Artėjant šildymo sezonui, energijos taupymas tampa vis aktualesnis. Daugelis gyventojų svarsto apie savo seno daugiabučio modernizavimą, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama teikiama renovuojantiems namus, kokie yra renovacijos etapai ir su kokiais iššūkiais susiduria gyventojai.
Renovacijos svarba ir nauda
Senos statybos daugiabučiai yra energiškai neefektyvūs ir švaisto didelius šilumos kiekius, o tai gyventojams tiesiogiai atsiliepia didesnėmis sąskaitomis už šildymą. Be to, butuose dažnai žiemą būna šalta, kaupiasi drėgmė, o vasarą pernelyg karšta. Šias problemas efektyviai sprendžia renovacija.
Po renovacijos senas daugiabutis gali virsti moderniu ir patogiu būstu, tačiau tam nepakanka vien apšiltinti sienas ar pakeisti langus.
Renovacijos nauda:
- Mažesnės sąskaitos už šildymą
- Geresnė gyvenimo kokybė
- Didesnė būsto vertė
- Mažesnis poveikis aplinkai
Valstybės parama ir finansavimo galimybės
Valstybė skiria didelį dėmesį daugiabučių namų renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pristato naują, interaktyvų Renovacijos vadovą būsto savininkams. Tai išsamus ir patogiai struktūruotas leidinys, skirtas padėti gyventojams geriau suprasti daugiabučių namų modernizavimo procesą, jo etapus bei susijusias procedūras.
Šiuo metu net 1700 daugiabučių namų Kaune, rajone ir Jurbarke yra nerenovavę šilumos punktų, dėl kurių kasmet gauna didesnę sąskaitą už šildymą. Pranešime žiniasklaidai „Kauno energija“ ragina gyventojus pasinaudoti valstybės parama ir modernizuoti šilumos punktą.
Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln. eurų.
Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. eurų.
Paramos gavėjai
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams).
Seimas ketvirtadienį leido valstybės paramos nuo šio birželio siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikams, našliams ir tėvams, taip pat - gynėjų, netekusių 45 proc. darbingumo.
0126 "Pinigų karta". Stringanti daugiabučių renovacija (3)
Renovacijos proceso etapai
Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų.
Pagrindiniai renovacijos etapai:
- Sprendimo priėmimas: Daugiabučių gyventojai dėl namo tvarkymo darbų privalo susitarti tarpusavyje. Tačiau dalis gyventojų, bijodami papildomų išlaidų, bet kokiems remonto ar renovacijos darbams atkakliai priešinasi.
- Projekto parengimas: Svarbu parengti kokybišką projektą, atitinkantį gyventojų poreikius ir galimybes.
- Finansavimo gavimas: Kreiptis į APVA ar kitas finansines institucijas dėl paramos.
- Rangovo pasirinkimas: Pasirinkti patikimą rangovą, turintį patirties renovacijos srityje.
- Darbų vykdymas: Vykdyti renovacijos darbus pagal parengtą projektą.
- Priežiūra: Užtikrinti tinkamą renovuoto namo priežiūrą.
Gyventojų patirtys ir iššūkiai
Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančio namo gyventojai šiandien džiaugiasi šiltu, energiškai efektyviu bei moderniu namu. Kelionė iki šio rezultato užtruko tris metus ir pareikalavo tvirto sprendimo bei vieningo siekio atsinaujinti sovietiniais laikais statytą pastatą.
Radviliškietė Vaiva Vaičiūnienė su vyru Pauliumi prieš keletą metų nusprendė imtis drąsaus žingsnio - vietoj naujo namo statybos pasirinkti seno, apgriuvusio namo renovacijos. Nors tokia užduotis atrodė sudėtinga, šeima buvo pasiryžusi ne tik atkurti namo funkcionalumą, bet ir sukurti erdvę, kuri atitiktų jų poreikius bei viziją.
Trys Vilniuje gyvenantys draugai Indrė Balakauskaitė (36), Rimas Bušauskas (31) ir Vilius Vasiliauskas (27) metė sau iššūkį - renovuoti seną sodybą, kaip patys vadina - trobą. Su dideliu užsidegimu jie užsibrėžė viską padaryti savo pačių rankomis, be niekieno kito pagalbos ir šiandien jau džiaugiasi įspūdingu rezultatu.
Iššūkiai
Didžiosios Lietuvos savivaldybės atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos.
Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai - jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos.
Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų - senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus.
Klimato kaita ir renovacijos svarba
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Dėl jų nukentėjo nemažai pastatų, ypač seni daugiabučiai. Ekspertai perspėja, kad dėl klimato kaitos gamtos stichijos ateityje taps dažnesnės ir intensyvesnės, o žalą seniems pastatams gali sušvelninti renovacija.
Ateities planai ir tendencijos
Daugiabučių modernizacijos tendencijos šalyje išlieka stabilios - 2024 m. atnaujintų pastatų skaičius išaugo iki 333, beveik 200 iš jų pasiekė B energinio naudingumo klasę. Pagerėjusias gyvenimo sąlygas pajuto 11,3 tūkst. šiuose namuose esančių butų gyventojų. Be didžiųjų šalies miestų, ypač džiugina mažesnių savivaldybių renovacijos tempai.
Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų keisti renovuojamų daugiabučių dizainą - didinti balkonus, įrengti terasas ir atskirus įėjimus. Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengė ir šią savaitę pristatė daugiabučių renovacijos gidą, kuriame teikiami nauji pasiūlymai ir vizualizacijos.
Kitų metų pavasarį planuojama pradėti Vilniaus rotušės rekonstrukciją, pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė. Anot savivaldybės, taip pat planuojama tvarkyti rūsio patalpas, restauruoti vertinguosius fasado elementus, langus, duris ir atlikti kitus būtinus remonto ir tvarkymo darbus pastato viduje ir išorėje.
Šio tikslo pasiekti nepavyko - praėjusiais metais buvo renovuoti vos 278 daugiabučiai. Aplinkos ministerija pirštu beda į gyventojų bendruomenes, kuriose neretai trūksta susitarimo.
Šiaulių bankas įsteigė antrą 200 mln. eurų fondą daugiabučių namų renovacijai finansuoti. Dėl tokios apimties fondo steigimo ir valdymo bankas ir Europos Investicijų bankas (EIB) susitarė vasario 14 dieną - tuomet sutarta pakeisti 2020 metų sutartį dėl daugiabučių renovacijos fondo, Šiaulių bankas įsipareigojo steigti bei valdyti antrą 200 mln. eurų fondą.
tags: #pasalpos #renovuojantiems #namams