Kamajų šilas ir Dusetų giria - tai unikalios Lietuvos vietos, garsėjančios savo gamtos grožiu ir biologine įvairove. Šios teritorijos yra itin svarbios dėl jose esančių kertinių miško buveinių, saugomų augalų ir retų gyvūnų. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių vietų ypatumus, jų istoriją ir gamtosaugos svarbą.
Kamajų šilas
Kamajų Šilas: Natūralios Ramybės Oazė
Kamajų šilas - ypatinga vieta, kurioje pušys ir eglės, saugomos nuo žmogaus veiklos, natūralioje aplinkoje gyvena kone pusantro šimto metų. Jame galvą užvertęs vos matai jų viršūnes, o liemenų tiesumas tarsi talentingo skulptoriaus dailiai nulipdyti. Tiems, kas mišką matuoja statybine medžiaga, malkomis ar pinigais, į šilą geriau nė neiti. Šilo medžiams - absoliuti ramybė nuo žmogaus: čia jie natūraliai auga ir taip pat natūraliai miršta.
Besigėrint išlakiais šilo medžiais atsiveria įspūdingas reljefas, už kurį žmogus dėkingas ledynmečiui. Mišku apaugusios kalvos, daug kur šlaituose atsiveriantys skardžiai. Ant šių, tarsi meno fotografijoje, pakibusios pušys. Šaknimis įsitvėrusios į skardžio kraštą, lyg griebtųsi paskutinio šiaudo, kad nuo skardžio į papėdėje vingiuojantį upelį nenukristų.
Kertinės Miško Buveinės
Kamajų girininkijos valstybiniuose miškuose yra mažiausiai devynios kertinės miško buveinės, kuriose dėl čia augančių saugomų augalų ir besiveisiančių retų gyvių draudžiama bet kokia žmogaus veikla. Jose aptinkama mūsų miškuose labai retų liekninių beržų, griežtai saugomų, nes baigiančių nykti meškinių česnakų, plačiųjų platužių rūšies kerpių.
Vasynos Gamtinis Rezervatas
Privažiuojame įspūdingiausią girios zoną - Vasynos gamtinį rezervatą. Jo prieigose - žmogui įžengti draudžiantis ženklas, ant pakelės medžių užpiešti draudžiamieji ženklai, įspėjantys, jog ne tik lankytojai, grybautojai, uogautojai ar šiaip romantikai, bet ir miškininkai čia negali kelti kojos. „Tik mokslininkai, tyrinėjantys gamtą, gali gauti leidimą rezervate lankytis“, - sako S. Markevičius.Vasynos rezervatas užima apie 200 ha miško. Vasynos gamtinio rezervato ribos pirmą kartą nustatytos 1996 m., patvirtinus Sartų regioninio parko zonavimo schemą. Rezervato plotas tada buvo 81 ha. 2009 m. rezervato ribos išplėstos iki 196 ha.
Dusetų Giria: Biologinės Įvairovės Lobynas
Dusetų giria neįkainojama ir dėl gausaus joje esančių vadinamųjų kertinių miško buveinių skaičiaus. Nepažeistų, ilgą laiką plynai nekirstų, todėl nykstančias bei retai aptinkamas grybų, kerpių, samanų, kitų augalų, moliuskų ir vabzdžių rūšis išsaugojusių miško plotų priskaičiuojama net 75 ha. Dar dešimčiai ha yra taikomas potencialių kertinių miško buveinių statusas.
Dusetų giria
1960 m. įsteigtam Dusetų landšaftiniam draustiniui priklausė ir Dusetų giria. Keliuose miško kvartaluose įvesta sugriežtinto režimo zona, kurioje uždrausta vykdyti pagrindinio naudojimo kirtimus. Todėl būtent čia išliko brandžiausi medynai su gausiausiomis retųjų rūšių populiacijomis.
Gyvūnija ir Augalija
Giria - natūrali gamtos laboratorija ne tik botanikams, bet ir paukščių tyrinėtojams. Ornitologai medžių viršūnėse ir drevėse aptiko retai Lietuvoje sutinkamų vištvanagių, suopių, mažojo ir didžiojo jūrinio erelio lizdų. Aptikta 12 retų paukščių lizdaviečių. Giria gausi ir žvėrių įvairovės: čia gyvena elnių, briedžių, stirnų šeimynos, užfiksuotas baltasis zuikis, urvuose ir olose veisiasi lapės, usūriniai šunys.
Dusetų giria garsi ir liepų genetiniu draustiniu, užimančiu 2,8 ha, kuriame renkamos sėklos šios rūšies medžių sodinukams. Dusetų girioje vyrauja eglės, jos užima iki pusės teritorijos, liepos - iki 10 proc., kita dalis medynų - pušys, guobos, beržai, juodalksniai ir drebulės. Įspūdingiausi yra įvairaus amžiaus mišrūs medynai su senais plačialapiais medžiais: liepomis, klevais, uosiais, ąžuolais, guobomis, vinkšnomis. Rezervatas pasižymi ypač didele saugomų kerpių ir grybų rūšių gausa.
Medžių rūšių paplitimas Dusetų girioje
| Medžio rūšis | Užimama teritorijos dalis |
|---|---|
| Eglės | Iki 50% |
| Liepos | Iki 10% |
| Pušys, guobos, beržai, juodalksniai ir drebulės | Kita dalis |
Istorinis Kontekstas
Kamajiškiai mena 200 metų senumo istoriją, kaip kunigas ir poetas Antanas Strazdas tiesė kelią iš Kamajų į Duokiškį. Esą po Šv. Jono atlaidų iš anksto perspėjęs žmones, kad atsineštų kastuvus ir kirvius, nes „reiksią Dievui patinkantį darbą dirbti“, išvedė visus į Kamajų šilą. Eidamas pirmas, Strazdelis rodė, kuriuos medžius kirsti ir grindinį kloti. Taip esą ir buvo nutiestas kelias į Duokiškį.
tags: #parduodamos #sodybos #dubaklonio #kaime