Ar politiniai veiksniai turi įtakos renovacijai?

Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarų dalyje - Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos vidurio žemumoje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija glaudžiu žiedu juosia Šiaulių miestą.

Šiaulių rajono žemėlapis

Šiaulių rajonas ribojasi su kitais 6 administraciniais vienetais: iš šiaurės vakarų - Akmenės, iš šiaurės rytų - Joniškio, iš vakarų - Telšių, iš pietvakarių - Kelmės, iš pietryčių - Radviliškio, iš rytų - Pakruojo rajonais. Šiaulių rajone susikerta 3 fizinių - geografinių rajonų ribos - Rytų Žemaitijos plynaukštės Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos vidurupio žemumos ir Mūšos - Nemunėlio žemumos ribos. Nors čia vyrauja žemumos, fiziniu- geografiniu požiūriu Šiaulių rajonas gana įvairus - nuo kalvoto iki banguotų lygumų. Aukščiausia rajono vieta - netoli Bubių esantis Girnikų kalnas - 183,4 m, žemiausia - Šakynos žemuma - 82 m virš jūros lygio.

Šiaulių rajono savivaldybės plotas - 1807 kvadratinių kilometrų ir sudaro 2,77 proc. Lietuvos teritorijos. Šiaulių rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos, Šiaulių kaimiškoji. Šiaulių rajono teritorijoje vyraujančios žemumos yra tinkamos žemdirbystei, todėl čia gausu žemės ūkio bei jo produktų perdirbimo įmonių. Yra ir laisvų žemės plotų, tinkamų verslo plėtrai, su netoliese esančiomis komunikacijomis (dujotiekiu, elektros bei vandentiekio magistraliniais tinklais). Šiaulių rajone bei Šiaulių mieste sukurtas verslui reikalingų įstaigų tinklas (bankai, draudimo kompanijos, interneto paslaugų bei vertimų biurai, darbo biržos padaliniai).

2015 m. pradžioje Šiaulių rajone buvo 41 767 gyventojai. Vakarinėje rajono dalyje gyvena pietų žemaičiai varniškiai, o didžiojoje dalyje - vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Vienintelis Šiaulių rajono miestas - Kuršėnai, turintis 11,26 tūkst. gyventojų, yra puodžių ir senųjų amatų sostinė, su čia įkurtu Tautodailės ir amatų centru, turtingu Kalendorių muziejumi, tradiciniais tarptautiniais kultūrinais renginiais. Miestas yra 25 km nuo Šiaulių, abipus Ventos prie Šiaulių-Palangos plento ir prie svarbios geležinkelio atšakos į Vilnių, Klaipėdą ir Mažeikius. Miesto plotas - 1567,46 ha. Didesni miesteliai: Gruzdžiai, Meškuičiai, Kužiai, Kairiai, Šakyna, Kurtuvėnai, Bazilionai. Stambesnės gyvenvietės: Ginkūnai, Aukštelkė, Bubiai, Raudėnai, Verbūnai, Naisiai, Bridai. Šiaulių rajone yra 579 kaimai.

Šiaulių rajono žemėmis teka upės Venta (41,7 km) ir Dubysa (17,2 km). Šiaulių rajone yra gana tankus upių ir upeliukų tinklas. Natūraliomis ir melioratorių tiesintomis vagomis per Šiaulių rajoną teka 35 upės, kurių bendras ilgis - 474,4 km. Tyvuliuoja 27 natūralūs ežerai, yra 51 dirbtinis tvenkinys, veikia karpius auginantis žuvininkystės ūkis. Daugelio ežerų ir tvenkinių pakrantės mėgstamos poilsiautojų. Didžiausias vandens telkinys - beveik Šiaulių mieste telkšantis, vienas didžiausių šalyje Rėkyvos ežeras. Kiti ežerai daug mažesni: Gudelių, Paežerių, Kairių, Bijotės. Miškingumas 34,7 proc., didžiausi Gruzdžių, Gubernijos, Gulbinų ir Rėkyvos miškai. Šiaulių rajonas turtingas medžioklės ūkiui tinkamais miškais. Kurtuvėnų regioninio parko, kurio dalis yra Šiaulių rajono teritorijoje, kraštovaizdis vertingas moksliniu, rekreaciniu ir pažintiniu požiūriu. Čia vystomas kaimo ir ekologinis turizmas, yra įsikūręs įvairias paslaugas teikiantis žirgynas, veikia jojimo mokykla.

Ekonominė situacija

Apžvelgiant Šiaulių rajono ekonominę situaciją, svarbu atkreipti dėmesį į stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes bei grėsmes.

Stiprybės

• Verslumo koeficientas kasmet didėja, rodantis, kad vis daugiau gyventojų kuria verslus ir vykdo savarankiškas veiklas.
• 2013-2015 m. pradžios duomenimis, Šiaulių rajone veikiančių įmonių skaičius padidėjo nuo 600 iki 688 įmonių (14,6 proc.).
• Šiaulių rajone veikiančių įmonių generuojama apyvarta didėjo 17,6 proc. (2013 m. lyginant su 2012 m.), kuriama pridėtinė vertė didėjo 18,6 proc., dirbančiųjų skaičius didėjo 2,8 proc.
• Šiaulių rajono savivaldybėje veikiančių įmonių generuojama apyvarta yra viena didžiausių Šiaulių apskrityje (didesnė tik Šiaulių miesto savivaldybės įmonių).
• Šiaulių rajonas pasižymi išvystytu žemės ūkiu ir žemės ūkio produkcijos perdirbimu, gerai išvystyti mėsos perdirbimo, duonos ir pyrago gaminių verslai.
• Šiaulių rajone išvystytos medienos perdirbimo veiklos, baldų gamyba, medinių padėklų gamyba.
• Šiaulių rajono pasėlių plotas sudaro apie 17 proc. visos apskrities pasėlių ploto, tai rodo santykinai didesnį Šiaulių rajono žemės našumą.
• Šiaulių rajone 25,77 proc. didėjo ariamos žemės plotas (2010 m. duomenis lyginant su 2003 metų duomenimis).
• Šiaulių rajono ekonominei situacijai įtakos turi kaimynystė su Šiaulių miestu.
• Šiaulių rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. Čia įkurtas bei savo veiklą plėtoja Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras.
• Patogi rajono geografinė padėtis bei geros susisiekimo galimybės sausumos bei oro transportu.
• Šiaulių rajone šalia tradicinių, aktyviai vystomi ir perspektyvūs netradiciniai žemės ūkio verslai, tokie kaip švelniakailių žvėrelių, vynuoginių sraigių, grybų, gėlių, uogų, prieskoninių augalų auginimas, bei avininkystė, arklininkystė, žuvininkystė, organizuojamas medžioklės turizmas bei, kaip ir visoje šalyje, vystomas kaimo turizmas.

Silpnybės

• Nors Šiaulių rajono savivaldybėje nuo 2010 m. auga tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos, tačiau lyginant su kitomis Šiaulių apskrities savivaldybėmis, Šiaulių rajono savivaldybė tarp pirmaujančiųjų nepatenka.
• Šiaulių rajonui tenka tik 8,13 proc. visų Šiaulių apskričiai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (didesnė dalis tenka Šiaulių miesto, Akmenės ir Pakruojo rajono savivaldybėms).
• Šiaulių rajonas pagal prekybos srities rodiklius atsilieka nuo šalies ir Šiaulių apskrities rodiklių (parduotuvių skaičius ir jų plotas, tenkantis 1000-iui gyventojų).
• Šiaulių rajone silpnai išvystyta aptarnavimo veikla (apgyvendinimas, maitinimas, kitos paslaugos).
• Kai kurioms Šiaulių rajono vietovėms būdingas ekonominis ir socialinis periferiškumas.
• Šiaulių rajono gyventojai dirbdami ar plėtodami savo verslą Šiaulių mieste (dėl platesnės rinkos, palankesnių sąlygų, didesnės paslaugų ar prekių pasiūlos) ten kuria ir pridėtinę vertę.
• Šiaulių rajone darbo užmokestis (mėnesinis bruto) yra vienas mažiausių tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių (mažesnis tik Radviliškio rajono savivaldybėje) ir 2014 metais siekė 499,4 Eur.

Galimybės

• Patrauklių investicijoms teritorijų formavimas, infrastruktūros kūrimas, verslui palankios aplinkos kūrimas, lanksčios teisinės bazės parengimas leistų stiprinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką vietos ir šalies lygiu.
• Šiaulių rajono savivaldybėje turi būti vykdomi aktyvus veiksmai siekiant pritraukti naujus investuotojus, skatinti esamus investuotojus savo verslą plėtoti būtent Šiaulių rajone.
• Pramonės ir verslo vystimuisi būtinas viešosios infrastruktūros kūrimas, viešųjų paslaugų verslui kokybės gerinimas bei lankstesnės ir platesnės lengvatų sistemos sukūrimas.
• Taip pat, siekiant konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinkose, būtina palaikyti ir skatinti IT technologijų bei mokslo technologijų diegimą ir taikymą pramonėje bei įmonėse, taip pat skatinti mokslo įstaigų ir verslo subjektų bendradarbiavimą, bendrų projektų vykdymą.
• Įvairiais mokymais, programomis, finansine parama pradedantiesiems ir jau turintiems savo verslą skatinti gyventojų verslumą, taip prisidedant prie užimtumo didinimo bei nedarbo atskirose vietovėse mažinimo, sukuriant palankią aplinką norintiems kurti savo verslą ir tokiu būdu kuriantiems pridėtinę vertę Šiaulių rajone, steigiantiems naujas darbo vietas.
• Skatinti modernių žemės ūkių kūrimąsi (pasinaudojant ES teikiama parama bei kitomis esamomis galimybėmis) bei, atsižvelgiant į naujas rinkos sąlygas bei tendencijas, skatinti žemės ūkių specializaciją.
• Aktyviai dalyvauti ir išnaudoti visas Šiaulių rajono plėtrai palankias galimybes pritraukiant ir efektyviai įsisavinant ES finansinę paramą bei investicijas.
• Šiuolaikinės technologijos sukuria galimybes tobulinti viešojo administravimo sritį efektyviau, greičiau ir patogiau teikiant viešąsias paslaugas, perkeliant jas į elektroninę erdvę.

Grėsmės

• Šiaulių miesto savivaldybės kaimynystė slopina verslo kūrimosi ir plėtros galimybes Šiaulių rajone, todėl ateityje gali kilti nedarbo problema, mažėjančios investicijos, lėtėjanti mokslo ir technologijų plėtra.
• Šiaulių rajono specialistai dėl palyginti (su Šiaulių miestu) mažesnių galimybių Šiaulių rajone gali išvykti dirbti ir (ar) gyventi į Šiaulių miestą ar kitas perspektyvesnes vietoves.
• Regioninis ekonominis atotrūkis skatina darbingo amžiaus gyventojų emigraciją, taip prarandama kvalifikuota darbo jėga, mažėja Šiaulių rajono konkurencingumas.
• Regionų ekonomikos vystimuisi, plėtros krypčių bei vizijos formavimui bei jos įgyvendinimui svarios įtakos turi politiniai pokyčiai šalyje, sunkumų kelia nuolat kintanti ar netobula įstatyminė bazė.
• Dažnai keičiantis politikos krypčiai, jos dėmesys atskiriems prioritetams neleidžia tinkamai suplanuoti ir kryptingai įgyvendinti numatytų planų ir veiksmų.
• Tam dar didesnę, greitesnę ir svaresnę neigiamą įtaką turėtų politinis nestabilumas Šiaulių rajono savivaldybėje.

Socialinė situacija

Šiaulių rajono socialinė situacija pasižymi tam tikromis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis.

Stiprybės

• Pastaraisiais metais Šiaulių rajone švietimo įstaigų veikla yra stabili.
• Visi Šiaulių rajono mokytojai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.
• 81% rajone dirbančių mokytojų yra įgiję vyresniojo mokytojo arba aukštesnę kvalfikacinę kategoriją.
• Šiaulių rajone santykinai didesnė dalis atestuotų mokyklų vadovų nei šalyje ir tarp daugumos Šiaulių apskrities savivaldybių.
• Šiaulių rajonas įsikūręs aplink ketvirtą pagal dydį šalies miestą - Šiaulius, todėl Šiaulių rajono gyventojams lengvai pasiekiamos aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo mokslo įstaigos, aukštesnės kokybės sveikatos apsa...

Apibendrinant, politiniai veiksniai neabejotinai turi įtakos renovacijos procesams, ypač regioniniu lygiu. Stabilumas politinėje aplinkoje, aiški vizija ir kryptingas planavimas yra būtini sėkmingam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, įskaitant ir renovacijos projektus. Savivaldybės turi aktyviai išnaudoti galimybes, stiprinti verslą, gerinti viešąsias paslaugas ir skatinti gyventojų verslumą, kad sumažintų neigiamą politinių pokyčių poveikį.

tags: #ar #politiniai #veiksniai #turi #itakos #renovacijai