Paveldėjus turtą, dažnai iškyla klausimų dėl bendraturčių teisių ir pareigų, ypač kai vienas ar keli jų gyvena užsienyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kokie dokumentai reikalingi parduodant būstą, ir kitus svarbius aspektus.
Bendroji dalinė nuosavybė
Mirus tėvams, vaikai paveldi jų turtą ir tampa bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji dalinė nuosavybė - tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis.
Bendraturčių teisės ir atsakomybės
Pagal galiojančias teisės normas, bendraturčiai jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą turi valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Jei tarp bendraturčių kyla ginčas šiais klausimais, jį sprendžia teismas.
Atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančią turto dalį, jis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, taip pat atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas.
Jei vienas iš bendraturčių netinkamai arba visiškai nevykdo savo pareigos dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, kitas įgyja teisę reikalauti iš pastarojo nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kito bendraturčio padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad kitas neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Nepilnamečių Vaikų Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba kiti jų atstovai turi teisę deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasirinktame nekilnojamojo turto objekte, įskaitant ir paveldėtame bei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame bute.
Tačiau tuo atveju, kai asmuo deklaruoja savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste, kuriame jau yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, atskiro bendraturčio sutikimo nereikia.
Pasikeitus tėvų ar vieno iš jų gyvenamajai vietai, su kuriuo gyvena ir nepilnametis vaikas, ar esant kitai situacijai, kai keičiasi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, deklaruoti naują gyvenamąją vietą privalu per vieną mėnesį.
Būsto Pardavimo Dokumentai
Parduodant būstą, svarbu tinkamai pasiruošti dokumentus. Rekomenduojama įvertinti, ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi, vos paskelbus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.
Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.
Taip pat pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų. Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vistik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.
Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus. Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.
Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.
Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos. Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.
Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų. Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.
Unikalūs sandoriai
Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas. Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti. Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai.
Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru. Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.
Užsieniečių Teisės
Asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę įsigyti ar paveldėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose.
Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tokias teises ir laisves, kurios numatytos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose bei yra lygūs pagal įstatymus, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos ir kt. Užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis čia galiojančių įstatymų ir teisės normų.
| Etapas | Veiksmai | Pastabos |
|---|---|---|
| I | Pastato ir žemės sklypo bendraturčių laisvos formos sutikimas, situacijos planas/žemės sklypo planas. | Dokumento pavyzdys pateikiamas. |
| II | Prisijungimo sąlygų gavimas iš UAB „Giraitės vandenys“. | Prašymas pateikiamas apmokėjus už paslaugą per savitarnos sistemą. |
| III | Paruošto projekto (-ų) derinimas. | Terminai priklauso nuo inžinerinių tinklų tipo. |
| IV | Dokumentų pateikimas, patvirtinančių statybos užbaigimą. | |
| V | Galutinis etapas. |
tags: #pastatu #bendraturciu #sutikimas #forma