Šiuolaikinės pokalbių laidos, transliuojamos iš LRT patalpų, susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia garso kokybė ir triukšmo lygis. Vienas iš klausytojų, kreipęsis į LRT GIRDI, pasidalijo patirtimi apie prastą garso izoliaciją savo bute Vilniuje, kur girdimi net ir kaimynų pokalbiai. Ekspertai tokiu atveju rekomenduoja pasistorinti sienas.
Garso Klasė ir Akustinis Komfortas
Į LRT RADIJĄ kreipęsis klausytojas pasakojo Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone nusipirkęs 2005 m. statybos butą. Reaguodamas į šį atvejį, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas dr. Kęstutis Miškinis primena, jog nuo 2004 m. visi naujai statomi namai turi atitikti ne mažesnę negu C garso klasę.
Paklaustas, ar pirkdami būstus žmonės domisi, kokia yra jų garso klasė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas M. teigia: „Negaliu pasakyti, kad domisi absoliučiai visi, bet domisi vis labiau. (...) Garso klasė visą laiką likdavo kaip paraštėse. (...) Ką tai reiškia, kokį akustinį komfortą tai gali suteikti, pirkėjai retai domėdavosi."
Pasak specialisto, šiuo metu rinkoje vyrauja būtent C garso klasės būstai. „Turbūt tai yra daroma brangesniuose projektuose, kur patys klientai yra reiklūs ir garso klasė yra vienas iš vertinimo, ar įsigyti būstą, ar neįsigyti jo, kriterijų. (...) Žmonės nori tą komfortą turėti, tylą jie labai vertina. (...) Jie sutinka už tai mokėti daugiau, nes aukštesnė garso klasė, kaip ir energinė klasė, reiškia didesnius kaštus statytojui“, - tvirtina M.
Garso Izoliacijos Sprendimai
KTU dėstytojas spėja, jog greičiausiai garsą iš gretimo buto vilnietis girdi dėl „netinkamai parinktų konstrukcijų“, statybos metu naudotų nepakankamai kokybiškų medžiagų. „Kiek teko susidurti, būna, jog [garso izoliacija] paprastėja dėl to, kad gyventojai pradeda daryti tam tikrus pertvarkymus. Sakykime, sugalvoja, kad ploto reikia daugiau, ir tiesiog išsiardo gipsinę sienos dalį, kur būna gipskartonis ant metalinių profilių.
„Namą pastačius, atliekami matavimai, (...) jis turi vienus parametrus. Bet pamažu, apsigyvenus jame gyventojams, atsiradus svoriui, tam namui džiūstant, tam tikri jo fiziniai parametrai natūraliai keičiasi.
„Pastatui, priminsiu, galioja garantija: 5-eri metai pagrindiniams darbams, 10 metų paslėptiems darbams ir 20 metų defektams, kurie, nustatyta, buvo padaryti tyčia. (...) Matyt, vis tik reikia ginti savo teises teisinėmis priemonėmis, t. y. (...) Problema [yra tai], kad jeigu [tai yra] 2004 m. projektas, statytojo gali jau nebebūti kaip juridinio vieneto ir nebėra į ką kreiptis. Bet pasigerinti [garso izoliaciją] visada yra galimybių. Yra dabar modernių priemonių, kai žmonės gali tuos decibelus, kurie yra praleidžiami tarp butų, tarp perdangų, (...) slopinti“, - tikina M.
Kalbėdamas apie galimybes susimažinti iš kaimyninių butų ateinančius garsus, KTU dėstytojas dr. K. Miškinis teigia: „Dažniausiai bent dėl orinio triukšmo reikėtų pasistorinti sieną. Aišku, labai mažai kas nori tai daryti, nes taip prarandamas patalpos plotas. Bet pastorinus sieną 5-8 centimetrais, jaučiasi žymus efektas, ypač kalbos atžvilgiu. Ant lubų užsidėjus panašius sprendimus, irgi sumažėja kalbos girdimumas. Norint negirdėti žingsnių iš viršaus, jau reikėtų su kaimynu tartis, kad jis įsirengtų vadinamąsias plaukiojančias grindis. O [norint] apsisaugoti nuo aplinkos triukšmo, reikėtų geresnius langus susidėti.
„Galima tokius matavimus atlikti natūraliomis sąlygomis. Bet svarbu su kaimynu gerai sutarti, nes turi ir kaimynas įsileisti. Garso klasė gali būti nustatoma ir pagal higienos normą, koks yra triukšmo lygis patalpoje, jeigu kaimynas garsiai leidžia muziką“, - tvirtina dr. K.
Taigi, norint užtikrinti kokybiškas pokalbių laidas LRT patalpose, būtina atsižvelgti į akustinius reikalavimus ir pasirūpinti tinkama garso izoliacija, įvertinant tiek pastato konstrukcijas, tiek galimus triukšmo šaltinius.