Kotedžai Garliavoje: Kaimynų Atsiliepimai ir Saugios Kaimynystės Iniciatyvos

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ieško galimybių pabėgti nuo miesto šurmulio ir įsigyti sodo sklypą ar namą gamtoje. Kauno mieste ir rajone daugėja kvartalų, kur prižiūrėti viešąją tvarką imasi patys gyventojai. Nuo Italijos nusižiūrėtas bendruomenės pareigūnų modelis Kauno policijoje atsirado prieš pusmetį. Kauno policijoje dirba šeši bendruomenės pareigūnai. Visi atėjo į šias pareigas turėdami skirtingų patirčių.

Šiame straipsnyje apžvelgsime kotedžų gyvenimą Garliavoje ir apylinkėse, atsižvelgiant į kaimynų atsiliepimus, saugios kaimynystės iniciatyvas ir sodo bendrijų ypatumus.

Garliavos bažnyčia - vienas iš miestelio simbolių.

Saugios Kaimynystės Iniciatyvos Kauno Rajone

"Mano svajonė - po kelerių metų visas Kaunas susiskirstęs į saugios kaimynystės grupes", - sako Kauno apskrities Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. Pasak P.Klikūno, reikėjo laiko, kol jis perprato Aleksoto, kuriame daugiausia indvidualūs namai, specifiką. Geriausias to įrodymas - vietinių senjorių reakcija į pradėtus rengti reidus. Juose dalyvauja ne tik aktyviausi bendruomenės nariai, bet ir seniūnė, seniūnaičiai. Jis pastebėjo, kad žmonės yra pavargę nuo tuščių pažadų, todėl įgauti jų pasitikėjimą nėra lengva.

Dalis jų reiduose nepasirodė, tačiau P.Klikūnas to per daug nesureikšmina. Per bendrus reidus jau pasiekta ir rezultatų. Technikumo g. rengtos pavojingos greitojo įsibėgėjimo lenktynės. P.Klikūno iniciatyva čia buvo pastatytas automobilis su slapta greičio fiksavimo kamera. "Aplaužyti ragai" ir už vienos Aleksoto degalinės mėgstantiems rinktis jaunuoliams. Jau per pirmąjį reidą buvo sulaikyti trys nepilnamečiai su motoroleriais be jokių dokumentų. Ežerėlio savisaugos grupės aktyvą sudaro devyniolika žmonių. Jos branduolys - moksleiviai ir studentai, tačiau yra ir šeimas turinčių vyrų. Rezultatas - akivaizdus: pastaruosius trejus metus Ežerėlis - vienas saugiausių miestelių Kauno rajone.

Ežerėlio savisaugos vyrai yra sulaikę ir vagį, kuris iš miškininkų automobilio pavogė benzininį pjūklą. Neišsisuko nuo jų ir chuliganas, naktį necenzūriniais užrašais išpurškęs vaikų žaidimo aikštelės stogą. "Užpernai pristatėme savo projektą Kipre. Sulaukėme didelio susidomėjimo - kodėl jis kilo iš apačios, o ne nuleistas iš viršaus", - pasakojo A.Kuzmickas.

Gyvenimo "Medeinoje" Taisyklės

Pasak "GB Projektai" projektų vadovės Ingridos Jakucevičienės, šią idėją jų direktorius Simonas Mykolaitis parsivežė iš Skandinavijos. Uždaras kompleksas užima apie 5 ha teritoriją. "Medeinoje" draudžiama laikyti kovinius ir agresyvius šunis. Norint rengti vakarėlį, reikia įspėti apie tai kaimyną ir ne vėliau kaip prieš dieną. Nuo 22 iki 7 val. Be to, kvartalo teritorijoje leidžiamas tik iki 20 km/val. Žolė gyventojų sklypuose negali būti didesnė kaip 10 cm. "Nesvarbu, kad žmogus dar negyvena - vis tiek reguliariai privalo pjauti žolę. Mes skambiname ir perspėjame, kad žolė jau peraugusi. Jeigu patys neturi galimybės nusipjauti, mes pasisiūlome nupjauti ir žinoma. Nesilaikantiesiems taisyklių, numatytos sankcijos. Už pirmą pažeidimą - įspėjimas. Už pakartotinį - apie tai viešai informuojami visi kvartalo gyventojai. Už sistemingą - jau gali būti skiriama bauda iki 10 tūkst.

"Dar nieko neteko bausti, nors pirmieji gyventojai "Medeinoje" įsikūrė jau prieš dvejus metus. Kauno rajone yra daugiau nei 80 saugios kaimynystės grupių. Apylinkės inspektorius iš Garliavos bendrabučio saugios kaimynystės grupės koordinatorės per porą mėnesių gavo per 40 pranešimų. Keli asmenys buvo nubausti net po kelis kartus - ir už gėrimą viešoje vietoje, ir už šlapinimąsi. "Ir įsivaizduokite - jie pakeitė elgesį.

Sodo Bendrijų Gyvenimas ir Iššūkiai

Vasaros lietus liepos 13 dieną nesutrukdė švęsti sodų bendrijos „Toločiai“ 35-mečio. „Pas mus gyventi gera, nes čia nuostabiausi gyventojai! - puikia nuotaika tryško bendrijos pirmininkė Kristina Jakovlevienė. - Labai džiaugiuosi, kad bendruomenės veikloje yra daug žmonių, atiduodančių save bendram tikslui, savanoriškai dirbančių visos bendrijos gerovei.

Šešerius metus „Toločiams“ pirmininkaujanti K. Jakovlevienė galvoja, jog ši sodininkų bendrija miestiečiams labai patraukli. „Vis važiuoja ir važiuoja pas mus pirkėjai. Klausiu, kodėl jūs čia ieškote sklypų? Anot pirmininkės, bendrijos sklypai vasaromis tampa labai paklausūs, nepaisant sklypų kainų, kurios nėra mažos.„Susirinkime pasakiau: privalome visi atsitraukti, nes bendrijos keliai turi būti devynių metrų pločio, kaip suprojektuoti. Daugelis neprieštaravo, o kas prieštaravo, buvo perduotas Nacionalinei žemės tarnybai ir gavo baudas“, - paaiškino K. „Toločiuose“, sako, veikia saugios kaimynystės grupė, greičiausiai todėl čia ir ramu, ir jokių incidentų beveik nepasitaiko - visi jaučiasi atsakingi ne tik už savo, bet ir už šalia ar tolėliau gyvenančio kaimyno turtą.

Vis dėlto didžiausiu laimėjimu K. „Sakiau, kol negausiu pinigų tiems reikalams, tol neišeisiu iš pirmininkų. Lygiai prieš šešerius metus K. „Soduose - daug vaikų, bet situacija tokia: norint gauti mieste darželį ar mokyklą, reikia, kad vienas iš tėvų būtų deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, taip mes prarandame deklaruotus gyventojus. Mažieji važiuoja į Voveriškes, o jei reikia gimnazijos - į Kužius.

Tačiau šiek tiek sunkumų, anot bendrijos vadovės, vis dar kyla dėl susisiekimo. Autobusai į šalia sodų bendrijos įsikūrusį Toliočių kaimą nekursuoja, nebent mokyklinis autobusiukas, kuris vaikus nuveža į Voveriškių pradinę mokyklą. „Kita bendrijos gyventojų problema - viską turime daryti savo lėšomis, nes esame nors rajono, bet ne kaimo, o tik sodų bendrijos gyventojai.

Svajojame apie centralizuotą vandentiekį, nes vandens bokštas palei nosį, bet rajono valdžia pasakė: nepriklauso, nes bendrija - ne kaimas. Nors pašonėje esančiame Toliočių kaime nė pusės tiek gyventojų, kiek gyvena pas mus, bet mums vanduo nepriklauso. Kažkokią diskriminaciją jaučiam. „Kai vaikai buvome, soduose priešgaisrinį tvenkinį iškasė, galvojom - kaip mes čia maudysimės!

Susipažinusi su būsimu vyru, Kristina prie to tvenkinio eidavo į pasimatymus. „Užtat užsibrėžiau padaryti čia pliažą. Iškirtome brūzgynus, pastatėme suoliukus, tvenkinys ir teritorija tapo populiaria bendruomenės žmonių poilsiui skirta vieta. Vasaromis čia kaip skruzdėlynas: deginamės, maudomės, švenčiam, o pastačius treniruoklius ir sportuosime.

Kai kurie kolektyviniai sodai - miesto pakraštyje, tačiau čia verda savitas, visai kitoks gyvenimas. Danutė Kadienė už Garliavos, Naugardiškės kaime, įsikūrusios sodų bendrijos "Aušra" pirmininkė, butą senamiestyje prieš aštuonerius metus iškeitė į gamtos prieglobstį. "Mūsų bendrija nėra labai didelė - čia tik 32 sklypai. Jie pradėti dalyti dar 1967 m. Atsiranda ir dabar žmonių, kurie žvalgosi sklypo, tačiau naujakurių tėra vienetai.

Šių 11 šeimų namai nė iš tolo neprimena sodo namelių - tai kelių aukštų modernūs namai su garažais, išpuoselėtomis pievelėmis - tokie kaip Vytėnuose ar Aukštojoje Fredoje. Vienintelis skirtumas - visi jie įsprausti į standartinį šešių arų sklypą. Beveik visų gyventojų garažo vartai - prie pat gatvelės ribos. "Aušros" sodų bendrijos šoninė gatvelė - dar Kauno rajonas, o lygiagrečiai už kelių metrų esanti Mirtų gatvelė - jau miesto teritorija.

Nors ne miestas, sodų bendriją pasiekia ir miesto kanalizacijos bei vandentiekio tinklai. "Tiesa, niekas mums nei kanalizacijos, nei vandentiekio už dyką neįvedė - mes, 11 kaimynų, susimetėme pinigų ir įsirengėme. "Aušros" sodų bendrijos keliukai neasfaltuoti, gyventojai tik savo lėšomis išasfaltavo įvažą į sodus, bet žiemą problemų esą nebūna, nes kaimynai keliukus prižiūri.

Kai kuriuos D.Kadienės kaimynus pasiekia ir miesto dujų trasa, bet iki jos sklypo įvadas neateina. Moteris padejavo, kad dabar iš dviejų namų už dujų įvedimą buvo paprašyta 35 tūkst. litų. "Senamiestyje turėjome gerą butą, buvo nuostabu kasdien jausti seniausios miesto dalies aurą, tačiau viskas pasikeitė, kai miesto centre buvo apmokestintas automobilių stovėjimas.

Susitvarkėme kiemą, įsistatėme rakinamus vartus, tačiau kiekvieną dieną kovodavome su Kolpingo kolegijos studentais, kurie mūsų gatvelę taip užgrūsdavo savo automobiliais, kad būdavo neįmanoma įvažiuoti kieman. Išsikelti paskatino ne tik nesibaigiantys konfliktai, bet ir tai, kad mūsų namas buvo įtrauktas į grąžintinų sąrašą.

Prie Garliavos prisišliejusioje sodų bendrijoje "Renetas" nuolat gyvena aštuonios šeimos, dauguma jų - šeimos su mažais vakais. Sonata Jankauskienė su vyru čia gyvena aštunti metai. "Į sodus persikėlėme iš Kauno rajono. Ten turėjome sklypą, o uošviai - sklypuką čia. Uošvių kaimynas pardavinėjo savo sklypą, tai ir susigundėme atsikelti čia. Mes - pirmieji nuolatiniai šios sodų bendrijos gyventojai. Čia daug privalumų - juk čia kaimas.

Visi šiuos kolektyvinius sodus užveisė buvusios Garliavos traktorių remonto mechaninės gamyklos dirbantieji. Viena didesnių šios sodų bendrijos problemų - apleistas sklypas, paverstas šiukšlynu. Savininkė jo ne tik netvarko, bet ir esą terorizuoja šalia gyvenančias senutes - ne vieną jų buvo užsipuolusi, tačiau senolės į policiją nesikreipė.

"Nemaža bėda - ir mūsų keliai žiemą, kurie nevalomi, ir gatvių apšvietimas, kurio tiesiog nėra. Visi bendrijos nariai moka nustatytą metinį mokestį. Šiemet sodininkai sumanė 2 proc. savo pajamų mokesčio pervesti į savo sodų bendrijos sąskaitą. "Nors ir nedidelė suma, tačiau susidarė daugiau kaip tūkstantis litų.

Iki ant Jiesios kranto įsikūrusios sodų bendrijos "Pajiesys" tenka važiuoti žiemą stipriai pažliungančiu žvyrkeliu, nors sklypai čia buvo dalijami jau auštant šalies nepriklausomybei. Kalbintas vasaromis čia gyvenantis garliaviškis bendrijos pirmininkas Antanas Piešaitis aiškino, kad kasdien įveikti 20 kilometrų iki Kauno važiuojant į darbą jam - vieni juokai.

Jam ir kaimynams labiau kliūva nuostata, kad už sklypo esanti žemė prie upės - valstybinė. "Pažiūrėkite - čia viskas užžėlę piktžolėmis, nėra jokio priėjimo prie vandens, o valstybė nieko nesiruošia tvarkyti. 22 metus sodų bendrijos pirmininko pareigas einantis vyras pasakojo, kad čia nuolat gyvenančių žmonių patogumui buvo pabandyta organizuoti ir viešąjį transportą, tačiau, paskaičiavus keleivių srautus, paaiškėjo, kad tai neapsimokės.

Brangiausiai kainuoja sniego stumdymas: vienas traktoriaus pervažiavimas per sodus - ir jau klok 600 litų. Mūsų gatvelių bendras ilgis - apie 2,5 km. Kol kas šiuose soduose tėra 10 nuolatinių gyventojų, dar keletas statosi namus - tai nėra daug, nes čia iš viso 150 sklypų. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno potvarkiu sudaryta komisija šią savaitę vertino ir rinko gražiausią, geriausiai tvarkomą rajono sodą.

R.Šeštakauskas tvirtino, kad "Reneto" sodai - pavyzdys, kaip Lietuvoje keitėsi tokį gyvenimą kolektyviniuose soduose reglamentuojantys įstatymai. "Kartais soduose būna ir tragikomiškų situacijų. Ateina pas mane keli tėvai ir skundžiasi, kad šalia gyvenantis ūkininkas jiems kelio nenuvalo ir vaikai sunkiai iki mokyklos privažiuoja. Bet šis ūkininkas kelią žiemą valo senai bobulytei. Aš jį pasikviečiu, o jis man aiškina, kad jei nenuvalys jai kelio, gaus per ausį nuo ES, nes jo pareiga - užtikrinti pieno išvežimą.

Sodininkų bendrija "Baltasis gandras" įsikūrusi šalia Panemunės. Ne itin prabangūs sodininkų nameliai suręsti patrauklioje vietoje, tolėliau nuo Kauno važiuojant Marijampolės keliu. Sodininkų išpuoselėti sklypai pareikalavo didelio jų užsispyrimo ir darbo. 1979 m. Žmonės pasakoja čia s...

Modernus kotedžo interjeras - jaukumas ir funkcionalumas.

Kotedžai ir Jų Privalumai

Pagrindinė priežastis, kodėl perkamas kotedžas, o ne atskiras namas, būtų arba lėšų trūkumas, arba suvokimas, kad tam tikrose miesto dalyse namų (tuo labiau laisvų sklypų) apskritai nėra, arba yra, tačiau jų niekas nė nesiruošia parduoti, o jei jau parduoda, tai kaina atitinkama. Tame puslapyje ntsandoriuose.lt vakar sau pasinagrinėjau, kiek parduota namų Vilniaus senamiestyje, centre, naujamiestyje. Na nėra apskritas nulis, bet labai arti to. Mes patys daaauuug variantų didesnių būstų/sklypų išžiūrėjome, buvo ir labai įdomių/netikėtų, bet galų gale pasirinkome kotedžą. Po metų pirkiniu vis dar džiaugiamės, o toliau tik laikas parodys.

Taip, kaimynų turime, bet bent šiuo metu Smes be ypatingų poreikių (saksofonu namie negrojam), kaimynai irgi tvarkingi. Trintis gali atsirasti tarp bet kokių kaimynų ir skirianti tvora gali mažai tegelbėti, bet jei su kaimynais sutariama, man jie nėra trūkumas - atvirkščiai, kur kas ramiau jaučiuosi būdama viena namie ir žinodama, kad už sienos kažkas yra. Tas didesnis saugumo jausmas man tikrai svarbus. Mažesnis/bendras sklypas - trūkumas. Bet, kaip jau minėjau, viskas atsiremia į kainą. Šiuo metu įpirkome ir mums tiko toks variantas, vėliau gal ateis laikas ir mažam vienaaukščiui nameliui su gražiu sodeliu O dabar nusišienaujame visi savo žolytę, kaimynai dar ir rožes kultivuoja, o mes viduje plušame, į lauką nos į kišame tik pasėdėti, arbatą išgerti ar pietus/vakarienę suvalgyti. Meilės sodininkystei/daržininkystei dar nesu atradus, o laukinę pievą, girią, tvenkinį galime pasiekti po kelių minučių ėjimo:) Dar vienas pliusas - gyvenamasis plotas didelis, prilygsta namui. Erdvės fantazijai (ir darbo:D) tikrai daug.

Su laiku atsirado išties puikių rajonų su kuriais susisiekimas iš miesto puikus, gyvenvietes supa tik naujos statybos namai, asfaltuotos gatvelės, puikus privažiavimas. Tai viskas ką pastebėjome ieškodami savo svajonių namų. Viena iš tokių gyvenviečių mums buvo Kalnenai... Nauja, gražu iki centro vos keliasdešimt minučių automobiliu. Ir kainos tokiuose rajonėliuose gerokai mažesnės, tai tariamai prestižu aukštinamuose rajonuose.

Kotedžo Pirkimo Aspektai

Žmonės perka sklypą ar būstą SAU, jie važiuoja apžiūrėti ir ne kartą, stebi, analizuoja, vertina. Kainos nusatomos ne dėl abstrakčių pretiž-neprestiž, o dėl kitų, konkretesnių dalykų. Pvz. minėti Valakampiai - nori gyventi pušyne tiesiogine to žodžio prasme, šalia upės ir arti centro? Aš nesirinkčiau kotedžo užmiestyje. Jei užmiestyje - tai jau geriau atskiras namas. Juk išsikeldamas į užmiestį tikiesi daugiau erdvės, tiek viduje, tiek lauke, o čia gauni bendrą sieną su kaimynais ir visas iš to sekančias problemas. Plius gauni užmiesčio nepatogumus - rečiau važiuojantį viešąjį transportą, tolimesnį kelią iki mokyklos ar darželio, parduotuvės ir t.t. Tuos nepatogumus galima nubraukti, kai mainais gauni daugiau privatumo. O kotedžų atveju - jų negauni tiek, kiek namo atveju..Kotedžą pirkčiau mieste, kur visa infrastruktūra arti.

Parduodamas Jaukus Kotedžas Mastaičiuose: Pavyzdys

PARDUODAMAS JAUKUS 74.74 kv. m. KOTEDŽAS MASTAIČIUOSE! PUIKAUS IŠPLANAVIMO PILNAI ĮRENGTAS KOTEDŽAS RAMIOJE VIETOJE KURIOJE IŠSKIRTINĘ RAMYBĘ GARANTUOJA ATOKESNĖ NUO MIESTO ŠURMULIO VIETA. www.BrokerisCeslovas.lt

Bendra Informacija:

• Statybos metai - 2015 m.
• Plotas - 74.74 kv. m.
• Sklypo plotas - 1.56 a.
• Šildymas - Dujinis ir židiniu
• Langai - Plastikiniai

Privalumai:

• Židinys
• Dujinis šildymas
• Vandens filtrai
• Kotedžas yra ramioje ir saugioje gyvenvietėje
• Geras išplanavimas
• Uždaras kiemas, saugi aplinka
• Vietos automobiliui
• Kauno miesto centras tik už 12 km
• Kondicionierius
• 2 san. mazgai

Jeigu planuojate PARDUOTI nekilnojamąjį turtą ar reikalinga kita pagalba nekilnojamojo turto PAVELDĖJIMO, VERTINIMO, KREDITAVIMO, STATYBOS ar vidaus ĮRENGIMO klausimais - drąsiai skambinkite - padėsiu Jums visada! Visus naujausius CAPITAL nekilnojamojo turto skelbimus rasite mūsų internetiniame puslapyje www.capital.lt.

Jaukus kotedžas Mastaičiuose - puikus pasirinkimas šeimai.

Gyventojų Atsiliepimai Apie Gyvenimą Vilniaus Soduose

Atsiliepimai apie namus P. Vileišio gatvėje, Vilniuje:

• Antanas: Labai gera vieta, centras netoli, namą užstoja kitas namas nuo judrios Antakalnio gatvės, tai nei bute, nei kieme nesigirdi jokio gatvės triukšmo. Namas renovuotas, tai šildymas labai pigus. Gera bendrija, viskuo pasirūpina.
• Mantas: Namas toliau nuo gatves, triukšmo nesigirdi. Atsidarius langa triuksmas pasiekia nezymiai, netrikdo.
• Gyventoja: Rami vieta, triukšmo nuo gatvės beveik negirdėti, tačiau garso izoliacija pačiame name prastoka - girdisi kaimynų televizoriai, dušai, vakarėliai (bet jų nėra daug, žmonės gana ramūs).
• Demo: Puikus namas! Siltas, pigus eksplotuoti, su gera garso izoliacija. Ramus kaimynai. Taciau nemazas eismas visokiausiu itartinu veikeju atejusiu pasikapstyti po siuksliu dezes ir komplikuota su parkingu.
• Kęstutis: Taxi iki centro iki 10Lt, retai kada patenki į kamščius, kaimynai ramūs, vidiniam kieme visada yra vietos mašinai, bendrija gerai rūpinasi bendra tvarka.

Pagrindiniai Privalumai ir Trūkumai:

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie namai yra senos statybos ir reikalauja remonto. Kai kuriuose namuose gyvena daug nuomininkų.

tags: #kotedzas #garliavoje #kaimynu #22