Šiais laikais, kai visa veikla koncentruojasi didžiuosiuose miestuose ir technologijos "ima viršų", žmogus vis dažniau atsisuka į gamtą kaip į ramybės ir poilsio šaltinį. Ne veltui vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose žmonės yra pasiryžę sugaištį valandą ar net dvi važiuojant į darbą 50-150 km, tam, kad galėtų praleisti ramius ir tylius vakarus gamtoje. Tačiau gyvenant Vilniuje tokie gamtos prieglobsčiai nėra taip toli.
Būtent dėl šių priežasčių siūloma rinktis Sudervės apylinkes kuriant savo naujus namus. Ten, kur nėra skubėjimo, nėra transporto kamščių. Ten, kur naktimis neūžia mašinos, vietoj to, Jūs išgirsite tik paukščių čiulbėjimą ir medžių ošimą. Tokie garsai bei graži gamta leis Jums labiau atsipalaiduoti vakarais po darbo bei savaitgaliais.
Jūsų vaikai augs ne mažučiame daugiaaukščių įspraustame kiemelyje, bet gryname ore ir turės daugybę vietos vaikiškiems žaidimams bei žygiams. Galima įvardinti daugybę privalumų, kurie sietini su gyvenimu arčiau gamtos, tačiau mes siūlome būtent Sudervės apylinkes, kurios garsėja savo ežeringumu. Tai vieta, kuri yra netoli nuo Vilniaus ir kartu dar nėra stipriai urbanizuota, todėl galite pasinaudoti proga įsigyti sklypą, kuriame susikursite savo namus atokesnėje, daugybės kaimynų neapgyvendintoje vietoje.
Sudervės seniūnijos centru yra laikoma Sudervė. Sudervės seniūnijoje gyvena 2 500 žmonių, o pačioje Sudervėje - 448 žmonės. Sudervės miestelis yra nedidelis, įsikūręs gražioje aplinkoje, šalia trijų ežerų - Riešės, Vilnojos ir Purvio. Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo iš naktinės žvejybos ant trijų Sudervės ežerų. Žmonės naudojo keliui apšviesti pagalius „su derva“, kurie ilgai degė.
Vienas iš traukos centrų, įsikūrusių Sudervės pakraštyje - tai akmens skulptūrų parkas "Vilnoja". Nuo Sudervės bažnyčios akmens skulptūrų parkas yra vos už kilometro. Akmens skulptūrų parkas "Vilnoja" pakrikštytas ežero vardu. Skulptūros eksponuojamos ne tik sausumos landšafte, bet jos perkeltos ir į ežerą. Skulptūrų parkas yra įkurtas viešbučio teritorijoje, kurioje puikiai sutvarkytas paplūdimys pritraukia žmonių, norinčių pailsėti prie Vilnojos ežero.
Rašytiniai šaltiniai mini Sudervę 1493 m. Jau tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius. 1637 m. dvaras ir žemė priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui J. Senkevičiui. Nuo 1669 m. dvaras atiduotas jėzuitams. XVIII a. antroje pusėje jį įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, turėjęs keletą dvarų netoli Vilniaus. 1833 m. dvaras atiteko vyskupui V. Vočackiui, kurio pastangomis 1822 m. buvo pastatyta graži Šventosios Trejybės bažnyčia Sudervėje.
Sudervės Šventosios Trejybės bažnyčia
Ši bažnyčia išsiskiria tuo, jog yra Lietuvoje retai sutinkamos architektūros formos - klasicistinių formų kupolinė rotonda. Iš tolo savo kupolu blizgančią bažnyčią, kaip manoma, suprojektavo garsusis architektas ir matematikas Laurynas Stuoka-Gucevičius, daugiausia žinomas klasicizmo architektūros kūrėjas, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus rotušės, Verkių dvaro rūmų, kitų garsių pastatų projektų autorius, Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas.
Kadangi L. Gucevičius (1753-1798) tuomet jau buvo miręs, bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras bažnyčios išorėje ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo (pašventino) vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius. Istoriniai šaltiniai liudija, jog bažnyčia buvo pastatyta pagal Romos Panteono pavyzdį, bet klasicizmo stilius įnešė daug architektūrinių pakeitimų.
Sklypai su priėjimu prie vandens
Yra laisvų sklypų su priėjimu prie vandens.
Įsigijai sklypą svajonių namo statybai? O čia - apribojimai ir sąlygos? Sužinok, nuo ko pradėti!
Skelbime nutylėtas juridinis faktas, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl reklamuojamų sklypų grąžinimo valstybei. Apie tai spalio 22 d. LRT radijas transliavo reportažą „Prie Elektrėnų marių parduodami sklypai, dėl kurių grąžinimo valstybei vyksta teismai“. Apie tai laidoje kalbėjo žurnalistas Daumantas Butkus. Į žurnalisto paklausimą, kodėl pardavinėja sklypus, Vilniaus apygardos teisme vadinamus „Ginčų objektais“, Ž. Butkevičius atsakė, kad jis turi žinių, jog teismo sprendimas jiems bus palankus ir tai yra tik formalumas.
Komentuoti informaciją atsisakė ir sklypų savininkai iš Kupiškio, UAB „Nexteko“. „Vis tik tai skubotas savininkų sprendimas, - padėtį komentavo meras Gediminas Ratkevičius. - Nėra 100 procentinės garantijos, kur teismai nuves. Bet tai verslo reikalas“. Potvarkį aukciono būdu parduoti daugiau nei 5 ha su 24 arais miško sklypą 2022 metais pasirašė tuometinis administracijos direktorius, o dabar meras G. Ratkevičius. Jis radijo laidoje kalbėjo, kad savivaldybė nedisponavo tokiomis lėšomis, kad galėtų investuoti, kaip buvo suplanuota detaliajame plane. Apleistą sklypą reikėjo išnuomoti ar parduoti…
„Kur pristigo šeimininkų rankos, atsirado privati“,- komentavo meras ir pripažino valstybės klaidą, kad kartu su žeme pardavė ir 24 arus valstybės miško prieš tai jo neišmiškinus. Radijo laidoje kalbėjęs tarybos narys Edvardas Baleišis komentavo, kad parduodant sklypą su mišku buvo pažeista Konstitucija, nes valstybės miškas negali atitekti privačiam asmeniui. Teismas spalio mėnesį bylą dėl Geibonių g. 3D Elektrėnuose žemės grąžinimo valstybei ėmėsi nagrinėti iš esmės. Gyventojai laukia istorijos pabaigos, kurią nulems teismo sprendimas.
tags: #parduodami #sklypai #vysk #andriaus