Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams, kuris kelia nerimą dėl galimo poveikio smulkiesiems valdytojams. Planuojamas 5 proc. mokestis būtų skaičiuojamas nuo galimų vidutinių metinių pajamų iš miško, net jei savininkas jo nekirstų arba kirstų tik malkoms.
Miškininkų atstovai įspėja, kad toks mokestis gali priversti smulkiuosius miško savininkus parduoti savo valdas stambiems subjektams.
LIETUVOS MIŠKŲ NAIKINIMAS. Jovaišų miško kirtimas -1
Visuotinis Miško Mokestis ar Salamakino Mokesčio Pakeitimas?
Privačių miškų savininkai tikėjosi, kad nebeliks nuo 2015 metų galiojančio 5 proc. medienos ar parduoto nenukirsto miško apyvartos mokesčio, kuris buvo pavadintas Seimo nario Algimanto Salamakino vardu. Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį mokestį pavadino ydingu ir žadėjo jo atsisakyti.
Tačiau Aplinkos ministerijos parengtame Miško įstatymo pakeitimo projekte 5 proc. mokestis išlieka. Tiesa, siūloma keisti jo skaičiavimo bazę - skaičiuoti nuo nuosavybės teise valdomo miško galimų vidutinių metinių pajamų iš vieno hektaro. Iš esmės, tai prilygtų visuotiniam miško mokesčiui.
Kilus diskusijoms, aplinkos ministras patikslino, kad visuomenė yra klaidinama ir bus numatyta išimčių. Anot K. Mažeikos, mokestis galbūt nebūtų taikomas tiems, kurie turi iki 1 hektaro miško, arba savininkams, kurie įsipareigotų miške nieko nedaryti ir taikytų tokias pat apsaugos priemones, kaip ir saugomose teritorijose.
Kitiems miško savininkams, vykdantiems ūkinę veiklą, būtų taikomas mokestis, panašus į žemės mokestį. Skaičiuojama, kad jis galėtų būti nuo kelių iki keliolikos eurų už hektarą.
Infrastruktūros Išlaikymas ar Grėsmė Smulkiesiems?
Klausimas išlieka, ar mokestis bus taikomas tiems, kurie turi daugiau kaip hektarą miško ir jį naudoja savo reikmėms - malkoms? Aplinkos ministras teigia, kad jeigu miško savininkas per metus skirs iki 10 eurų už hektarą, tai bus jo minimalus indėlis į miško kelių tvarkymą, priešgaisrinės apsaugos ir kitų priemonių išlaikymą.
Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) direktorius Algis Gaižutis teigia, kad nuo 2015-ųjų galiojantis mokestis baudžia savininkus, užsiimančius ūkine veikla. Naujas mokestis verstų kasmet mokėti nuo teoriškai paskaičiuotų galimų pajamų.
Pasak A. Gaižučio, tokia nesubalansuota politika veda prie smulkesnių miškų savininkų "išmiškinimo", kai dėl reguliavimo jie bus priversti savo valdas parduoti stambiems subjektams. Jis priduria, kad toks kasmetinis mokestis už turimo miško naudojimo potencialą gali sukelti miško kainos svyravimus bei miško žemių nuosavybės paspartintą koncentraciją.
A.Gaižutis pabrėžia, kad projekto rengėjai neįvertino, jog tokio mokesčio administravimas būtų brangus, reikėtų pakankamai išsamios ir operatyviai gaunamos informacijos bei kasmetinio visuotinio privačių miškų deklaravimo.
K.Mažeika teigia, kad 5 proc. mokesčio miško savininkams reikia ne ūkinei veiklai paskatinti, o surinkti lėšų į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, skaidrinti miškų ūkinę veiklą ir kovoti su šešėliu.
Aplinkos ministras paaiškino, kad iš šių lėšų tvarkomi miško keliai, išlaikoma priešgaisrinės apsaugos sistema, vykdoma apsauga nuo kenkėjų ir kt. priemonės.
A.Gaižutis mano, kad aplinkos ministras gina ministerijos interesus išlaikyti atskirą piniginę kuruojamoje programoje. Jis teigia, kad reikėtų ieškoti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo per bendrą valstybės biudžetą.
LMSA vadovas teigia, kad miškų savininkų mokamas 5 proc. mokestis - tik papildomas mokestis, neturintis analogų Europoje, o ne vienintelis finansavimo šaltinis. Anot jo, valstybinė miškų urėdija yra įpareigota tvarkyti miško kelius tik valstybiniuose miškuose, bet ne privačiuose.
Pasiūlymas "Pusiau Žalias"?
Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Aidas Pivoriūnas siūlomo naujo mokesčio miškininkams smarkiai nepeikė, bet pabrėžė, kad blogiau už vadinamąjį Salamakino mokestį nieko negali būti.
A.Pivoriūnas pritaria, kad Aplinkos ministerija mato prasmę panaikinti šį mokestį, bet dėl naujo mokesčio siūlė neskubėti, nes projektas dar neparengtas ir "pusiau žalias".
PMSA vadovas pripažįsta, kad reikia galvoti, kaip ir kokiais pinigais finansuoti valstybines funkcijas, tokias kaip miško kelių tvarkymą, priešgaisrinę apsaugą, miškų sanitarinę priežiūrą ir pan.
A.Pivoriūnas sutiktų, kad miškas, kaip nekilnojamasis turtas, būtų apmokestintas, bet be jokių išimčių, kad neatsirastų nesveikų kraštutinumų.
Daug Neaiškumų
Dr. Marius Aleinikovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorius, teigia, kad dabar visi diskutuoja dėl pradinio projekto varianto, kuriam turėjo nemažai pastabų. Aplinkos ministerija jį vis papildo ir dabar ruošiasi nuo to mokesčio atleisti savininkus, kurių miško valda yra mažesnė nei 1 hektaras.
Anot M. Aleinikovo, įvedus mokestį, kai kurie pagaliau sužinotų, kad turi miško ir kur jis yra. Jis abejoja, kad visi puls pardavinėti savo mišką, bet pripažįsta, kad nėra aišku, kaip tas mokestis bus skaičiuojamas ir kt.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad mokestis būtų skaičiuojamas pagal miško našumo zonas. Taigi, jei žmogus turi ąžuolyno, jam mokestis būtų nereikšmingas, o jeigu drebulių ar juodalksnynų - būtų vien nuostolis.
| Organizacija/Asmuo | Pozicija dėl naujo mokesčio | Argumentai |
|---|---|---|
| Aplinkos ministerija | Palaiko, su išimtimis | Reikia lėšų bendroms miškų ūkio reikmėms, skaidrumas, kova su šešėliu. |
| LMSA (Algis Gaižutis) | Kritikuoja | Gresia smulkiųjų savininkų išmiškinimu, dideli administravimo kaštai. |
| PMSA (Aidas Pivoriūnas) | Atsargiai palaiko | Miškas turėtų būti apmokestintas kaip nekilnojamasis turtas, bet be išimčių. |
| Dr. Marius Aleinikovas | Daug neaiškumų | Reikia aiškumo dėl skaičiavimo metodikos, poveikio skirtingoms miško zonoms. |
tags: #parduoto #misko #nuosavybes #perejimo #momentas