Žemės sklypai yra svarbi nekilnojamojo turto dalis, tačiau jų įsigijimas ir naudojimas gali būti susijęs su įvairiais apribojimais ir iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypų pardavimo aspektus, galimus apribojimus ir problemas, susijusias su potvyniais, ypač Kretingos rajone.
Pavyzdžiui, parduodama 151/2491 dalis žemės sklypo, esančio Griovių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., kurio bendras plotas 0,7473 ha, unikalus Nr. 4400-4255-4243. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kita.
Žemės sklypas, jo aprašymas - individualūs požymiai:
- Daikto pavadinimas - Žemės sklypas
- Daikto adresas - Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Griovių k.
- Registro Nr. 44/2071506
- Unikalus daikto numeris: 4400-4255-4243
- Žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: 4110/0600:979 Buivydiškių k. v.
- Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita
- Žemės sklypo naudojimo būdas: Atskirųjų želdynų teritorijos
- Statusas: Suformuotas padalijus daiktą
- Matavimų tipas: Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus
Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka - naudojamasi sklypo dalimi, kuri priede pažymėta "E2", ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais 10, 11, 42, 43, 19, 20, 21, 32, 10.
Apžiūros metu vertintojas nustatė, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir numatytą būdą. Vertinamas - Kitos paskirties, atskirųjų želdinių teritorijos, naudojimo būdo žemės sklypas išsidėstęs tarp Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypų ir pagal sudarytą naudojimosi tvarką yra paskirstytas kiekvienai namų valdai.
Funkcinių apribojimų naudotis vertinamu turtu nefiksuojama.
Kita 151/2491 dalis žemės sklypo, esančio Griovių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., kurio bendras plotas 0,7473 ha, unikalus Nr. 4400-4255-4243, parduodama varžytynėse Nr. Vilniaus r. sav.
Potvynių Problemos Kretingos Rajone
Po nesiliaujančių šio rudens liūčių skęsta Kretingos rajono sodininkų bendrijų sklypai bei privačių kvartalų sodybos. Ypač kenčia tie savininkai, kurių sklypai atsidūrė žemiau už kaimynų žemę.
Viena pirmųjų Slučkų kaime, Vytauto g. Nr. Mat statmenai į jos sodybą iš gerokai aukščiau esančio pietinio naujakurių kvartalo po liūčių upeliais atiteka vanduo. „Anksčiau tokių bėdų nebuvo. O kai vienoje eilėje Lazdynų gatvėje paaukštino sklypus ir pastatė 4 kotedžus - dviejuose iš jų jau gyvena žmonės, pradėjome tvinti: pernai supuvo bulvės, morkos, o šiemet vanduo supūdys ir dekoratyvinius augalus“, - guodėsi S. Vičiulienė.
S. Vičiulienė tikino, jog keturis kotedžus, iš kurių į jos sodybą atiteka vanduo, neva pastatęs Arūnas Kleinauskas. „Pernai jis per kelią buvo iškasęs griovį lietaus vandeniui nubėgti ir norėjo jį nuleisti į kanalą pamiškėje. Bet tas griovys - 3 m nuo mano lango, ir aš nesutikau, sakiau, kodėl turėsiu uosti smarvę ar vasarą pakęsti vabzdžius.
Ji sakė savo problemą išguldžiusi Žalgirio seniūnui Broniui Talmontui ir Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriui. „Pasakė, jog reikia gražiuoju su kaimynais susitarti. Bet kaip susitarti, jei kiti gyvena aukščiau, jų žemė netvinsta, ir jie nė girdėti nenori apie mano rūpestį. Iš kaimyno Kęstučio Butrimo sužinojau, kad šiame kvartale nėra drenažo. Norėčiau, kad Savivaldybės atstovai paaiškintų, ar galima statyti namus bet kaip, iš anksto nesutvarkius infrastruktūros ir nesuderinus su kaimynais“, - klausė S.
A. Kleinauskas paneigė žinią, kad pastatė kelis kotedžus - jis tikino pasistatęs ir pardavęs tik namą Lazdynų g. Nr.15, kuris yra arčiausiai S. Vičiulienės sodybos. Dėl to ir kylą konfliktai su šia kaimyne.
„Visi skęstame: nuo Dupulčių pusės yra kalva, nuo jos lietaus vanduo ir bėga į Šiaulių plento pusę, o S. Vičiulienė gyvena žemiausioje vietoje. Kaltų nėra - šlapia visur. Pati S. Vičiulienė taip pat turėtų pasirūpinti drenažu, - galėtų į tvenkinį ar į pamiškės griovį nuotekas nuleisti. Prašėme Žalgirio seniūnijos, kad įrengtų pralaidą miesto link, tačiau niekas į mūsų prašymą nereagavo. Melioracijos įrenginiai buvo įrengti prieš 50-60 metų, viskas pasenę ir išpuvę“, - kalbėjo A.
„Jei nėra drenažo, tai ir tvinsta. Kai žmonės statėsi namus, niekas negalvojo, kad liūtys gali užtvindyti sodybas. Daug kas kreipėsi - senieji melioracijos įrenginiai užsikišę, už valstybės lėšas prižiūrimi tik stambūs surinktuvai, o seniūnijoms lėšų melioracijos įrenginių priežiūrai nėra skiriama“, - tvirtino B.
Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Rimeika išsamiau paaiškino situaciją dėl melioracijos įrenginių: „Mes atsakome tik už valstybės žemėje esančius įrenginius - stambius 12,5 cm diametro vamzdžius. O daugumoje privačių kvartalų iš sovietmečio likę 7,5 cm diametro vamzdžiai. Rinktuvai daugelyje vietų veikia, bet jie nepajėgūs surinkti lietaus nuotekų.
Todėl naujakuriams gatvių pakraščiuose reikėtų išsikasti griovelius lietaus vandeniui nubėgti. Tačiau, pastebėjo L. Rimeika, naujakuriai puošia sodybas, tie grioveliai jiems atrodo neestetiškai ir daugelyje gatvių juos užlygino. „Išeitis būtų savininkams susitarti, organizuoti talkas ir per gerą pusdienį išsikasti nubėgimo griovius“, - tvirtino L.
Jis sakė žinąs ir S. Vičiulienės sklypo problemą, - jo manymu, per kelią reikėtų įrengti pralaidą į pakelės griovį. L. Rimeika įsitikinęs, jog prieš statant individualius namus, reikėtų reikalauti žemės savininkų, kad šie organizuotų paviršinių vandenų tvarkymą.
Lazdynų gatvės sklypai (kairėje) išsidėstę aukščiau už Vytauto gatvės pabaigoje įsikūrusią S.
Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus specialistas Antanas Tamošauskas pripažino, jog tvinstančių sklypų problema - išties rimta: „Teoriškai tie, kas žemę suskirstė į sklypus ir juos pardavė, turėjo sutvarkyti ir būsimo kvartalo infrastruktūrą, nustatyti sklypų aukščius. Deja, pagal teisės aktus jiems tai nėra privaloma - tokia valstybės politika. Todėl statybos vyksta chaotiškai: tie, kurie žemę parduoda sklypais, uždirba, o sklypus įsigiję žmonės vargsta.
A.Tamošausko žodžiais, išspręsti šią problemą savivaldybės yra pajėgios. „Pavyzdžiui, Gargždai, kur statybos aplink Klaipėdą yra 5-kart intensyvesnės negu pas mus, nusistatė tvarką.
Jo žodžiais, šiųmetinės liūtys problemą iškėlė itin aštriai - ligi šiol dar taip nėra buvę. Todėl Kretingos rajono savivaldybės politikai, A. - Artėjame prie panašių problemų, kurios aktualios Vilniui ir aplink jį besikuriantiems priemiesčiams. Ligi šiol vis sprendėme vandentvarkos - įvadų pajungimo bei kanalizacijos problemą, o dabar iškilo dar ir lietaus kanalizacijos bėdos. Žinome, kad statant individualius namus, ypač besikuriančiuose kvartaluose, žmonės susiduria su daugybe infrastruktūros problemų.
Sustabdyti statybų mes negalime, to ir nesiekiame, nes visi esame suinteresuoti Kretingos miesto plėtra.
Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
- Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), žemės sklypo plotas, patenkantis į Teritoriją: 357 kv. m, nuo 2023-11-29
Sklypo forma: Netaisyklinga
Reljefas: Sąlyginai lygus
Privažiavimas: Asfaltuotas kelias
Tvora: Dalinai aptvertas
Komunikacijos sklype: 0,4 kV požeminė elektros linija
Sklypo ribose, jo prieigose, bei šalia jo esantis (galimas) aplinkos užterštumas kenksmingomis medžiagomis: Užterštumo galimybės mažai tikėtinos.
Esamas turto panaudojimas: Atskirųjų želdynų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas
Turto plėtros galimybės: Mažai tikėtinos
Alternatyvus turto panaudojimas: Mažai tikėtinas
Geriausias turto panaudojimas: Esamas
Apžiūros metu didžiąją dalį žemės sklypo sudaro asfaltuotas/trinkelėmis klotas kelias/pravažiavimas, kai kuriose vietose auga veja. Vietomis sklypas užtvertas (įrengta tvora, skirianti sklypą į atskiras zonas).
Potvynio paveiktas rajonas
Kaip išsirinkti potvynių nepraleidžiančias medžiagas, kad jūsų nuosavybėje nebūtų potvynių
tags: #parduodamas #sklypas #grioviai