Kiekvienos epochos svarbiausia problema buvo ir tebėra kuo išsamiau pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Plėtojantis rinkos ekonomikos sąlygoms Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Analizė - tai daiktų, procesų bei reiškinių skirstymas į sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių išskyrimas.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti įmonės finansinę informaciją, ji suteikia galimybę tiksliau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus. Kiekvienas verslas, norėdamas išlikti konkurencinėje aplinkoje, susiduria su didesne ar mažesne rizika ir nė vienas verslininkas nėra tikras, kad jo veikla ir ateityje bus tęsiama, o jo siūlomos paslaugos ir toliau turės paklausą. Tačiau kiekvienas, norėdamas gauti didesnį pelną, yra priverstas susidurti ir su didesne rizika. Tą riziką reikia mokėti įvertinti, kad įmonė nepatirtų bankroto.
Įmonių ūkinei - gamybinei, finansinei ir investicinei veiklai įvertinti naudojama gana daug santykinių rodiklių. Daugelis rodiklių tarpusavyje susiję, iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Ekonominėje literatūroje sutinkamos įvairios santykinių rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos, tie patys rodikliai įvairių autorių priskiriami skirtingoms grupėms arba skirtingai įvardijami. Koeficientų analizė - tai bene labiausiai finansų analitikų naudojama technika. Koeficientas yra matematinis santykis tarp dviejų dydžių. Finansinių ataskaitų atveju tai yra santykis, apibūdinantis tam tikrą firmos veiklos sferą. Nors koeficientą suskaičiuoti paprasta, jį interpretuoti yra sunkiau. Reikia būti įsitikinus pradinių skaičių tikrumu.
- Jei atskirų firmų koeficientai labai plačiai išsibarstę apie vidurkį, tai tos šakos vidurkis gali neatspindėti tipinės šakos firmos.
- Koeficientas gali skirtis nuo šakos koeficiento dėl kokių nors laikinų priežasčių.
- Infliacijos laikotarpiais sąskaitų balansų vertė ir tikroji rinkos vertė gali imti labai skirtis, todėl analizė neatspindės tikrosios padėties.
Įmonių ar organizacijų finansiniai rezultatai yra daugiareikšmė sąvoka ir, priklausomai nuo analizei skiriamų uždavinių, analitikai gali ją nevienodai interpretuoti. Prie ūkio subjektų finansinių rezultatų galima priskirti bendrąjį, veiklos, įprastinės veikos pelną, grynąjį pelną (nuostolį), pelno paskirstymo rezultatus ir pan. Daugelis autorių pripažįsta, kad pelningumas - svarbiausias efektyvumo kriterijus ir pagrindinė veiklos tęstinumo sąlyga. Pelningumas siejamas su įmonės veiklos rizika, bankrotu ir prognozavimu. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ir paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų.
Rinkos ekonomikos sąlygomis, tiek praktikai, tiek mokslininkai ypatingą dėmesį skiria pelningumo rodiklių analizei, nes šie geriau parodo įmonės veiklos efektyvumą nei absoliuti jos pelno suma.
Verslo planas pradedantiesiems nuo vizijos iki strategijos
Pardavimų pelningumo rodiklių analizė
Teorijoje ir praktikoje naudojami keli pardavimų pelningumo rodikliai. Jie visi skaičiuojami naudojant pelno nuostolio ir ataskaitos duomenis. Iš lietuviškos pelno ir nuostolio ataskaitos galima apskaičiuoti šiuos pardavimų pelningumo rodiklius: bendrąjį, veiklos, finansinės ir investicinės veiklos, įprastinės veiklos ir grynąjį pardavimų pelningumą. Visi jie skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant iš pardavimų. Vakarų šalių autoriai dar skaičiuoja papildomus rodiklius atsižvelgdami į palūkanų išlaidas ir mokesčius. Be to, jie skaičiuoja dalinį pardavimų pelningumą.
Šis rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną, atskaičius kintamas išlaidas, dalijant iš pardavimų sumos. Tačiau šio rodiklio iš lietuviškos atskaitomybės duomenų neįmanoma apskaičiuoti, reikia papildomos informacijos nors pats rodiklis yra informatyvus, parodantis pardavimų ribinį pelningumą.
Turto pelningumo rodikliai parodo turto panaudojimo efektyvumą. Pagal šios grupės rodiklius galima daryti išvadas apie vadovų sugebėjimą racionaliai panaudoti turtą. L. Bersntein turto pelningumo bendrą formulę išskaido į pardavimų pelningumo ir turto apyvartumo sandaugą.
Kaip rodo užsienio ekonomistų tyrimai, sertifikuotos finansinės analizės specialistai reikšmingiausiu rodikliu laiko pastovaus kapitalo pelningumą. J. Mackevičius ir kiti ekonomistai mano, kad atliekant pelningumo rodiklių analizė svarbu yra nustatyti pelningumo rodiklių kitimo tendencijas bei juos veikiančius veiksnius. Tokiai analizei gali būti naudojami įvairūs metodai, tačiau dabar Vakarų šalyse labiausiai paplitusi Du Ponto piramidės analizės metodika.
Du Ponto analizės esmė - pelningumo rodiklių išskaidymas į naujus rodiklius, kurie parodo pagrindines pelningumo priežastis. Toks rodiklių išskaidymas padeda nustatyti, kokie veiksniai padidino ar sumažino pelningumą. Du Ponto modelio informacija gali būti naudojama kaip efektyvi priemonė, padedanti valdyti įmonės finansinius procesus, o ypač kritinius veiksnius. Be įvairių pelningumų skaičiavimo, daroma ir veiksnių analizė, nulėmusių pelną.
Vienas iš tokių analizės būdų yra pelno iš įprastinės įmonės veiklos detalizavimas pagal jį sudarančius elementus. Įprastinės veiklos pelną sudaro iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, pridėjus kitos veiklos pelną bei finansinės ir investicinės veiklos pelną. Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis pelnas, nes jis susijęs su gamybine ar paslaugų veikla ir turėtų įmonei duoti didžiausią naudą.
Veiksniai, įtakojantys pelną:
- pardavimų apimtis - tarp pelno ir pardavimų apimties yra tiesioginis ryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai ir esant nekintamiems kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai - jeigu mažės parduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas.
- Parduotos produkcijos kainos taip pat tiesiogiai veikia pelno pokytį.
- Parduotų prekių savikaina. Tarp jos ir pelno yra atvirkštinė priklausomybė.
- Struktūra ir asortimentas. Struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelno apskaičiavimų nematyti.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti.
Pagrindinis firmos vadovybės kompetencijos rodiklis yra efektyvus firmos turto valdymas. Kita santykinių rodiklių rūšis - tai turto valdymo santykiniai rodikliai.
Ilgalaikis turtas Parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam ilgalaikio turto litui. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia tiek pardavimų, tiek ilgalaikio turto vertė. Manoma, kad mažiausias rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimų apimties kitimu, o didesnis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo. Analizuojant ilgalaikio turto apyvartumo kitimą, tikslinga ištirti veiksnius, nulėmusius jo pagreitėjimą ar lėtėjimą.
Taikant grandininių keitimo būdą, galima apskaičiuoti viso ilgalaikio turto ir jo elementų bei pardavimų pasikeitimo įtaką ilgalaikio turto elementų apyvartumo pagreitėjimui arba sulėtėjimui. Ilgalaikio turto apyvartumas gali būti detalizuojamas pagal šio turto elementus. Tikslinga apskaičiuoti pastatų, statinių, įrengimų, transporto priemonių ir kitų ilgalaikio turto elementų apyvartumą.
| Rodiklis | Apibrėžimas | Formulė |
|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto grąža | Nustato, kokia produkcijos apimtis tenka kiekvienam ilgalaikio materialiojo turto piniginiam vienetui. | Pardavimo pajamos / Ilgalaikis materialusis turtas |
| Turto apyvartumas | Nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui. Apibūdina sugebėjimą panaudoti visą turtą pardavimo pajamoms uždirbti. | Pardavimo pajamos / Visas turtas |
| Grynojo turto apyvartumas | Nustato, kiek investuotas vienas litas į grynajį turtą sukuria pardavimo pajamų. | Pardavimo pajamos / Grynasis turtas |
| Apyvartinio kapitalo apyvartumas | Parodo, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas litas. Didesnis apyvartumas rodo efektyvesnį valdymą. | Pardavimo pajamos / Apyvartinis kapitalas |
1 Lentelė. Turto apyvartumo rodiklių apibrėžimai
