Santuoka, kaip viešas pasižadėjimas vienas kitu rūpintis, ilgą laiką buvo vienintelė teisinė forma, leidžianti sukurti šeiminius santykius, tačiau santuokų skaičius nuolat mažėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje 1970 m. 1000 gyventojų tekdavo 9,5 santuokos, tuo tarpu 2023 m. žmonės nusprendžia nesituokti dėl įvairių priežasčių, tarp kurių yra noras turėti asmeninę laisvę ir nepriklausomybę, finansinis nestabilumas ar nenoras patirti išlaidų, baimė išsiskirti, kitokia gyvenimo filosofija, dėmesys karjerai ar saviugdai, nenoras turėti vaikų arba tiesiog pageidavimas išlaikyti ilgalaikius nesantuokinius santykius. Nenuostabu, kad vis daugiau porų gyvena partnerystėje, akcentuodami individualų pasirinkimą išlaikyti santykį ir jį puoselėti.
Nepaisant mažėjančio santuokų skaičiaus, ištuokų dalis išlieka pakankamai stabili, pavyzdžiui, Lietuvoje 1970 m. 1000 gyventojų teko 2,2 ištuokos, o 2023 m. - 2,5. Žinoma, jeigu ištuokų skaičių lyginsime su mažėjančiu santuokų skaičiumi, bus akivaizdu, kad ištuokos sudaro daugiau nei 50 proc. Dažniausiai santuoką nutraukia 35-39 metų asmenys. Daugiau nei 55 proc. Vis dažniau poros bando nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau nemaža dalis bylų nagrinėjamos ginčo tvarka.
LAP - tai procesinės teisės institutas, tačiau šeimos ginčuose aktualios ir taikytinos LAP yra įtvirtintos tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normose. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų LAP, remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
Laikinosios Apsaugos Priemonės (LAP)
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta LAP - įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium - pagal savo tikslą yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti LAP, skirta užtikrinti asmenų teisių apsaugą ir teisinių ginčo santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal įpareigojimų pobūdį, ši LAP priskiriama LAP, nustatančioms įpareigojimus atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Šios LAP objektas - neturtinio pobūdžio priemonės, kai reiškiami neturtiniai reikalavimai.
Dauguma atveju prašymus taikyti LAP - įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium teikia moterys, atitinkamai 19 atvejų iš 23. 3 bylose tokius prašymus teikė vyrai ir visi jie buvo patenkinti. Dažniausia LAP taikymo priežastis - smurtinis elgesys ar reali psichologinė įtampa. Bene pagrindinis klausimas, kuris kyla, siekiant pagrįsti tokios LAP taikymą, yra rizika, kuri keliama vieno iš sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams interesams bei kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.
Sutuoktinio smurtinis elgesys yra dažniausiai pasitaikanti priežastis taikyti LAP. Žinoma, įrodyti smurtinį elgesį ne visada yra paprasta. Būtent todėl vis dažniau santuokos nutraukimo procesuose dalyvauja policija, kuri kviečiama į šeimos namus siekiant pagrįsti vieno iš sutuoktinių smurtinį elgesį. Tačiau šeimos santykiuose smurtinis elgesys gali pasireikšti įvairiai, nebūtinai fiziniu vieno iš šeimos narių žalojimu.
Šeimyniniams santykiams pradėjus irti ypač dažnai pasitaikantis yra psichologinis smurtas iš abiejų sutuoktinių pusės, pasireiškiantis vienas kito žeminimu, užgauliojimu, ignoravimu ir pan. Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, nes šeimai gyvenant vieno kambario bute, kai sutuoktiniai tarpusavyje nesikalba daugiau nei metus laiko, kyla didelė įtampa. Šioje byloje matyti, kad abi šalys buvo išsilavinusios, kūrybingos asmenybės, augino tris vaikus, tačiau ieškovei priėmus sprendimą skirtis, atsakovas su tuo nenorėjo sutikti.
Taip tarp šalių prasidėjo drama - ieškovė vaikų akivaizdoje žemino atsakovo autoritetą, išmetinėjo jo asmeninius daiktus, leido jam miegoti tik prie balkono durų, tuo tarpu atsakovas, siekdamas vaikų palankumo, nenustatinėjo jiems ribų, leido jiems žaisti telefonu, pirko nesveiką maistą arba manipuliavo jais santuokos nutraukimo procese.
Smurto artimoje aplinkoje schema
Kitoje byloje susiklostė labiau konfliktinė situacija, kai besiskiriantys suaugusieji naudojo ne tylą, kaip ginklą prieš kitą, bet priešingai, aktyvų piktavališką elgesį. Teismas byloje pažymėjo, kad vaikas santuokos nutraukimo byloje, esant įtemptiems šalių santykiams, daugiau ar mažiau atsiduria tėvų konfliktinių santykių epicentre, todėl vaiko palikimas tokioje padėtyje, neabejotinai pažeistų jo interesus.
Vis dėlto, ne visada teismas žodinius suaugusiųjų konfliktus vertina kaip psichologinį smurtą ir grėsmę vaikams. Priklausomai nuo suaugusiųjų pateikiamų argumentų, teismai vertina kiekvieno iš jų ryšį su vaiku. Pavyzdžiui, vienoje byloje pagrindinis veiksnys sąlygojęs LAP taikymą, buvo motinos santykis su 14-mete dukterimi. Teismas sprendė, kad dukters santykiai su motina (atsakove) blogi, jos nuolat pykstasi, motina ją įžeidinėja, todėl sutuoktinių konfliktų intensyvumas ir pobūdis kelia nepilnametei dukteriai psichologinę įtampą, nesaugumo jausmą, o tai neabejotinai gali pakenkti vaiko vystymuisi, turėti įtakos jos socialinei raidai, pažeisti vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
Apibendrinant darytina išvada, kad už vaikų gerovę yra atsakingi abu tėvai. Tokiu atveju, kai vienas jų priima sprendimą skirtis, kitas, nepaisant to, kad mano priešingai, turėtų gerbti savo partnerio sprendimą ir nekelti konfliktų siekdama(s) „išsaugoti šeimą“, o turėtų stengtis išsaugoti pagarbų tarpusavio kaip tėvų santykį bei santykį su vaiku.
Pavyzdžiui, sutuoktiniai, rinkdami įrodymus santuokos nutraukimo byloje, ne tik kviečia policijos pareigūnus, bombarduoja vaiko teisių apsaugos specialistus skundais, plūsta pas psichologus, įrodinėdami vienokią ar kitokią žalą vaikui, bet dar nuolat kasdieniame gyvenime filmuoja vienas kitą. Vaikas tokioje situacijoje gali išmokti tik manipuliuoti, atsitraukti, pasirinkti vieną iš konfliktuojančių pusių ir pan.
Jeigu galvojate, kad lėkštės dūžta tik filmuose, tai ne, vykstant santuokos nutraukimo procesui jos itin dažnai pasitaiko po ranka reiškiant neigiamas emocijas. Vienoje byloje nepilnametė duktė nurodė bijanti tėvo po to, kai jis daužė indus į sieną, o kitoje byloje teismas, įvertinęs abiejų sutuoktinių elgesį, sprendė, kad jie dar gali išgyventi santuokos nutraukimo procesą ir gyvendami viename name.
Sutiktini ir kiti įdomesni būdai pabaigti bendro gyvenimo istoriją. Pavyzdžiui, pora, pragyvenusi kartu iki sidabrinių vestuvių, nepasidalino užgyvento turto. Nesutardami sutuoktiniai vienas kitą įžeidinėjo, provokavo, galiausiai atsakovas nurodė, kad ieškovė jį vieno konflikto metu pasivijo su šluota ir iš nugaros trenkė į kaklo sritį.
Taigi pagrinde teismai, taikydama LAP - įpareigojimą vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium, vertina tokias aplinkybes: esant tiesioginiam smurtui prieš vaiką LAP taiko nedelsiant. Psichologinis diskomfortas, konfliktinė aplinka pripažįstama pakankama priežastimi taikyti LAP, tačiau tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių namuose būna retai dėl savo darbo ar gyvenimo būdo, teismas gali priimti ir priešingą sprendimą. Vaiko nuomonė taip pat yra svarus įrodymas spendžiant dėl LAP taikymo, tačiau ji yra tik vienas iš vertintinų kriterijų.
Lygiai kaip ir suaugusiųjų elgesio modeliai (filmavimas, triukšmavimas, sekimas), nors ir nedaro tiesioginės žalos, tačiau gali būti teismų įvertintas kaip žalą vaikui darantis elgesys, nuo kurio geriau vaikas turėtų būti apsaugotas. Kitas svarbus veiksnys sprendžiant dėl LAP taikymo yra tai, kam priklauso būstas, iš kurio norima iškraustyti vieną iš sutuoktinių.
Įdomu tai, kad teismai nevengia taikyti LAP ir tais atvejais, kai sutuoktiniui, kuriam taikomas įpareigojimas gyventi skyrium, būstas priklauso asmeninės nuosavybės teise, jei byloje nustatoma, kad jo/jos keliama rizika gali padaryti didelę žalą. Net 25 proc. atvejų (4 iš 16), kada buvo taikyta LAP, turtas sutuoktiniui, įpareigotam gyventi skyrium, priklausė asmeninės nuosavybės teise. 3 atvejais buvo užtikrinta ieškovių teisė netrukdomai naudotis joms asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, įpareigojant sutuoktinį santuokos nutraukimo proceso metu gyventi skyrium.
Vis dėlto, dažniausiai santuokoje įgytas turtas, gyvenamasis būstas, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl sprendžiant klausimą dėl vieno jų įpareigojimo gyventi skyrium kyla klausimas ir dėl vieno iš savininkų nuosavybės teisių apsaugos. Apibendrinant darytina išvada, kad santuokos nutraukimas - daugiau nei teisminis procesas. Tai emocinis išbandymas, kurio pasekmes patiria ne tik sutuoktiniai, bet ir jų vaikai. Vis dėlto, santuokos pabaiga - tai ne mūšio laukas, o galimybė užbaigti vieną gyvenimo etapą brandžiai.
Vaikų išlaikymas ir jų gyvenamoji vieta skyrybų metu | Teisinėkonsultacija.lt
2021 m. Lietuvoje buvo sudaryta 16 795 santuokos, o 2024 m. 2021 m. Lietuvoje buvo registruota 7822 ištuokų, o 2023 m. Navaitis, G. (2013). Psichologinis šeimos konsultavimas. Teorijos ir metodai. pataisytas ir papildytas leidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
tags: #laikinosios #apsaugos #uzdrausti #nuomoti #turta #eteismai