Nusikaltimai Švėkšnos Apylinkėse ir Pėžaičių Bulvių Šventės Atsiliepimai

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvykius Švėkšnos seniūnijoje, susijusius su nusikaltimais, bei aptarsime Pėžaičių Bulvių šventę ir gyventojų atsiliepimus apie šį renginį.

Nusikaltimų Serija Švėkšnos Seniūnijoje

Šilutės rajono policijos komisariato kriminalistai išnarpliojo virtinę nusikaltimų, įvykdytų Švėkšnos seniūnijos apylinkėse. Kruopščiai rinkę įkalčius ir pėda po pėdos ėję nusikaltimų pėdsakais, susekė įtariamąjį šilutiškį M. Š. (g. 1983 m.). Įstatymus mieliau laužė nei jų paisė.

Pirmą pareiškimą policijai parašiusi Švėkšnos seniūnijos gyventoja pranešė, kad atėjusi į ganyklą Lekiškės kaime, kur ganėsi jaučiai, pasigedo vieno galvijo. Rado tik jo nupjautą galvą, kojas, nudirtą kailį, o skerdiena buvo pavogta.

Vėliau pasipylė pranešimai apie įsilaužimus ir vagystes iš patalpų Kančaičių, Gedikų, Virkytų kaimuose (Švėkšnos sen.), Bundalų (Saugų sen.). Visi nusikaltimai padaryti pernai, liepos, lapkričio mėnesiais. Aštuoniems nukentėjusiesiems padarė turtinės žalos už 7 904 eurus.

Jaučio Nužudymas ir Skerdienos Pardavimas

Pernai, liepos 14 ar 15 dieną, važiuodamas savo automobilių pro Lekiškės kaimą, M. Š. pamatė elektriniame aptvare besiganančius jaučius. Niekur nedirbančiam vyrui kilo mintis, kad vieną galviją reikėtų pavogti. Ką sumanė, padarė. Sugrįžo į ganyklą naktį atsivežęs miltų. Paberti miltai padėjo prisivilioti vieną jautį. Atokiau laukęs M. Š. priėjo prie gyvulio ir staigiu peilio dūriu į gerklę ir pjūviu nužudė jautį.

Buvęs medžiotojas M. Š. išdarinėjo jautį. Nupjautą galvą, kojas, nudirtą odą paliko vietoje, o skerdieną sudėjo į plastikinį kubilą. Kitą rytą M. Š. sulaukė pažįstamo šilutiškio žinutės ir klausimo, kur gauti žvėrienos. Regis, likimas šypsojosi M. Š. Būsimam pirkėjui jis parašė, kad turi briedžio mėsos. Vėliau tapęs liudytoju pirkėjas teigė, kad atvežtą skerdieną M. Š. pardavė kaip elnieną, už kilogramą paimdamas po 16 eurų. Šilutiškis sumokėjęs apie 250 eurų grynais, tačiau tiksliai nebeprisiminė. M. Š. nurodė gavęs 400 ar 500 eurų. Ten buvę apie 100 kg mėsos, sau pasilikęs apie 30 kg.

Vagystės Iš Sodybų ir Patalpų

Lapkričio 12 dieną, apie 7 valandą, M. Š., vairuodamas pardavėjo vardu registruotą savo automobilį „VW Passat“, Kančaičių kaime užsuko aplankyti pažįstamą, nes seniai bebuvo susitikę. Įvažiavęs į kiemą svečias nudrožė į vieno aukšto medinį namą. Durys buvo atrakintos, o šeimininkas miegojo virtuvėje prie stalo, nukrauto alkoholio buteliais. Apžiūrėjęs namą bei negyvenamą kambarį M. Š. pasisavino trimerį, benzininį pjūklą „STHIL-180“, oro kompresorių. Pavogtą pjūklą pardavė už 80 eurų, o neveikiančius kompresorių ir trimerį išmetė Šilutės šiukšlynė.

Pasak parodymus davusio nukentėjusiojo, dingę daugiau daiktų, patyręs nuostolių už 825 eurus. Jis įtarinėjo ne M. Š., o kitą vyrą, galėjusį matyti, kaip išvykdamas į darbą užrakina duris ir kiša raktą po kibiru netoli durų. Palaidas šuo teritorijoje šitą vyrą pažįsta ir prisileidžia. Nukentėjusysis klydo, įtariamasis M. Š.

M.Š., prasimanydamas pinigų vagystėmis, dairėsi negyvenamų sodybų, jas žvalgė. Lekiškės kaime jam krito į akis neaptverta sodyba, kurioje niekada nedegdavo šviesa. Ją ir aplankė vieną lapkričio naktį. Ūkinio pastato duris saugojo pakabinama spyna. Durys buvo senos, nesunkiai atsidarė jas patraukus, nes spyna išsitraukė su visa metaline konstrukcija. M. Š. grobis: elektrinis pjūklas „Daumar“, trimeris „HUSQGVARNA“, hidraulinis automobilio keltuvas. Buvo ir daugiau senų daiktų pridėta, bet jie „svečio“ nesudomino. Pavogtą gerą M. Š. kitą dieną pardavė pažįstamam Skomantų kaimo (Klaipėdos r.) gyventojui. Pelnė 350 eurų.

Lapkričio 18 dieną Gedikų kaime įsibrauta pro neužrakintas duris į sodyboje esančias dirbtuves. Pavogtas elektrinis suvirinimo aparatas, rankinė žoliapjovė, elektrinis diskinis pjūklas, raktų komplektas, talpa su 15 l benzino, dvi talpos su 40 l dyzelinio tepalo, benzininis grandininis pjūklas „HUSQVARNA“, elektrinis grandininis pjūklas „ECHO“, kiti daiktai.

Įvažiavimą į sodybą stebi vaizdo kamera, bet kiemo teritorijos vaizdo kamera nefiksuoja. Vaizdo kamera parodė, kad lapkričio 18 dieną, apie 7.44 val., atvažiavo automobilis „VW Passat“, kuris buvo atvykęs ir lapkričio 16-osios rytą, apie 8.53 val. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl vagystės prisiėmė M. Š.

Lapkričio 23 dieną Švėkšnos seniūnijos gyventojas pastebėjo, kad Lekiškės kaime iš jam priklausančios negyvenamos sodybos nerakinamo namo pagrobtos medžio pjovimo staklės „Boch“, taip pat traktoriaus „MTZ 920,3“ akumuliatorius.

M. Š. važinėjosi automobiliais „Audi A6“ ir „VW Passat“. Pastarąjį vadino darbiniu. Kartą važiuodamas pro Virkytų kaimą apleistoje sodyboje pastebėjo du stovinčius nebenaudojamus automobilius - „VW Passat“ ir „Nisan Almera“. Kodėl jų nepavogti! Taip bent kiek užsidirbtų pardavęs. Kam parduoti, žinojo. Draugui, gyvenančiam Klaipėdos rajone. Iš apleistos sodybos parsivežė ir dujų balioną. Visus automobilius pardavė nustebusiam pirkėjui, nes iš anksto tarėsi dėl dviejų automobilių. M. Š. nesakė, kad jos vogtos.

Automobilį „VW Sharan“ pagrobė iš Bundalų kaimo (Saugų sen.). Automobilyje buvo pripučiama valtis, trimeris „HUSQVARNA“, kitų smulkesnių daiktų. Savininkas patyrė 930 eurų turtinę žalą. M. Š. už automobilius prašė 500 eurų, gavo per du kartus 450 eurų. M. Š. siūlė pirkti ir įvairių įrankių, neva parsivežtų iš Švedijos.

Pastarojo vyro naivumas išsisklaidė, kai pernai, gruodžio 1 dieną, sulaukė kratos. Tuomet ir paaiškėjo, kad M. Š. jį mulkino parduodamas vogtus reikmenis. Tą pačią dieną kita sėkminga krata atlikta pas Švėkšnos gyventoją. Rasti vogti daiktai grąžinti jų savininkams.

Teisminis Procesas

Laikinai sulaikytas pernai, gruodžio 1 dieną. Kitą dieną paleistas, paskyrus kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šiuo metu įtariamasis M. Š. suimtas iki rugpjūčio 21 dienos ir sėdi Šiaulių kalėjime. Jo bylos tyrimą kuruoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Robertas Kasnauskas.

Policijos pareigūnų apklausiamas įtariamasis M. Š. Žinoma, tylėjo kaip žuvis, kol nenutvėrė. Tuomet apklausiamas nuodugniai išklojo apie savo nusikaltimus ir dėl to apgailestavo. Jis bus teisiamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: 178 str.1 d. (vagystė), 310 str.1 d. (žiaurus elgesys su gyvūnais), 178 str.3 d. (vagystė įsibraunant į patalpas). Griežčiausia bausmė numatyta už pastarąjį nusikaltimą - galima netekti laisvės iki šešerių metų. Už jaučio nužudymą gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kokį gyvenimo būdą ateityje pasirinks M. Š., laikas parodys. Neverta rizikuoti ir gyventi tam, kad už blogus darbus uždarytų cypėn.

Pėžaičių Bulvių Šventė

Seniai bebuvo toks smagus žmonių sambūris Pėžaičiuose kaip aną saulėtą šeštadienį. Į pirmąją Bulvių šventę pėžaitiškius ir svečius pakvietė vietiniai verslininkai Juciai. Linksmai šurmuliavo susirinkusieji, klausėsi žinomų atlikėjų ir mėgėjų dainų. Azartiškieji varžėsi linksmose varžytuvėse, kad pelnytų patrauklius prizus. Gera žinia, kad Pėžaičių kasdienybę skaidrins nauja tradicija. Bulvių šventės dalyvius sudomino linksmosios varžytuvės.

Šeštadienio popietę Pėžaičiuose buvo sunku rasti vietelę automobiliui pastatyti. Į renginį gausiai rinkosi ne tik pėžaitiškiai, bet ir Gargždų, aplinkinių seniūnijų žmonės. Jį organizavo verslininkų Daneliaus ir Aldonos Jucių bei Valdo ir Vaidos Jucių šeimos. Gerai nusiteikusi renginio vedėja kaimietė Zosė su verslininke V. Juciene ir Kultūros centro direktore L. Netalimova.

Pėžaičiuose valdo parduotuvę, kavinę-barą, pobūvių salę, įmonė „Valdo atrakcionai“ siūlo pramogas vaikams. Jomis džiaugtis mažieji galėjo ir tą šventinę popietę. Savininkai tėvas ir sūnus nepailsdami gražina, puoselėja savo pastatus, aplinką. Nuo šio rugsėjo lankytojams atvertas kavinės kiemelis. Jauki erdvė prie verslo pastatų komplekso labai tiko šventei. Pėžaičių bendruomenė dar nėra įregistruota, ją burti savo kieme tenka verslininkams.

„Norėjome surengti šventę kaimo žmonėms, - sakė Juciai. - Pėžaitiškiai mums atėjo į talką - padėjo nupjauti žolę ir kita.“ Vyrai ruošėsi bulvių skutimo varžyboms.

Verslininkams ruoštis šventei padėjo Veiviržėnų kultūros centro darbuotojai. „Jie remia mūsų miestelio šventes - mes jiems padedame savo idėjomis ir darbu“, - kalbėjo Kultūros centro direktorė Laura Netalimova.

Erdviose verslininkų valdose pasitiko šventės akcentai - maišai ir krepšiai su bulvėmis. Tinkamiausias metas švęsti Bulvių šventę - gerai užderėjęs derlius jau pargabentas iš laukų. Pasak senbuvių, Pėžaičių kraštas anuomet garsėjo bulvių derliumi. Tačiau dabar ūkininkai neaugina jų verslui - tik savo reikmėms.

„Bulvių šventė Pėžaičiuose neturi jokių sąsajų su Cepelinų švente Gargžduose ar Skomantuose, - tvirtino verslininkas Valdas Jucius. - Mes norėjome suburti bendruomenę švęsti Bulvių šventę. Tai bus tradicinis renginys. Ateityje tobulinsime jį.“

Dalyvių dėmesį traukė kelios aistruolių komandos, dalyvavusios linksmose varžytuvėse: kas taiklesnis iš kelių metrų mesdamas bulvę į indą, greičiau, švariau ir daugiau nuskus bulvių ar greičiau suvalgys cepeliną ir kt. Tarp estafetės dalyvių buvo būrelis baikerių iš Klaipėdos. Vyrai rimtai žvelgė į humoristines varžytuves ir buvo pripažinti nugalėtojais. Nugalėtojams baikeriams įteiktas prizas. Estafečių dalyviams buvo įteikti prizai. Juos įteikusi V. Jucienė dėkojo renginio rėmėjams.

Susirinkusiesiems gerą nuotaiką dovanojo ansamblis „Jonis“, populiarusis dainininkas Vytautas Šiškauskas, dainininkės ir šokėjos iš Kintų. Šventę vainikavo fejerverkai.

Gražių atsiliepimų sulaukę verslininkai Juciai jau galvoja apie kitų metų šventę. „Ją papildysime naujais akcentais“, - žadėjo tradicijos kūrėjai.

Pėžaičių seniūnaitijos seniūnaitė Danutė Ūselienė, aktyviai talkinusi šventės organizatoriams, net susigraudino, kad tiek žmonių susirinko Pėžaičiuose. „Mūsų kaimas gyvas“, - ištarė ji.

Siausti Bulvių šventėje palinkėjusi šnekioji kaimo Zosė (renginio vedėja Vilija Norvilienė) patarė treniruotis ir valgyti „kleckus“, kad galėtų laimėti varžytuvėse kitais metais.

Pagrindiniai Bulvių Šventės Akcentai:

• Linksmos varžytuvės
• Muzikiniai pasirodymai
• Fejerverkai
• Bendruomenės susibūrimas

Bulvių Auginimas ir Veislės

Vidutiniškai Lietuvoje prikasama apie 15 tonų iš hektaro, o taikant šiuolaikišką agrotechniką galima gauti 30-50 t. Kasmet auginamų bulvių plotai mažėja. Auginamos lietuviškos ir užsienietiškos bulvių veislės. Populiariausios - `Vineta` (ankstyvųjų bulvių rūšis, vidutiniškai krakmolinga) ir `Laura` (vidutinio ankstyvumo) tiek versliniuose, tiek mėgėjų ūkiuose. Bulvėse yra iki 24 proc. krakmolo. Cepelinams tinka daugiausia krakmolo turinčios bulvės. Antai tinka lietuviškos veislės `VB Aista`, o iš `VB Venta` nepadarysi. Tinka ir vėlyvoji `VB Rasa`.

Pagrindinis bulvių veislės rodiklis - gumbo spalva. Ji gali būti balta, pilkai arba melsvai balta, gelsva, silpnai geltona ir ryškiai geltona. Specialistų teigimu, bulvių minkštimo spalva kokybei įtakos neturi. Vieni žmonės mėgsta baltas, kiti - geltonas. Tai lemia įpročiai.

Populiariausios bulvių veislės

tags: #parduodamos #sodybos #skomantuose