Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus. Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.
Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.
SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.
Savininko Sutikimas
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą.
Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį. Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų. Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.
Išvykimo Deklaravimas
Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Pasekmės Nedeklaravus Gyvenamosios Vietos
- Socialinių išmokų ir paslaugų praradimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Problemos su rinkimų teise: Nedeklaravus gyvenamosios vietos, galite netekti teisės balsuoti vietos rinkimuose.
- Kiti nepatogumai: Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas naudojamas įvairiose viešosiose paslaugose, todėl nedeklaravus galite susidurti su sunkumais gaunant informaciją ir paslaugas.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti galima:
- Internetu per e. valdžios vartus.
- Kreipiantis į savo seniūniją.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Ar Nuomininkas Turi Teisę Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.
Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite Registrų centro svetainėje.
Gyvenamosios Vietos Neturinčių Asmenų Apskaita
Asmenų ir šeimų, iki įstatyme nurodyto termino nepatikslinusių gyvenamosios vietos adreso, duomenys apie jų deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų registre bus panaikinti.
2016 m. sausio 1 d. duomenimis asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, skaičius Klaipėdos mieste buvo 12956, o lapkričio 1 d. duomenimis - 9700 asmenų, taigi nuo sausio 1 d. iki lapkričio 1 d. Klaipėdoje per mėnesį prie savivaldybės deklaruotų asmenų apskaitoje sumažėja apie 300 asmenų. Tačiau pastebima, kad pagal apskaitos duomenis panaikinus deklaraciją prie savivaldybės, žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą ne Klaipėdoje.
Apskaita taip pat atspindi duomenis, kad atvykstančių ir deklaruojančių gyvenamąją vietą Klaipėdoje asmenų nedaugėja.
Deklaravusieji savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės turėtų suskubti ir susitvarkyti, nes suėjus terminui jų deklaravimo duomenys bus automatiškai panaikinti iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos.
Pasak Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, minėti žmonės negalės užregistruoti savo vaikų į darželį, negalės gauti socialinių išmokų, net jei jos ir priklausytų, be to - negalės balsuoti rinkimuose.
„Gyventojų registre jų pavardės liks, bet neliks gyvenamosios vietos deklaravimo ir adreso. - pasakojo G. Misevičienė.
Prie savivaldybės kartu su savo vaikais deklaruoti asmenys užsiregistravę į eilę dėl vietos vaikų darželyje, iš šios eilės bus išbraukti automatiškai, jei laiku nesuskubs pakeisti ir deklaruoti naujos gyvenamosios vietos.
Nuomotojai nuosavuose nuomojamuose būstuose baiminasi deklaruoti nuomininkus ypač su mažamečiais vaikais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuomininkai neįgyja jokių teisių į nuomojamą būstą.
Socialinės išmokos gyventojams skiriamos ir mokamos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, įstatymai savivaldybėms nenumato jokių išimtinių teisių skirti išmokas ir pašalpas kaip nors kitaip.
tags: #nedeklaravusiems #gyvenamosios #vietos