Keturvalakiai, įsikūrę Vilkaviškio rajone, garsėja ne tik vaizdingomis apylinkėmis, bet ir turtinga istorija bei kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime sodybų pardavimo situaciją Keturvalakiuose, atkreipiant dėmesį į vietos tradicijas ir unikalų kultūrinį fenomeną - Šyvio šokdinimą.
Vilkaviškio herbas
Ūkininkavimas Keturvalakiuose
Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.) gyvenantys Gailutė ir Ričardas Čėsnai - pavyzdiniai ūkininkai. Tvarkos jų namuose galėtų pavydėti kiekvienas, o ir ūkio rezultatai darbščią šeimą visiškai tenkina. Šiuo metu Čėsnai valdo apie 100 ha žemės. Tik keli hektarai yra nuomojami, visi kiti - nuosavi. Ričardo teigimu, tiek žemės visiškai užtenka patenkinti šeimos poreikius, tad apie plėtrą jis teigė pernelyg rimtai negalvojantis. Nors dabar už lango jau žiema, darbų ūkyje vis tiek netrūksta.
Sodybų Rinka Vilkaviškio Rajone
Vilkaviškio rajone galima rasti įvairių sodybų pardavimo pasiūlymų. Štai keletas pavyzdžių:
- Namas Vilkaviškio r. sav., Giedriai, Giedrių g. (70 m², 30 a, 1941 m.)
- Sodyba prie Alvito ežero (51.58 m², 12 a, 1930 m.)
- Namas Vilkaviškio r. sav., Virbalis, S. Nėries g. (50 m², 8 a, 1975 m.)
- Namas Vilkaviškio r. sav., Pilviškiai, Gedimino g. (143 m², 15 a, 1976 m.)
- Parduodama sodyba Vilkaviškio r. sav, Vištyčio mstl. (1035 m², 170 a, 2008 m.)
- Išskirtinė sodyba Vygrelių k. Vilkaviškio r., ribojasi su ežero pakrante, įrengta slėptuvė. (320 m², 292 a, 2017 m.)
Šie skelbimai rodo, kad rajone galima rasti įvairaus dydžio ir būklės sodybų, tinkančių tiek šeimoms, tiek norintiems poilsio gamtoje.
Šyvio Šokdinimo Tradicija
Šyvio šokdinimas - tai senovinė tradicija, išlikusi Gražiškių miestelyje ir jo apylinkėse (Vilkaviškio r. savivaldybėje). Nuo antrosios Kalėdų dienos iki Trijų Karalių gausi karnavalinė persirengėlių grupė šiose vietovėse (seniau - ir plačiau) lanko žmonių namus, linki šviesesnių dienų, gero derliaus, sveikatos, vaisingumo. Šyvio šokdintojai eina nuo sodybos prie sodybos, o į jas užsukę atlieka tam tikrus apeiginius veiksmus. Pagrindinis šio sambūrio veikėjas, aišku, yra Šyvis - raitelis, jojantis ant baltos spalvos žirgo. Šyvis turi mokėti gražiai šokti ir peršokti jam pastatomas kliūtis - suolą, kėdę, net stalą. Jei Šyvis miklas, jis turi su šiais iššūkiais susidoroti.
Pateikėjai iš senesnių laikų prisimena, kad tarpukario metais ir po Antrojo pasaulinio karo, maždaug iki 1970 metų, tai buvo tradicinė kaimo pramoga. Susirinkdavo jauni kaimo vyrai, žinantys savo vaidmenis ir pareigas, iš anksto apsitardavo, ką ir kaip darys, dar parepetuodavo, kad apsilankymai pas kaimynus vyktų sklandžiai. Sodybų lankymas turėjo visiems žinomą ir suprantamą prasmę - Šyvis laimina namus, visokių gėrybių linkėdavo ir kiti personažai.
Šyvio šokdintojai Bambinių kaime (Gražiškių vlsč., Vilkaviškio apskr.) 1926 m.
Šyvio Šokdinimo Personažai
Grupėje būdavo apie 16-20 personažų, Kaukėms pagaminti buvo ieškoma karinių uniformų, ant jų buvo užsiuvami ryškūs pagonai (antpečiai), naudotos uniforminės kepurės. Stengtasi padaryti kuo baltesnį ir gražesnį Šyvį. Meška su meškininku turėjo kailinius ir kaukes. Dar darydavo baisią velnio kaukę. Čigonai vėlgi išsiskyrė kaukėmis ir spalvingais apdarais. Kaukėmis pradėdavo rūpintis nuo rudens, kai sumažėdavo ūkio darbų. Be to, reikėjo ne tik persirengti, bet ir įsijausti į savo vaidmenį. Buvo vidinis „unaras“ gerai pasirodyti.
Regis, galėtume išskirti personažų grupes? Turbūt archajiškiausios iš jų - zoomorfinės būtybės: arklys, arba žirgas (Šyvis), meška, gervė (gandras, garnys). Dar stabili, mažai galinti improvizuoti militaristinė grupė - keturi kareiviai ir jų vadas. Trečioji grupuotė - vadinamieji „kiti“ arba savi „svetimieji“: čigonė su vaiku (arba kelios), čigonas su lopytu maišu, seniau dar veikęs žydas (bet šis personažas jau senokai nunykęs), velnias; taip pat „socialinių paslaugų teikėjai“: daktaras su vaistų dėžute, muzikantas, kasininkas.
Šyvio šokdinimo tradicija yra svarbi Vilkaviškio krašto kultūros dalis, pritraukianti turistus ir puoselėjanti vietos bendruomenės identitetą.
Šyvio Šokdinimo Scenarijus
Į kaimynų sodybos stubą atėjęs kareivių vadas pirmiausia šeimininko paklausia: „Ar leisite šokdinti Šyvį?“ Dažniausiai leidžia. Esu girdėjęs ir tokių atvejų, kad šeimininkas sakydavo, jog į vidų įsileis tik tada, jei Šyvis peršoks per stalą, kurį užstumdavo už nedaug pravertų durų. Tik labai miklas Šyvis sugebėdavo per nedidelį tarpą įšokti į stubos vidų! Tai simbolinis veiksmas, kuriuo pašalinamos blogybės, išvaloma apeigos atlikimo erdvė. Tada vado komanduojami atžygiuoja kareiviai. Kuo vadas skiriasi nuo kareivių? Iš senų nuotraukų matyti, kad jo apranga šiek tiek puošnesnė. Jis šeimininkams pristato Šyvį, pagal jo komandą į stubą atėję kareiviai gerbia ginklais - gražiai padarytais mediniais kardais, o po to, kartu su vadu (jis užvesdavo), sudainuoja pirmąją dainą.
Tada ateina muzikantas ir visi kiti personažai. Prasideda pagrindinis veiksmas: Šyvis šokinėja per kliūtis, o kiti personažai gyvai bendrauja su namiškiais. Gervė (gandras) ieško mergaičių ar netekėjusių moterų, kurioms turi paduoti lėlę su linkėjimais ištekėti ir susilaukti vaikų. Čigonai bando kažką nugvelbti, pavyzdžiui, virtuvėje nusikabinti dešrą (buvo įsitvirtinęs stereotipas, kad čigonai savinasi prastai padėtus daiktus ar maistą, kiti personažai nieko nevogdavo). Niekas už tai nepykdavo, suprasdavo, kad tai viena iš linksmų šventinio aplankymo detalių. Už namų palaiminimą, aplankymą, gerus palinkėjimus buvo tikimasi šiokių tokių dovanų.
Kiekvienas personažai turėjo savo vaidmenį, į vaidinimą įsijungdavo ir namiškiai. Žmonės glėbesčiuodavosi, šokdavo, krėsdavo juokus. Galiausiai, muzikantui užgrojus maršą, šyvininkai išgužėdavo iš namų. Ženklą išeiti dar duodavo švilpuku arba varpeliu. Tada buvo traukiama į kitą sodybą.
Žemės Ūkio Naujienos
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Nuostatai) reikalavimais žemės ūkio valdos (toliau - valda) valdytojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena privatiems veterinarijos gydytojams, kad jie iki vasario 15 d. turi pateikti regioniniam VMVT padaliniui, kurio teritorijoje vykdo veiklą arba kuris išdavė veterinarijos praktikos licenciją, kvalifikacijos kėlimo deklaraciją.
2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.
Kviečių derliaus prognozė pasaulyje 2021-2022 m. IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2021-2022 m. gali siekti 777,4 mln. t ir tai būtų 3,4 mln. t mažiau nei buvo prognozuota spalio mėn., bet 4,0 mln. t daugiau, palyginti su 2020-2021 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 781,5 mln. t ir tai būtų 2,0 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje, bet 10,9 mln.
Kinijai pavyko sukaupti beveik pusę viso pasaulio kukurūzų ir kitokių grūdų atsargų. Dėl to visame pasaulyje stipriai padidėjo kainos, o kai kuriose šalyse netgi kilo badas, rašoma „NIKKEI Asia“. Kinijos grūdinių kultūrų atsargos istoriškai didžiausio.
tags: #parduoda #sodyba #keturvalakiuose