.

tags: #pardavimo #is #varzytiniu #priprazintas #negaliojanciu #restitucija