Nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ar žemės dalis ir visi su ja susieti objektai, pavyzdžiui, statiniai. Nekilnojamasis turtas dažnai tapatinamas su privačia nuosavybe, o teises į ją galima įgyti dviem būdais - perkant arba nuomojant.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą - tai nekilnojamo turto įsigijimas, nuosavybės valdymas, nuoma arba pardavimas su tikslu uždirbti pelną. Kaip investuotoją jus turėtų labiau dominti nekilnojamo turto įsigijimas nei nuoma. Turėdami nekilnojamą turtą, jį galėsite išnuomoti nuomininkams, kurie ne tik padengs palūkanas bankui, bet dar ir jums sumokės. Investuotojus domina ir nekilnojamo turto vystymas - įsigyti sklypą, pastatyti statinių, tuomet juos išnuomoti ar parduoti.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą dėl savo specifikos priskiriamos alternatyvių investicijų klasei. Perkant nekilnojamąjį turtą reikia atkreipti dėmesį į tokius niuansus kaip turto vertinimas, įsigijimo finansavimas, finansinis svertas, turto likvidumas ir jo kainą lemiantys faktoriai.
Tačiau, investicijos į nekilnojamą turtą atrodo paprastos tik iš pirmo žvilgsnio. Įvairios nekilnojamojo turto rūšys turi skirtingą riziką. Deja, tiesa ta, kad nekilnojamojo turto kainos iki dangaus neauga. Ekonomika turi ne tik kilimo, bet ir nuosmukio laikotarpius.
VšĮ „Northtown Vilnius” viešojo aukciono būdu parduoda nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui:
- Dalis gyvenamojo namo ir 2/20 dalys ūkinio pastato Krėvos g. Dalis gyvenamojo namo (13,75 kv. m iš 295,18 kv. m.). Adresas: Krėvos g.
- Dalis gyvenamojo namo (130,88 kv. m. iš 193,33 kv. m.) Sirpučių g. Adresas: Sirpučių g. Pastato rąstinės konstrukcijos su šlaitiniu asbestcemenčio dangos stogu; gyvenamojo namo statybos metai - 1886 m. Namas yra vieno aukšto, 7 kambarių. Šildymas - krosninis.
Kaip tapti milijonieriumi investuojant į nekilnojamąjį turtą (pradedantiesiems!)
Nekilnojamojo turto rūšys
Investicijos į nekilnojamą turtą gali turėti skirtingas formas - jos neapsiriboja tik paties nekilnojamo turto įsigijimu. Yra keletas pagrindinių nekilnojamojo turto rūšių, į kurias investuoja asmenys:
- Biurai
- Prekybinės patalpos
- Pramoninės patalpos
- Gyvenamosios patalpos
Investicijos į biurus
Investicijos į biurus yra prestižinė nekilnojamojo turto investicijų rūšis, kadangi paprastai šie objektai būna pačiame miesto centre arba kitose populiariose vietose. Biurų paklausą lemią įmonės, jų keliami reikalavimai darbuotojų erdvei. Biurų paklausą sąlygoja ir vyriausybė, nustatanti minimalius darbo vietos reikalavimus. Kuo sparčiau vystosi ekonomika, tuo daugiau kuriasi įmonių, jos samdo daugiau darbuotojų ir taip skatina didesnę biuro patalpų paklausą. Nuo ekonomikos ciklų priklauso grąža iš investicijų į biurus. Ekonomikai kylant, iš biurų nuomos galima uždirbti milžiniškus pinigus. Kylant biurų nuomos paklausai, kyla ne tik nuomos kaina, bet ir biuro vertė.
Investicijos į prekybines patalpas
Prekybinės patalpos - tai patalpos nuo didelių prekybos centrų iki smulkių parduotuvėlių. Prekybos centrai visuomet turi vieną pagrindinį nuomininką, kuris garantuoja nuolatinį žmonių srautą. Lietuvoje dažniausia tai yra „Maxima“, „Rimi“, „Prisma“ parduotuvės. Šios didžiosios įmonės dažnai plotą nuomojasi su nuolaida, kadangi jos atlieka reklamos funkciją ir užtikrina pirkėjų srautą. Nuomos kainos pačiame prekybos centre taip pat skiriasi. Jų kainą lemia žmonių srautai, erdvė, matomumas ir kaip gerai sekasi prekiauti toje vietoje. Kuo vieta yra pelningesnė, tuo daugiau įmonių nori ją išsinuomoti tokią vietą. Dėl didelės paklausos, tokių vietų nuomos kaina būna aukštesnė. Iš prekybinių patalpų nuomos gaunamos pastovesnės pajamos nei iš biurų nuomos. Prekybines patalpas pakeisti yra sudėtingiau nei biurą, todėl sutartis sudaroma ilgesniam laikui.
Investicijos į pramonines patalpas
Pramoninės patalpos kainos atžvilgiu būtų bene geriausia investicija į nekilnojamą turtą vidutiniam investuotojui. Pramoninės patalpos apima sandėlius, gamybines ir platinimo patalpas. Kai kurios industrinės patalpos gali netgi turėti smulkius biurus juose. Ypatingas dėmesys renkantis pramonines patalpas turi būti jų funkcionalumas. Šie pastatai turi būti nesunkai pasiekiami įvairiu transportu: vilkikais, traukiniais, laivais ar netgi lėktuvais. Jie turi būti tinkamai išplanuoti, o dar geriau jeigu patalpa yra jau pritaikyta gamybai ar sandėliavimui (pvz. yra šaldymo kameros, kranai ar pan.).
Investicijos į gyvenamąsias patalpas
Nesvarbu ar ekonomika kyla, ar smunka, žmonės vis tiek turi kažkur gyventi. Dėl šios priežasties gyvenamųjų patalpų nuoma yra bene populiariausia ir turinti stabiliausias pajamas investicija į nekilnojamąjį turtą. Šis išskirtinis nekilnojamojo turto segmentas yra gana brangus dėl nuolatinės paklausos. Kita vertus, didelė paklausa reiškia, kad visuomet rasite nuomininkus.
Nekilnojamojo turto mokestis
Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį.
Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.
Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama. Jeigu išvardintos paskirties statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė viršija nurodytą sumą, nuo viršijančios dalies atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus. Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Kas moka nekilnojamojo turto mokestį, jei turtas išnuomotas?
Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė. Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos
Juridiniams asmenims nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas bei juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis gyventojams (fiziniams asmenims) arba jų įsigyjamas, kai tam turtui galima lengvata nurodyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
Gyventojams (fiziniams asmenims) nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
Žemės nuosavybės ypatumai
Žemė NVO įgyvendinamų vietos projektų atveju turi priklausyti pareiškėjui ir (arba) vietos projekto partneriui - viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise (vietos projekto partneriai - valstybės institucijos, įstaigos, savivaldybės ar jų įstaigos - valdo žemę nuosavybės, nuomos ar kito teisėto naudojimo pagrindais.
Jeigu nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei, jos yra tinkamos finansuoti iš paramos VPS įgyvendinti lėšų, jeigu vietos projekto paraišką teikia ir vietos projektą įgyvendina asmuo, kuriam suteikta teisė valdyti, naudoti nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo pagal nuomos, panaudos, patikėjimo sutartis arba kitus teisėtą valdymą, naudojimą ir disponavimą nekilnojamuoju turtu įrodančius dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodytas leidimas atlikti vietos projekte numatytas investicijas.
Teisėtą nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą įrodančios daiktinės teisės, juridiniai faktai turi būti įregistruoti VĮ Registrų centre ne trumpesniam kaip 7 (septynerių) metų laikotarpiui nuo vietos projekto paraiškos pateikimo dienos.
tags: #vsi #nekilnojamas #turtas