Nekilnojamasis turtas yra svarbi kiekvienos valstybės ekonominio potencialo dalis. Jis sudaro didžiąją kiekvienos šalies nacionalinio turto dalį. Kadangi svarbiausias kiekvienai šaliai yra realus ekonominis augimas, sukauptas ir naujai sukurtas turtas - tai šalies ekonominio potencialo didinimo pagrindas.
Nekilnojamojo turto (NT) rinka yra itin specifinė dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo, joje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, ši rinka įtakoja ir kitas rinkas bei šalies ūkį. NT rinka Lietuvoje yra besiformuojanti ir gana chaotiška. Tačiau nekilnojamojo turto sritis, būdama patrauklia investicijoms sfera, yra pakankamai sudėtinga ir unikali, įtakojama ir formuojama gausybės aplinkos veiksnių, tarp kurių nesibaigęs žemės grąžinimas jos buvusiems savininkams, įstatyminė bazė, reguliuojanti žemės rinką bei nekilnojamojo turto plėtrą ir statybas, dažnai ir ženkliai kintančios būsto kainos, bankų suteikiamų paskolų brangimas.
NT rinka yra priklausoma nuo šalies įstatymų, įtakojančių nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygas, leidimų statyboms išdavimą, lengvatinių sąlygų ir valstybės paramos teikimą gyventojams, siekianatiems nekilnojamąjį turtą įsigyti su būsto paskola, taip padidinant skaičių žmonių, galinčių įsigyti nuosavą būstą. NT rinką bendrai įtakoja ir mažėjantis žmonių sėslumas, dažnai perkamas ir parduodamas nekilnojamasis turtas. Gyvenamasis būstas tenkina vieną iš svarbiausių individo poreikių ir sudaro (paprastai) didžiąją jo turto dalį, todėl neišvengiamai svarbus žmogaus gyvenime.
Taupant asmeninį laiką bei siekiant optimaliausio rezultato, norint parduoti, pirkti ar nuomoti nekilnojamąjį turtą kreipiamasi į nekilnojamojo turto agentūrą, pasinaudojama NT agento ar brokerio paslaugomis. Tarpininkai dažnai gali palengvinti nekilnojamojo turto įsigijimą - tinkamai pasirinktas NT tarpininkas ar brokeris gali padėti sutaupyti laiką bei pinigus perkant, ar uždirbti turtą parduodant. Tarpininkavimas nekilnojamojo turto rinkoje yra svarbus šios rinkos efektyvų veikimą užtikrinantis mechanizmas.
Darbo tikslas: atlikti tarpininkavimo reikšmės nekilnojamojo turto rinkoje analizę. Išanalizuoti nekilnojamojo turto sampratos ir nekilnojamojo turto rinkos sampratos teorinius ypatumus. Atlikti NT rinkos klientų nuomonės tyrimą.
Nekilnojamojo Turto Samprata ir Ypatumai
Kasdieniame gyvenime terminas „nekilnojamasis turtas" atrodo ganėtinai aiškus ir suprantamas. Kaip nekilnojamas turtas yra įvardijama žemė ar statiniai. Tačiau platesne prasme pirmiausia pats turtas yra įvardinamas kaip objektas, kurio buvimo vietos negalima pakeisti.
Nekilnojamojo turto klasifikavimas yra pagrįstas įvairiais kriterijais, o pats turtas taip pat apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis - kaip teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt. kategorija. Kaip svarbi teisinė kategorija NT apima visus turtinius interesus, privilegijas ir teises, susijusias su nuosavybe į fizinį NT.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto ypatumai:
- Kiekvieno NT objekto unikalumas. Net jeigu pastatai yra pastatyti pagal tą patį projektą, su tomis pačiomis techninėmis charakteristikomis, tačiau skirtingose vietose - jie nebus įvertinti vienodai, kadangi žemės vertė po tais pastatais bus skirtinga.
- Nekilnojamasis turtas vertės prasme gali tiek išlošti, tiek ir pralošti dėl savo buvimo vietos specifikos.
- NT susijęs su dideliu kapitalo poreikiu (materialinio, finansinio ir žmogiškojo kapitalo).
- NT gali būti preke bet kuriuo savo gyvavimo ciklo etapu. Tai reiškia, kad rinkoje gali būti pardavinėjami ne tik baigti statyti objektai, bet ir nebaigtos statybos.
Nekilnojamojo Turto Vertinimo Metodai
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma vertinimo proceso metu, taikant pagrindinius vertinimo principus ir skirtingus vertinimo metodus. Vertinimo proceso eiga, apimanti parengiamąjį darbą, informacijos rinkimą ir analizavimą, praktinį vertinimo metodų taikymą.
Vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto vertinimo tikslą, paskirtį ir vertintojo disponuojamą informaciją apie rinką. Turto vertinimo tikslas - rinkos vertės nustatymas, turtas įvertinamas bankui. Vertintojo nuomone geriausiai vertinamojo nekilnojamojo turto vertei nustatyti tinka lyginamosios vertės metodas.
Lyginamosios Vertės Metodas
Nustatant buto rinkos vertę, geriausia naudoti lyginamosios vertės (pardavimo kainų palyginimo) metodą. Jis yra vienas iš universaliausių ir plačiausiai taikomų turto vertinimo metodų. Daugelyje literatūros šaltinių šis metodas įvardijamas kaip rinkos metodas. Jo pagrindas yra pakeitimo kitu turtu principas.
Vertės nustatymas palyginant yra sąlygojamas tuo, kad turime disponuoti pakankamu skaičiumi lyginamų nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo kainų. Tačiau apskritai negalima pasakyti, koks tas pakankamas skaičius. Tuo metu, kai patikimai apie rinkos vertę galime nuspręsti tik iš didelio kainų skaičiaus, tai kitais atvejais ir mažas jų kiekis pateikia patikimą pagrindą rinkos vertei nustatyti.
Dažnai būna taip, kad lyginamųjų kainų iš artimos arba tolimesnės vietovės nebūna arba to skaičiaus nepakanka. Tada galima paimti kitų rajonų kainas. Tačiau tai turėtų būti sąlygota tuo, kad vietinės sąlygos ir rinkos situacija būtų panašios (lyginamos). Pagal taisykles negalima lyginti nepanašius (heterogeniškus) nekilnojamojo turto objektus.
Gyvenamosios paskirties patalpų (butų) sandorių duomenų Žirmūnuose yra pakankamai, todėl lyginamosios vertės metodas yra teisingiausias ir patogiausias vertinamo objekto rinkos vertės nustatymo metodas.
Masinio Vertinimo Metodas
Masinio vertinimo sistema yra labai informatyvi, todėl gali būti taikoma daugeliu atvejų, kai norima žinoti preliminarią turto vertę. Tiksli turto rinkos vertė, kai įvertinamos ypatingosios visos turto objekto savybės, gali būti nustatoma tik taikant individualų vertinimą. Tačiau daugeliu atveju individualus vertinimas yra brangus ir užima nemažai laiko.
Masinio vertinimo rezultatais naudojasi visų veiklos sričių įmonės, kai reikia nustatyti bendrosios paskirties turto vertę, rengiant turto optimizavimo, investicinius projektus, skaičiuojant turto mokesčius, rengiant turto perleidimo ar įsigijimo sandorius. Komercinės paskirties, infrastruktūros, pramonės objektų ir sistemų plėtros klausimai neatsiejami nuo žemės sklypų įsigijimo ar panaudojimo klausimų.
Masinio vertinimo sistema naudinga:
- Preliminariai vertinant žemės sklypus pagal nustatytas verčių zonų vidutines vertes.
- Nustatant preliminarias žemės sklypų vertes.
- Skaičiuojant kompensacijas asmenims už žalą, daromą, statant privačiuose sklypuose infrastruktūros objektus.
- Vertinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudas.
Nors masinio vertinimo metodas yra progresyvus, tačiau turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tai, kad šiuo metu ne komercinės paskirties objektai nėra vertinami.
Masinio vertinimo sistema naudinga, gaunant greitą ir pakankamai tikslią informaciją apie nekilnojamojo turto vertes, verčių pokyčius, tačiau ši informacija yra tik išeities taškas tolesnei nekilnojamojo turto vertės analizei atlikti. Masinio vertinimo sistema nuolat tobulinama, plečiamos jos galimybės. Ateityje tai bus nepakeičiamas informacijos šaltinis tiek turto vertinimo, tiek ir turto valdymo procesuose.
Palyginti su individualiu vertinimu, galima išskirti pagrindinius nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus. Kuriama bendra vertinimo sistema, taikomi bendri turto vertinimo metodai, apibendrinta medžiaga.
Sistema automatizuotai palygina didelius kiekius informacijos apie naujos statybos objektus, objektų charakteristikas, kainas, sudarytus sandorius; informaciją kaupia, sistemina, panaudoja kituose vertinimo etapuose.
Kaupiami, sisteminami ir periodiškai atnaujinami duomenys sudaro galimybę analizuoti NT rinką, stebėti verčių pokyčius. Nesudėtinga ir informatyvi naudojimosi masinio vertinimo duomenimis sistema sudaro galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai ir operatyviai gauti duomenis apie objektų rinkos vertę informacijos, mokesčių ir kitais tikslais. Informacinių technologijų taikymas leidžia gauti nešališkus duomenis, tai NT rinką daro skaidresnę. Masinio vertinimo sistema, paremta informacinių technologijų plėtra, turi neribotas tobulinimo, papildymo, naujų paslaugų teikimo, vykdant nekilnojamojo turto kadastrą, registrą, turto vertinimą, galimybes.
Vertinamas tik komercinės bei gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas.
Būsto Kreditavimas ir Jo Įtaka Nekilnojamojo Turto Rinkai
Būsto kreditavimas yra vienas iš pagrindinių kreditų, kuris apima didžiausia išduodamų kreditų dalį bankuose. Šis kreditas išduodamas kredito gavėjui nusprendus įsigyti nuosavą būstą (butą ar namą), jo statybai ar atnaujinimui. Būsto kreditavimas užima išskirtinę padėtį išsivysčiusių šalių ekonomikoje.
Šiuolaikinėje visuomenėje ši tema yra ypatingai aktuali, kadangi dauguma žmonių neturi pakankamai nuosavų lėšų nuosavam būstui įsigyti arba turi tik dalį tų pinigų ir yra priversti kreiptis dėl dalinės kreditavimo galimybės. Jie yra priversti naudotis bankų teikiamomis paslaugomis.
Būsto kreditavimas yra pagrindinė gyvenimo sąlygų gerinimo forma, nuo kurios priklauso tiek piliečių gyvenimo lygis, tiek ekonominiai, socialiniai bei demografiniai aspektai, susiję su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Dažnas gyventojas paskolas sieja su rizika, nes jas grąžinti neretai tampa problema. Tačiau yra parenti atsakingo kreditavimo principai, kuriais siekiama paskolas suteikti atsakingiau bei sumažinti žmonių sunkumus.
Kreditų populiarumą stiprino palankios būsto kreditavimo sąlygos, kurios didino konkurenciją tarp būsto kreditus teikiančių institucijų. Sparčias skolinimosi tendencijas stiprino žema palūkanų norma, gyventojų ir bankų lūkesčiai, kad būsto kainos dar augs, ir spekuliantų atėjimas į nekilnojamojo turto rinką. Komerciniai bankai sukūrė modernias finansavimo priemones, kurios įgalino juos suteikti paskolas net ir žemo mokumo klientams.
Būsto kreditavimo sistemą, kaip atvirą, veikia išorės veiksniai, kurie lemia būsto kainą, būsto kreditavimo sistemos dalyvių aktyvumą, būsto kūrimą ir vystymą. Būsto, kaip nekilnojamojo turto nuosavybės objekto, kaina nustatoma kapitalo rinkoje. Tai priklauso nuo paklausos, kiek naujų šeimų nori įsigyti būstą ar turinčių būstą jį pagerinti, ir nuo pasiūlos, jo kiekio rinkoje. Ilgalaikėje perspektyvoje būsto kainos turi būti lygios statybų kainai. Trumpalaikėje perspektyvoje - galimi dideli šių dviejų dydžių nukrypimai. Pagrindiniai išorinės aplinkos veiksniai, darantys įtaką būsto kreditavimo sistemai, yra.
Žemės kainų pokyčiai Lietuvoje 2012-2015 metais rodo, kad žemės kaina Lietuvoje spačiai kyla. Per 4 - erius metus žemės pirkimo kainos išaugo dvigubai. Žemės nuomos kaina augo lėčiau (žemės ūkio naudmenų apie 20 proc. nuo 2012 m., ariamos žemės kainų pokytis labai mažas, o pievų ir ganyklų kaina pakilo virš 40 proc.).
Apžvelgus žemės pirkimo kainas, galime teigti, kad brangiausiai superkamos žemės yra Marijampolės apskrityje, o pigiausiai Utenos apskrityje. Taip pat, apžvelge nekilnojamo turto pardavimo kainas, galime teigti, kad brangiausiai parduodami biurai ir prekybinės patalpos vyrauja Vilniuje, o pigiausia nekilnojamas turtas yra Panevėžyje. Tuo tarpu centre esančių butų kainos Vilniuje gerokai didesnės už kitų miestų Lietuvoje, o pigiausia gyventi centre būtų Panevėžyje.
Nuo šiol kas mėnesį skelbiamos palūkanų normos ne tik su pradiniu fiksavimo laikotarpiu iki 1 m. ir nuo 1 m., bet ir su fiksavimo laikotarpiu nuo 1 iki 5 m., nuo 5 iki 10 m. ir nuo 10 m. Skelbiami duomenys rodo, kad nuo 2022 m. Be to, naujausiais duomenimis, ilgesniam nei 1 m. terminui fiksuotos paskolų palūkanų normos yra mažesnės nei šalyje dominuojančių būsto paskolų, kurių palūkanų normos susietos su „Euribor“ iki 1 m., palūkanų normos.
Užstatu užtikrintų paskolų būstui įsigyti, kurių pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis yra nuo 1 iki 5 m., palūkanų norma 2023 m. kovo mėn. tapo ir vis dar išlieka mažesnė už dažniau nei kas 1 m. kintančią palūkanų normą. 2023 m. spalio mėn. 1-5 m. laikotarpiui fiksuota palūkanų norma sudarė 5,4 proc. ir paskolos suteikimo metu buvo vidutiniškai 0,49 proc. p. mažesnė už dažniau nei kas 1 m.
Lietuvos bankas pastebi, kad siekiant tinkamo palyginimo tarp palūkanų normų, fiksuotų ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui, svarbu atkreipti dėmesį, ar paskola būstui įsigyti yra su nekilnojamojo turto užstatu ar be jo (nedidelės paskolos be užstato kartais teikiamos mažesnės vertės nekilnojamajam turtui įsigyti). Nuo 2017 m. pastebimas skirtumas tarp užstatu užtikrintų paskolų ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui fiksuotų palūkanų normų ir visų paskolų būstui įsigyti ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui fiksuotų palūkanų normų - užstatu užtikrintų paskolų palūkanų norma yra mažesnė.

Būsto paskolų palūkanų normos
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams:
- Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų. Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų - gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.
- Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino. Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.
- Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito „atostogos“. Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
- Apsvarstymo laikotarpiai - skubotumo stabdis. Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
- Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus. Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis - ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.
Be to, plečiant finansavimo, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti, galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir į šio įstatymo reguliavimo sritį patenkančius kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas skolinamų lėšų dydis.
Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymas bus taikomas nuo š. m. liepos 1 d. sudarytoms kredito sutartims, tačiau tam tikros įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, netesybų ribojimas 0,05 proc. dydžiu, teisė grąžinti kreditą ar jo dalį anksčiau laiko, kompensacijos, mokamos bankui apribojimas iki 3 proc., kredito „atostogos“, kredito sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų reikalavimai) bus taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms būsto paskolos sutartims.
Investicijos į Nekilnojamąjį Turtą: Kur Investuoti 2025 Metais?
Investicijos į nekilnojamąjį turtą yra ne tik būdas išsaugoti kapitalą, bet ir galimybė pagerinti gyvenimo kokybę. 2025 m. itin svarbu pasirinkti tinkamą šalį nekilnojamajam turtui įsigyti, nes rinka nuolat kinta, prisitaikydama prie naujų ekonominių tikrovių.
Norint įsigyti nekilnojamąjį turtą užsienyje, būtina įvertinti pagrindinius kriterijus, kurie padės priimti pagrįstą sprendimą. Ekonominis stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių. Investavimas į stabilios ekonomikos šalį užtikrina, kad jūsų investicijos nepraras vertės. Pragyvenimo lygis taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Svarbu ne tik įsigyti butą ar namą, bet ir susikurti patogias gyvenimo sąlygas. Vertinkite infrastruktūros išsivystymą, teikiamas paslaugas ir bendrą gyvenimo kokybę.
Skirtingos šalys taiko įvairius mokesčių režimus užsienio investuotojams. Pavyzdžiui, Kipre ir Turkijoje galioja palankios mokesčių sąlygos, kurios sumažina išlaidas. Geras susisiekimas ir infrastruktūra didina nekilnojamojo turto patrauklumą, ypač jei planuojate jį nuomoti. Kai kurios šalys siūlo „auksinės vizos“ programas, leidžiančias investuotojams gauti leidimą gyventi mainais už nekilnojamojo turto pirkimą.
Šalys, Atitinkančios Kriterijus 2025 Metais
- Ispanija: Šalis su nuostabiais paplūdimiais, turtinga istorija ir aukštu pragyvenimo lygiu. Stebina prieinamos nekilnojamojo turto kainos, palyginti su kitomis Europos šalimis. Investicijų stabilumas: Po 2008 m. 2023 m. nekilnojamojo turto kainos Barselonoje, Madride ir Valensija padidėjo 7-10 %.
- Kipras: Viduržemio jūros klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Po 2013 m. Kipro nekilnojamojo turto rinka auga, ypač Pafose, Limasolyje ir Famagustoje.
- JAE: Prabangos ir modernumo šalis, kur Dubajus ir Abu Dabis traukia investuotojus ambicingais projektais ir neapmokestinama ekonomika. 2023 m. rinka auga.
- Turkija: Šalis, jungianti Rytų egzotiką ir europietišką komfortą, su unikalia kultūra ir gamta. Rinka auga, ypač Stambule, Antalijoje ir Bodrume. 2023 m.
- Tailandas: Pietryčių Azijos perlas su tropiniais paplūdimiais ir gyvybinga kultūra. Turizmas (39 mln. Rinka auga Pukete, Patajoje ir Čiangmajuje. 2023 m.
Kiekviena šalis turi savų privalumų. Turkija ir Tailandas siūlo prieinamas kainas, o Ispanija ir Kipras - aukštą pragyvenimo lygį ir „auksinės vizos“ programas. JAE išsiskiria prabanga ir mokesčių lengvatomis. Rinkitės pagal savo tikslus, klimatą ir kultūrinius pageidavimus.

Būsto paskola. Sutaupyti, net kylant palūkanoms.
Apžvelgėme penkias šalis, kurios 2025 m. yra patrauklios nekilnojamojo turto investicijoms. Kiekviena šalis siūlo unikalius privalumus, todėl sprendimas priklauso nuo jūsų tikslų.
Žemės pirkimo kainos apskrityse:
| Apskritis | Kaina (orientacinė) |
|---|---|
| Marijampolės | Aukščiausia |
| Utenos | Žemiausia |
| Vilniaus | Aukštos biurų ir prekybinių patalpų kainos, didelės butų kainos centre |
| Panevėžio | Žemiausios nekilnojamojo turto kainos, pigiausias gyvenimas centre |
Žemės pirkimo kainos apskrityse
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai:
| Rodiklis | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 |
|---|---|---|---|---|---|
| BVP (mlrd. eurų) | ... | ... | ... | 38,6 | ... |
| Infliacija (%) | ... | ... | ... | ... | 3,1 |
| Nedarbo lygis (%) | 11,9 | ... | ... | ... | ... |
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai
tags: #paskola #nekilnojamajam #turtui #pigiausiai