Dzūkijos nacionalinis parkas - didžiausia Lietuvos saugoma teritorija. Išskirtinis jo bruožas yra upių ir upelių gausa: nuo mažiausio šaltinio iki didžiausios Lietuvos upės - Nemuno. Didžiausią kraštovaizdžio vertę turi Nemuno ir Merkio bei Merkio ir Ūlos santakos bei šilinių ir panemunių dzūkų regionų etnokultūrinį savitumą išsaugoję kaimai ir istorinis Merkinės miestelis.
Itin raiškūs, vienas už kitą vaizdingesni Nemuno, Merkio, Ūlos, Skroblaus, Grūdos slėniai su unikaliais gamtos paminklais. Iš viso nacionaliniame parke yra 36 upės ir upeliai, šimtai šaltinių, besiskiriančių savo kilme, savybėmis ir istorijomis. Įspūdingi gamtos kūriniai: žemyninių kopų masyvai, unikalios Skroblaus ištakos (Bobos daržas), Ūlos akies versmė, Ūlos skardžiai ir Nemuno rėvos.
Dzūkijos nacionaliniame parke - ypatinga biologinė įvairovė. Bekraščiai miškų plotai, sauspievės ir užliejamos pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, šaltavandenės upės ir šaltiniai - daugelio augalų, gyvūnų ir grybų rūšių prieglobstis. Čia tuoktuves kelia tetervinai ir kurtiniai, naktimis galima išgirsti ūbaujant apuoką ar kaukiant vilkus, saulėje šildosi baliniai vėžliai.
Nacionalinis parkas kartu su Čepkelių rezervatu priklauso vertingiausių laukinės gamtos teritorijų tinklui Europoje. Kraštovaizdžio vertę didina tarp sausų pušynų pabirę unikalios senosios medinės architektūros tradicijas išsaugoję kaimai.
Dzūkijos nacionalinis parkas ypač išsiskiria etnokultūrinio paveldo turtingumu, vis dar gyvomis tradicijomis ir papročiais, senaisiais amatais ir dzūkiška daina (Marcinkonys, Žiūrai, Zervynos, Puvočiai, Margionys, Lynežeris ir kt.). Gilias šaknis turi drevinė bitininkystė, medžio apdirbimas, rąstinių namų statybos tradicijos, juodoji keramika, žvakių liejimas, grikių duonos kepimas ir, be abejo, miško gėrybių (grybų, uogų, vaistažolių) rinkimas.
Tai būdingą slėninę kraštovaizdžio struktūrą turintis nacionalinis parkas, pasižymintis išskirtiniu gamtos ir kultūros paveldo objektų savitumu ir gausa bei ypač dideliu rekreaciniu, pažintiniu turistiniu ir etnokultūriniu potencialu.
Merkine Landscape
Dzūkijos Nacionalinio Parko Biologinė Įvairovė
Dzūkijos nacionalinis parkas pasižymi išskirtine biologine įvairove:
- Bendras augalų rūšių skaičius - 1 978, iš jų 9 saugomos Europos Bendrijos, 79 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 2 108.
- Žinduolių - 54, iš jų 14 saugomos Europos Bendrijos, 10 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Paukščių - 200, iš jų 52 saugomos Europos Bendrijos, 57 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Žuvų - 38, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Varliagyvių ir roplių - 19, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Bestuburių - 1 797, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 52 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kraštovaizdžio Draustiniai
Įvairūs draustiniai saugo unikalias Dzūkijos gamtos ir kultūros vertybes:
- Glyno draustinis: Glyno ežero dubaklonis, Glynupio upelis, akmens amžiaus gyvenvietės, pelkių ir miškų buveinės.
- Kapiniškių draustinis: Skroblaus upelio ištakos, Kapiniškių kaimo žemėnaudos struktūra, Margionių kaimas, akmens amžiaus titnago kasyklos, saugomų rūšių populiacijos.
- Lynežerio draustinis: Paežerinio girinių dzūkų kaimo kraštovaizdis, Lynelio ežero miškų ekosistemos, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių populiacijos.
- Liškiavos draustinis: Nemuno vingio kraštovaizdis, Liškiavos mitologiniai akmenys, piliakalnis ir dvarvietė, Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, saugomų rūšių populiacijos.
- Lizdų draustinis: Moreninio kalvyno kraštovaizdis su termokarstiniais duburiais, Bedugnio ežerėlis, Bukaverksnio upelis, saugomų rūšių populiacijos.
- Merkio draustinis: Merkio ir Skroblaus žemupių slėnių kraštovaizdis, šilinių dzūkų kaimai, akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio stovyklavietės, saugomų rūšių populiacijos.
- Nemuno draustinis: Nemuno slėnio kraštovaizdis, panemunių dzūkų kaimai, archeologinės ir istorinės vertybės, raguvinių slėninių miškų ekosistemos, saugomų gyvūnų rūšių populiacijos.
- Subartonių draustinis: V. KrėvėsMickevičiaus gimtinės kraštovaizdis su sodybamuziejumi.
Telmologiniai Draustiniai
- Bakanauskų draustinis: Pelkinis ežerinis termokarstinės kilmės duburys su Bakanauskų ežeru, saugomų rūšių populiacija.
- Dėlinio draustinis: Tarpkopiniame Dėlyno dubaklonyje esanti miško pelkučių sistema, saugomų rūšių buveinės.
- Didžiabalės draustinis: Didžiabalės pelkinis kompleksas, saugomų rūšių buveinės.
Dzūkijos nacionaliniame parke yra 43 gamtos paveldo objektai, iš jų 18 gamtos paminklų. Svarbiausi: Skroblaus versmės, šaltinis Ūlos akis, Mančiagirės skardis, Netiesų ežerėliai, drevėtos pušys (19) ir kt.
Netiesu Ezereliai
Vytaro Radzevičiaus Įžvalgos Apie Merkinę
Vytaras Radzevičius sostinę Vilnių į sodybą netoli Merkinės iškeitė jau prieš dešimt metų. „Kokį buvau susidaręs įspūdį apie Merkinę, tokia ji ir yra. Kadaise buvęs labai svarbus miestas išnyko, tačiau jo aura tikrai išlikusi, ją galima justi kiekviename žingsnyje. Ji prisikelia, klesti ir skleidžia užburiančią aurą, kurią atvykę žmonės visada pajunta. Man patinka įsivaizduoti, koks tai buvo miestas, o kartu fantazuoti - koks bus“, - šypsosi Vytaras.
Paklaustas, nuo ko prasidėjo vienas didžiausių, o širdžiai - tikrai mieliausių jo gyvenimo projektų, Vytaras nusijuokia. Žmoną, vaikus ir pusbrolį su šeima bei bičiulius į bendrą Merkinės prikėlimo planą Vytaras įtraukė prieš penkmetį. Nors viskas atrodė labai romantiška - rodos, svajonė išsipildė, vizija, ką Radzevičiai norėtų Merkinės dvarvietėje veikti, susidėliojo, tačiau stojo ir iššūkių eilė.
„Merkinės fabriko“ veiklos pradžią Vytaras atsimena kaip visišką avantiūrą. „Po pandemijos buvo nutrūkusios visos gyvybinės grandinės, su pusbroliu Tomu tiesiog šienavome dvarvietės pievą. Kai prisėdome atsipūsti, man šmėstelėjo mintis, o kodėl nepradėjus visko tiesiog dabar, štai čia - pievoje. Galvojau - ko laukti?
Šiandien buvusioje Merkinės dvarvietėje veiksmo gausu - nuo atvirame lauke sezono metu veikiančio restorano, kuris sukviečia svečius iš visos Lietuvos pasmaguriauti ypatingų skonių, pasigrožėti nepaprastu reginiu ir pajusti unikalią aurą, iki edukacijų, kino vakarų, kūrybinių dirbtuvių, verslumo ir gerosios patirties seminarų, amtininkų turgų, „Samanų“ festivalio, jau tradicija tapusio koncerto „Opera su džinsais“ iki neseniai duris atvėrusio ir visais metų laikais veikiančio Kepsnių cecho.
Paprašytas į Merkinę pažvelgti keliautojo akimis, šimtus gražiausių pasaulio vietų aplankęs Vytaras prisipažįsta niekada nesvarstęs, kuo gi Merkinė yra išskirtinė pasaulio fone.
„Pirmiausia turbūt kraštovaizdžiu, reljefu, kuris Lietuvai nėra būdingas, juk čia aukšta vieta. Kai įlipi į kurį nors mūsų piliakalnį ar net aukščiausią Lietuvos kalną - Aukštoją, atrodo, nedaug ir pakilai nuo žemės. Antras dalykas - miesto istorija. Juk mes esame Europa, o Merkinė - senas europinis miestas, turintis tikrai unikalią praeitį. O trečiasis dalykas - upių santaka. Merkinėje į Nemuną suteka trys upės, atsiveria nuostabi Nemuno ir Merkio santakos panorama.
Vytaras šmaikštauja, kad Merkinę galima pavadinti paskutiniu didžiausiu ir ilgiausiu jo gyvenimo projektu, jau vien dėl prisiimtų įsipareigojimų - Merkinės dvarvietę jis išsinuomojo 40 metų.
Svečiuose pas Vytarą Radzevičių. "Pasaulio puodai" Merkinė
Ką Aplankyti Varėnos Rajone?
Varėnos rajone, be Merkinės, yra ir daugiau lankytinų vietų:
- Paminklas Nepriklausomybei ir partizanų kovos vietos.
- Glūko ežeras - Varėnos puošmena.
- Tiltas per Merkį, kur ėjo Lenkijos ir Lietuvos demarkacinė linija.
- Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.
- Marcinkonių kaimas ir Gaidžio kopa.
Varėnos rajonas yra pačiuose Lietuvos pietuose, prie Baltarusijos sienos. Didesnioji rajono dalis plyti Dainavos lygumoje, tik šiaurės vakarinis pakraštys yra Dzūkų aukštumoje, o rytinis - Eišiškių plynaukštėje.
Dainavos giria yra didžiausias Lietuvoje miškų masyvas. Varėnos miškai turtingiausi Lietuvoje grybų.
Sodybos Netoli Merkio Upės: Poilsis Gamtos Apsuptyje
Ištrūkite iš miesto šurmulio ir tvaiko, pakeiskite aplinką, surenkite pokylį, furšetą, banketą, seminarą ar mokymus gamtos apsuptyje. Daugelis sodybų siūlo šiuolaikišką etnografinį stilių, įsikūrusios pušynų miškuose, apsuptos ežerų. Saugus poilsis privačioje teritorijoje, ramybė ir tyras oras padės atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių ir puikiai pailsėti.
Štai keletas sodybų, kurias galite apsvarstyti:
- Akromų sodyba: Įsikūrusi Metelių regioniniame parke, šalia Metelių ežero.
- Alaušynė: Kaimo turizmo paslaugų kompleksas prie Alaušo ežero.
- Sodyba Aukštadvario regioniniame parke: Uždara teritorija ant Ungurio ežero kranto, pušyne.
- Ašvos malūnas: Kaimo turizmo sodyba Mažeikių rajone, Reivyčiuose.
- Alių vienkiemis: Skirtas ramiam šeimų, porų poilsiui Dzūkijos nacionalinio parko šilo draustinyje.
Pasirinkę poilsiui modernią kaimo sodybą, galėsite įkvėpti gaivaus grynu vandeniu bei pušų šakomis kvepiančio oro. Tai vieta, kur rytais pažadins paukščių giesmės, o vakarais ramybės suteiks besileidžianti saulė.
Šiame regione rasite puikių vietų ramiam poilsiui, jaukių ir komfortiškų kambarių su visais patogumais. Sodybos suteiks Jums ramybę, privatumą ir komfortą.
Kaimo Turizmo Sodyba