Būsto paskola - ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, kurį grąžinti kartais gali tapti sudėtinga. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. Taigi, ką daryti, jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir nebegalite mokėti paskolos?
Svarbu suprasti, kad kiekvienas esame laisvas rinktis arba nesirinkti draudimo priemonės. Tačiau, jei kyla sunkumų, derėtų nedelsti ir kol dar neteko praleisti nė vienos mėnesio įmokos, kreiptis į banką.
Būsto Paskolos Draudimas: Nauda Bankui ir Klientui
Išties Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Edita Giedraitė patvirtina, kad kredito davėjai pagal LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą turi teisę reikalauti iš vartotojo sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį. Tačiau gyventojas gali rinktis, ar sutartį sudaryti su kredito davė pasiūlyta draudimo įmone, ar kita.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius DELFI komentuoja, kad tokiu draudimu siekiama, jog įvairios galimos nelaimės ir kitokios rizikos (gaisras, vandentiekio avarija ir t. t.), kurios galėtų paveikti būsto vertę, sukeltų kuo mažiau nuostolių. Grąžinęs paskolą bankui, asmuo gali pats spręsti, ar toliau drausti savo būstą.
Tvirtinama, kad ir pačiam paskolą pasiėmusiam bei už draudimą mokančiam asmeniui yra nauda. Jeigu vis dėlto jam tektų susidurti su tokiais nuostoliais, su kuriais būtų finansiškai sudėtinga susidoroti, draudimas padėtų. Ypač tuo atveju, jeigu būsto iš viso nebeliktų, bet vis dar turėtų grąžinti paskolą už tą būstą.
Nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius nesutiktų, kad draudimas yra naudingesnis bankui, o ne pačiam žmogui. Jis pats rekomenduotų pasinaudoti ne tik būsto draudimo, bet ir gyvybės draudimu. Pilna istorijų internete, kai žmonės daug metų vargsta, skelbia asmeninius bankrotus, vien dėl to, kad nebuvo draudimo arba jis buvo per mažai sumai ir jo nepakako.
Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė prideda, kad gyvybės draudimas dažnai pasiūlomas tiems, kurių profesijos - pavojingos. Tačiau nėra gerai, kai vis dar išgirstame atvejų, kai pasiūlomos geresnės sąlygos jeigu imamas papildomas banko draudimo produktas, o bankai taip elgtis jau nebegali.
Kaip teigia M. Zalatorius, prievolės įsigyti gyvybės draudimą, imant paskolą, nėra, tačiau bankai tai rekomenduoja padaryti. Pasirūpinęs papildomu draudimu klientas galės būti ramus, kad, ištikus nelaimei ar kitiems neplanuotiems įvykiams, jo ir jo šeimos neužgrius papildoma finansinė našta ir klientas galės grąžinti paskolą.
Būsto paskolos refinansavimas | Refinansavimas - kas tai? 2024
Ką Daryti, Jei Nebepavyksta Mokėti Paskolos?
Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų. Atstovai nurodė, kad bankai nelinkę atimti turto - tai yra kraštutinis sprendimas, kuris nutinka itin retai. Jei klientui nepavyksta būsto parduoti pačiam, įsitraukia antstoliai, o turtas būna išvaržomas.
Vis tik prieš tam nutinkant bankai siūlo įvairiausių išeičių: įmokų atidėjimą, sutarties ar paskolos sąlygų pakeitimą, termino prailginimą ir kitas lengvatos, taikomas specifiniais atvejais.
„Šiaulių banko“ Komunikacijos grupės vadovės Monikos Rožytės teigimu, jei mokėjimo dieną nėra sumokama reikiama įmoka, klientui nuo nesumokėtos įmokos dalies pradedami skaičiuoti delspinigiai. Ji nurodė, kad, klientui susidūrus su finansiniais sunkumais grąžinti kreditą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir sutarties išsaugojimo principais, siekiama bendradarbiauti su klientu, individualiai ieškoti abiem pusėms priimtino ir kliento padėties neapsunkinančio sprendimo.
Tą sako ir „Luminor“ bei SEB bankų atstovai. Anot pašnekovės, dėl vėlavimo mokėti mėnesio įmokas kenčia individuali kredito istorija, kuri gali neigiamai paveikti pasiskolinimo galimybę ateityje. Banko atstovas pastebi, kad norėdami susimažinti finansinę naštą mokant būsto paskolas anksčiau kreipdavosi daugiau pavieniai klientai. Pastaruoju metu sulaukiama iki keliasdešimties tokių užklausų per dieną.
Atidėti įmokas galima 6 mėn. ar ilgiau. Priklausomai nuo aplinkybių, kredito įmokų mokėjimą galima atidėti nuo 3 iki 6 mėn. ar ilgiau. Dažniausiai, priklausomai nuo priežasties, tokiais atvejais yra taikomas paskolos grąžinimo įmokų atidėjimas iki 6 mėn.
O. Kazanavičienė įvardija scenarijus, priklausomai nuo kliento situacijos: paskolos įmokų atidėjimas arba restruktūrizavimas iki 3 mėn. ir daugiau. Pasak jos, taip pat svarbu, kad įstatymo numatyta tvarka, kredito įmokų atidėjimas, vadinamosios kredito atostogos, gali būti taikomos, kai:
- klientas ar jo sutuoktinis netenka darbo;
- netenkama ne mažiau nei trečdalio pajamų;
- nutrūkus santuokai;
- dėl sutuoktinio mirties;
- asmuo pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu;
- esant karinei prievolei.
Neretai tokio plano sudarymas gali pareikalauti bent minimalių gyvenimo būdo pokyčių, tačiau laiku įvesta finansinė disciplina ilgainiui gali padėti išvengti sudėtingesnių problemų. Anot jo, svarbu pažymėti, kad klientai turėtų įvertinti savo šeimos biudžetą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, tam tikrų pramogų ar kitų išlaidų, kurias galima apriboti, kol finansinė padėtis pagerės.
„Swedbank“ atstovas įvardijo, kad kiekvienam klientui ieškomi individualūs sprendimai ir atžvelgiant į tai siūlomos tokios išeitys ar jų deriniai:
- paskolos įmokos mokėjimo dienos pakeitimas - tokia išeitis siūloma tada, kai pasikeičia darbo užmokesčio, išmokų arba kitų pajamų gavimo data.
- paskolos grąžinimo grafiko koregavimas ir / arba paskolos grąžinimo termino pratęsimas, siekiant sumažinti mėnesio įmokas;
- paskolos grąžinimo įmokų atidėjimo laikotarpis - sutariama, kad klientas tam tikrą laiką mokės tik paskolos palūkanas.
Paskolos atidėjimo terminas nustatomas individualiai, įprastai jis siekia 6 mėn. ir daugiau. SEB banko atstovas nurodė, kad paskolos grąžinimo termino pratęsimas leidžia sumažinti mėnesinę paskolos įmoką atidedant paskolos grąžinimo terminą. Pratęsus terminą, visa palūkanų suma yra perskaičiuojama atsižvelgiant į lėtesnį pagrindinės sumos grąžinimą, todėl pasikeičia tiek kas mėnesį mokamų palūkanų dydis, tiek bendra palūkanų suma.
M. Kieras pabrėžė, kad, jei klientui net ir įgyvendinus banko siūlomus sprendimus grąžinti paskolos nėra įmanoma, bankas jokiu atveju neperima kliento būsto. Kraštutiniu atveju būsto paskolos sutartis yra nutraukiama, o skolos išieškojimas yra perduodamas antstoliui.
„Luminor“ banko atstovė taip pat nurodo, kad pirmiausia klientui siūloma pačiam rasti nekilnojamojo turto pirkėją, o, nepavykus to padaryti, antstoliai nustato turto vertę ir jis parduodamas varžytinėse. Tuomet paskola padengiama iš jų metu gautų lėšų. Jeigu gautų pinigų nepakanka visai paskolai padengti, išieškojimas tęsiamas iš kito paskolos gavėjo turimo turto ar pajamų.
„Swedbank“ banko atstovas atkreipė dėmesį, kad, nors, pagal įstatymą, neįvykus turto varžytynėms antstolis siūlo įkeistą turtą perimti kreditoriaus nuosavybėn, bankas tokio turto į savo nuosavybę neperima. Tad, jei klientas bendradarbiauja, sutartis paprastai nėra nutraukiama. Net ir vykstant priverstiniam turto pardavimui, jei klientas pradeda bendradarbiauti, galima sudaryti taikos ar skolos grąžinimo sutartis vykdymo procese.
Paskolos Refinansavimas
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė LNK.LT portalui patvirtino, kad pastaruoju metu bankas sulaukia didesnio, dėl refinansavimo besikreipiančių, gyventojų srauto. „Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, kai supaprastintas paskolos refinansavimas klientams tapo nemokamu, klientų susidomėjimas šia galimybe padidėjo.
Lietuvos bankas (LB) pastebėjo, kad daug gyventojų suskubo persiderėti dėl paskolos sąlygų pagerinimo dar prieš įsigaliojant refinansavimo naujovėms. Anot LB, tokie vartotojai sėkmingai pasigerino būsto paskolos sąlygas, pavyzdžiui, susimažino maržą.
Iki šiol būsto paskolos refinansavimo procesas buvo gana brangus. Lietuvos banko skaičiavimais, vartotojo patiriamos refinansavimo išlaidos vidutiniškai siekė apie 1 tūkst. Nuo šiol refinansuojant paskolą supaprastinta tvarka pradinis kredito davėjas nebegali imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių ar mokėjimų (išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma).
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistės Urtės Kalinauskaitės aiškinimu, būsto paskolos refinansavimas gali būti suprantamas kaip naujos paskolos ėmimas, kuri naudojama grąžinti vieną ar kelis anksčiau paimtus kreditus. Anot pašnekovės, natūralu, kad pagrindinis to tikslas - geresnės sutarties sąlygos. Pvz., mažesnė palūkanų norma, kitoks grąžinimo terminas.
„Refinansuodamas turimą būsto paskolą vartotojas gali susimažinti mėnesines palūkanų įmokas, o kai kuriais atvejais ir bendrą kredito kainą, t. y. per visą paskolos laikotarpį sumokamas palūkanas“, - kalbėjo ekonomistė.
Kaip skelbia LB, refinansavimas yra naujo kredito paėmimas. Ir iš esmės jo gavimo tvarka nesiskiria nuo įprasto: paskolos davėjas turės įvertinti asmens kreditingumą ir pan. Skirsis tik tai, jog galimai davėjui teks pateikti pažymą iš pirmojo kreditoriaus, taip pat informaciją apie kredito likutį.
Jei naujasis kredito davėjas sutinka suteikti paskolą (refinansuoti), tai atsiskaitant su pirmuoju kreditoriumi būtų atliekamas išankstinis kredito grąžinimas - žmogus liktų įsipareigojęs tik naujam paskolos davėjui ir jo sąlygoms.
Kaip rašo LB, apie refinansavimą verta galvoti tais atvejais, kai susiduriama su finansiniais sunkumais, kai norima sujungti kelis kreditus į vieną arba kai rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma nei pagal jau sudarytą paskolos sutartį.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) įvardijo, kad būsto kredito refinansavimo kaštus sudaro keletas dedamųjų: sutarties sudarymo, hipotekos administravimo ir kiti mokesčiai. Taip pat išlaidos notaro ir nekilnojamojo turto vertinimo paslaugoms.
Ji atkreipė dėmesį, kad kiekviena kredito įstaiga individualiai nustato teikiamų paslaugų įkainius, todėl kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti atskirai. Asociacijos teigimu, svarstant apie kredito refinansavimą gyventojams svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju tai padės sutaupyti.
Tai padaryti galima palyginant naudą, kurią gyventojas gautų refinansavęs turimą kreditą, su kaštais, kuriuos patirtų refinansavimo metu. Pavyzdžiui, jeigu kredito likutis yra nedidelis, refinansavimo kaštai gali būti didesni nei suma, kurią pavyktų sutaupyti sudarius naują kredito sutartį.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad analizuojant galimybę refinansuoti paskolą kredito įstaigos privalo atlikti teisės aktuose numatytą kliento kredito rizikos vertinimą. Todėl gyventojams, kurie susiduria su sunkumais valdyti savo įsipareigojimus, pirmiausiai rekomenduojama apie tai pranešti savo kredito davėjui ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip spręsti susidariusią situaciją“, - minėjo LBA.
LB ekonomisė taip pat atkreipė dėmesį, kad refinansavimo atsipirkimą nulemia skirtumas tarp refinansavimo naudos ir kainos. Anot pašnekovės, refinansavimo nauda laikome skirtumą tarp likusių mokėti būsto paskolos palūkanų, jeigu vartotojas toliau mokėtų pagal turimą kredito sutartį, ir pagal naują kredito sutartį mokėtinų palūkanų. Refinansavimo naudos dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., likusios mokėti paskolos dydžio, likusios kredito trukmės, skirtumo tarp esamos ir naujos maržos / palūkanų normos.
„Pavyzdžiui, jeigu paskolos likutis yra mažas, refinansavimo nauda gali būti nusveriama refinansavimo sąnaudų, tad refinansavimas vartotojui neatsipirktų. Mūsų skaičiavimais, paskolos su kintamąja palūkanų norma refinansavimas atsipirktų, jeigu refinansuojant paskolą marža sumažinama bent 0,2-0,4 proc. punkto“, - vardijo U. Kalinauskaitė.
Naujausiais LB turimais duomenimis, vidutinė būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma marža yra maždaug 0,5 proc. punkto mažesnė, nei 2020 m. gegužę.
U. Kalinauskaitė išskyrė kelias situacijas, kuomet vartotojui vertėtų svarstyti apie paskolos ar paskolų refinansavimą. Pirmiausia, vartotojai turėtų domėtis refinansavimo galimybėmis, jeigu kyla sunkumų mokėti turimos paskolos įmokas. Kita galimybė yra tuomet, kai rinkoje siūlomos skolinimosi sąlygos geresnės, nei turimos paskolos sudarymo metu:
„Pavyzdžiui, šiuo metu naujai teikiamų būsto paskolų taikomos vidutinės maržos yra reikšmingai mažesnės nei siūlytos prieš porą metų. Tad vartotojams, paskolą pasiėmusiems prieš daugiau nei porą metų, gali būti palanku ieškoti galimybės susimažinti maržą. Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018-2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.“
Anot ekonomistės, taip pat neatmestina galimybė, kad, kredito gavėjui tvarkingai grąžinant paskolą, gerėtų jo kreditingumas ir kredito davėjai būtų labiau linkę pasiūlyti geresnes kredito sutarties sąlygas. Tad praėjus keliems metams po paskolos gavimo, vartotojui gali būti palanku ieškoti galimybių gauti paskolą su geresnėmis sąlygomis.
Vis dėl to, jeigu kredito gavėjo finansinė situacija nėra palanki, jam gali kilti sunkumų gauti kreditą su geresnėmis sąlygomis.
LB atstovė nurodė, kad paskolos maržos ar palūkanų normos mažinimas keičiant sutartį gali būti laikoma viena iš refinansavimo alternatyvų. Ekonomistė įvardijo, kad sutarties sąlygų keitimo atveju vartotojas, tikėtina, neturėtų mokėti mokesčio už sutikimo dėl pakartotinio turto įkeitimo kitam kreditoriui išdavimą, išankstinio kredito grąžinimo, naujos sutarties sudarymo, hipotekos išregistravimo ir įregistravimo mokesčių, bei nepatirtų išlaidų, siejamų su nekilnojamojo turto vertinimo ir notaro teikiamomis paslaugomis.
„Kuris variantas bus palankesnis, visgi priklausys nuo vartotojo individualios finansinės situacijos. Vis dėlto, kai kurie bankai taiko didesnį sutarties keitimo nei naujos sutarties sudarymo mokestį, kas gali riboti vartotojų paskatas domėtis ir siekti esamos sutarties palūkanų maržos peržiūros. Todėl dokumente viešai diskusijai Lietuvos bankas pateikia siūlymą nustatyti rekomendaciją kredito davėjams, kad sutarties keitimo pas tą patį kredito davėją mokestis maržos keitimo atveju negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo mokestis. Bet kuriuo atveju, vartotojui verta pasidomėti ir kitų bankų pasiūlymais, taip sustiprinant savo derybinę poziciją tariantis su savo banku dėl turimos sutarties sąlygų pakeitimo“, - komentavo U. Kalinauskaitė.
LB atstovė neslėpė, kad daliai vartotojų refinansavimas nėra prieinamas, nes reikalauja papildomų išlaidų. Anot pašnekovės, vienas iš būdų, kaip bankai galėtų prisidėti prie refinansavimo prieinamumo didinimo - tai paskolą refinansuojantis bankas galėtų finansuoti refinansavimo išlaidas, taip suteikdamas galimybę paskolos gavėjui refinansavimo išlaidų sumą išsimokėti dalimis, įtraukiant ją į bendrą kredito kainą.
„Iš kitos pusės, bankai, suinteresuoti išlaikyti esamus klientus, galėtų svarstyti žemesnio kredito sutarties sąlygų keitimo mokesčio taikymą ir taip riboti kaštus, susijusius palankesnių kredito sutarties sąlygų esamame banke gavimu“, - įžvalgomis dalinosi ekonomistė.
LBA pažymėjo, kad sprendimą, kas labiau apsimoka, priima klientas. Tad kredito įstaigos dėl klientų dėmesio konkuruoja įvairiomis priemonėmis: paslaugų įvairove, klientų aptarnavimo kokybe, įkainiais, specialiais pasiūlymais ir kt.
„Paskola yra rimtas įsipareigojimas, todėl kredito įstaigos atsakingai vertina kliento galimybes jį prisiimti. Gyventojams, susiduriantiems su sunkumais grąžinti turimus įsipareigojimus, rekomenduojama iškart susisiekti su savo kredito įstaiga ir individualiai ieškoti konkrečiai situacijai tinkamo sprendimo“, - teigė asociacija.
U. Kalinauskaitė neslėpė, kad pastaraisiais metais būsto paskolų refinansavimas Lietuvoje nebuvo aktyvus. LB duomenimis, atskiri bankai per metus refinansavo iki 30 būsto paskolų. Pasak ekonomistės, tą galėjo lemti palūkanų normų tendencijos.
Iki 2020 m. būsto paskoloms su kintamomis palūkanų normomis taikoma marža kito nedaug. Tačiau jau dvejus metus mažėjančios naujų būsto paskolų maržos reiškia, kad daliai vartotojų, turinčių būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma, šiuo metu gali būti paranku refinansuoti turimą būsto kreditą.
Kita vertus, anot ekonomistės, mažas refinansavimo aktyvumas taip pat gali būti susijęs su informacijos apie refinansavimą trūkumu. Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad vartotojai nėra linkę refinansuoti paskolų dėl refinansavimo sąnaudų, informacijos trūkumo ir sudėtingo proceso.
„Akivaizdu, kad, jeigu vartotojui refinansavimas atsiperka, jam būtų naudinga turimą paskolą refinansuoti. Todėl Lietuvos bankas siekia, kad refinansavimu besidomintiems vartotojams būtų lengvai prieinama visa informacija, reikalinga įsivertinti būsto paskolos refinansavimo palankumą“, - dėstė pašnekovė.
Ji nurodė, kad Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie kredito refinansavimą ir gaires, kaip vartotojas gali įsivertinti, ar refinansavimas jam būtų naudingas. Taip pat Lietuvos bankas siekia padidinti refinansavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje, todėl šiais metais viešai konsultacijai buvo pateiktos kelios tam skirtos priemonės, o suinteresuotieji asmenys galėjo teikti savo pasiūlymus (Lietuvos banko siūlymus galima rasti čia).
„Šiuo metu, pasibaigus konsultaciniam periodui, analizuojame pateiktas pastabas ir kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, spręsime dėl pasiūlymų įgyvendinimo“, - pridūrė atstovė.
Taip, yra galimybė refinansuoti greitosios kreditų paskolas į banką. Norint pradėti refinansavimo procesą, turite kreiptis į banką ir paprašyti paskolos refinansavimo. Bankas atliks jūsų finansinę analizę, įvertindamas jūsų pajamas, esamas skolas, kredito istoriją ir kitus veiksnius. Būkite pasiruošę pateikti visą reikiamą dokumentaciją apie jūsų esamas paskolas ir finansinę padėtį.
Refinansavimas gali būti gera galimybė sumažinti finansinę naštą ir suvienodinti skolas, tačiau svarbu atidžiai įvertinti savo galimybes ir neįsitraukti į dar didesnes finansines įsipareigojimų.
Ką Daryti, Jei Turtas Sunaikintas Dėl Karo Ar Stichinių Nelaimių?
Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure - nenugalimos jėgos. Tačiau tai - ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti. Nebent valstybės lygmeniu būtų nuspręsta kitaip.
Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius aiškina, kad karo atveju pareiga mokėti paskolos įmokas neišnyksta ir nėra atidedama, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra sunaikintas, kadangi turtas šiuo atveju atlieka užstato funkciją. Vis tik pašnekovas pažymėjo, kad nenugalimos jėgos atveju teisės aktai numato paskolos gavėjo atleidimą tik nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Taigi pasiskolinęs žmogus force majeure laikotarpiu būtų atleistas nuo tik sankcijų: nuostolių, baudų ir kt. Tačiau nebūtų atleistas nuo prievolės mokėti palūkanas.
LBA atstovė paminėjo, kad prasidėjus konfliktui šalyje įsigalioja paketas karo meto įstatymų, taigi kredito įstaigos laikytųsi juose numatytų nuostatų. Šiaulių banko atstovas Saulius Jarmalis paantrino, kad karas iš esmės keičia visos valstybės gyvenimą, ir dėl karo situacijos įprastai valstybės priima atitinkamus naujus teisės aktus, skirtus būtent karo ar pokario situacijai normalizuoti.
Pasak „Luminor“ banko privačių klientų kredito produktų skyriaus vadovės Alinos Navickės, jei nenugalimos jėgos aplinkybės yra objektyviai nustatytos, apie jas pranešama bankui ir prireikus jos yra įrodomos, gyventojai gali būti atleisti nuo atsakomybės už konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokų, nevykdymą šių aplinkybių laikotarpiu. Tačiau dažniausiai gyventojai nėra atleidžiami nuo mokėjimo įsipareigojimų neribotam laikui.
Anot LBA atstovės, nuo kredito sutarties vykdymo ir įsipareigojimų mokėti paskolą neatleistų ir stichinės ar kitos nelaimės, tokios kaip gaisras, potvynis ar net ant namo nukritęs lėktuvas. Tačiau, jei NT, įsigytas už paskolos lėšas, būtų apdraustas, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, turto sunaikinimo atvejais būtų galima tikėtis paskolos (ar jos dalies) dengimo ir (ar) draudimo išmokos.
„Bigbank“ atstovas atkreipė dėmesį, kad draudimo sutartyje (polise) karas neretai nurodomas kaip nedraudiminis įvykis, todėl draudikai neįgytų pareigos kompensuoti žalą. O stichinių nelaimių atveju, viskas priklausytų nuo pačios sutarties sąlygų.
„Luminor“ atstovė primena griežtą Lietuvos bankų politiką, pagal kurią klientai, įsigydami būstą su paskola, privalo jį apdrausti. Jei įvyktų kuris nors iš draudiminių įvykių, draudimas atlygintų jo padarytą žalą.
Anot Šiaulių banko atstovo, turto sunaikinimo atveju draudimo išmoka galėtų būti nukreipiama pilnam kredito padengimui ar būsto atkūrimui, priklausomai nuo situacijos. Dėl šios priežasties klientai į turto draudimą turėtų žiūrėti ne kaip į prievolę, o kaip į apsaugą.
Jeigu klientas sąmoningai nustotų mokėti paskolos įmokas, bankas turėtų teisę į NT ar į tai, kas iš jo liko. O nepadengta turto dalis būtų išieškoma.
A. Navickė primena, kad pasiėmus būsto paskolą NT privaloma apdrausti, minimalus būtinas draudimas grindžiamas atkuriamąja verte. Jei po nelaimingo įvykio sumokėta draudimo suma vis dėlto nepadengia paskolos likučio, kliento atsakomybė už likusią skolą išlieka.
Bendradarbiavimas Su Banku
Net ir sudėtingiausose situacijose bendradarbiavimas ir išeities ieškojimas su banko specialistu padeda išvengti paskolų negrąžinimo pasekmių. Kiekviena kredito įstaiga suinteresuota išlaikyti kliento mokumą, o pagrindinis tikslas - užtikrinti ilgalaikį finansinį kliento stabilumą ir išlaikyti gerą skolinimosi istoriją.
Būtina atidžiai įvertinti asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, t. y. įvertinti savo galimybes sumažinti išlaidas, t. y. nusistatyti veiksmų planą. Prisiminkite - kuo anksčiau aptarsite iškilusias ar numatomas problemas su banko specialistu, tuo paprasčiau bus jas spręsti.