Pasvalio Vienkiemių Kaimų Istorija: Nuo Senovės Iki Šių Dienų

Pasvalio rajonas, įsikūręs šiaurės Lietuvoje, pasižymi ne tik gražia gamta, bet ir turtinga istorija bei savitomis gyvenvietėmis. Rajono savivaldybės šiaurinę dalį užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis, o pietus - Mūšos‑Nemunėlio žemuma. Sausio vidutinė temperatūra siekia -5,4 °C, o liepos - 17,5 °C. Per savivaldybę teka Mūša ir jos intakai: Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Taip pat čia telkšo Šilo ežeras ir 4 tvenkiniai: Pajiešmenių, Pasvalio, Smilgių, Švobiškio. Miškai užima 16,6 % savivaldybės teritorijos, didžiausi iš jų - Jakūbonių, Moliūnų, Žaliosios girios dalis, Lepšynės, Girelės. Vyrauja lapuočių miškai.

Šiame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos įdomiausius Pasvalio rajono kaimus ir gyvenvietes, atskleisdami jų istoriją, ypatumus ir šių vietovių bendruomenių gyvenimą.

Pasvalio rajono žemėlapis

Painiava Tarp Kaimų Netoli Pasvalio

Vos už kilometro nuo Pasvalio, šalia tarptautinės „Via Baltica“ magistralės, yra gyvenvietė, kurioje painiava tarp kaimų tokia didelė, kad net vietiniai gyventojai ne visada žino, kur kokio kaimo ribos prasideda ir baigiasi. Vos kelias gatves turinčioje gyvenvietėje yra net 5 kaimai, o dar šeši glaudžiasi gyvenvietės pakraščiuose.

„Atžalyno“ bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė teigia, kad ir patys vietos gyventojai nelabai žino, kur kokio kaimo ribos prasideda ir baigiasi. „Vienoje vidury kaimo esančios parduotuvės pusėje yra Diliauskai, o jau žengę žingsnį į kitą pusę atsiduriame Papyvesiuose. Kitapus upės jau prasideda Kiemeliai, o kelis šimtus metrų pavažiavę gatve patenkame į Girniūnus. Prieš tai dar pravažiuosit Mineikiškio kaimą“, - sudėtingą gyvenvietės išdėstymą bandė paaiškinti bendruomenės vadovė.

Vienkiemis - Kaime

Ties įvažiavimu į kaimą pastatyta rodyklė „Kiemeliai“, tačiau įvažiavus pirmiausia patenkama į Diliauskus. Važiuojant pagrindine gatve net neįtartum, jog pagal gatvę pristatytų namų eilėje vienintelis iš jų yra išskirtinėje vietoje - Mineikiškio vienkiemyje. O jau už tvoros gyvenantys kaimynai yra diliauskiečiai.

Kalbinami vietos gyventojai tvirtino, kad ir patys neseniai sužinojo apie gatvės viduryje esantį Mineikiškių kaimą. Šiame namų apsuptame vienkiemyje gyvena vienintelė gyventoja - garsios Vileišių giminės ainė Dalia Klungevičiūtė-Strazdienė.

Ties įvažiavimu į tą sodybą guli akmuo su jame iškaltais skaičiais 1888. Netoliese stūkso ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolas. Netoli jo išlikęs neaukštas seno paminklo postamentas, ant kurio įtaisytos metalinės plokštės su užrašais: Mineikiškis ir 1941.VI.14.

Senolis Adreso Keisti Nesutiko

Pervažiavus tiltą per Pyvesos upę ir pasukus į kairę, atsiduriama jau Papyvesiuose. „Šį Papyvesių kaimo kampą mes vadiname smėlio kvartalu. Nes sovietiniais laikais čia buvo kolūkio sodai. Valdžiai leidus žmonėms statytis gyvenamuosius namus, per keletą metų tušti laukai užsipildė sodybomis. Tik viduryje sodybų stūkso jau Anapilin iškeliavusio gyventojo namas, priklausantis Girniūnų kaimui. Senolis niekuo gyvu nenorėjo keisti savo adreso, todėl liko gyventi Girniūnų kaime, nors ir apsuptas papyvesiečių“, - sakė G.Paliulienė.

Pagal adresų žemėlapį, Girniūnų kaime yra išlikusios dvi sodybos. Antra sodyba - tai kaimo pasididžiavimas, ji stūkso kiek atokiau, ant kalnelio. Senovinės sodybos kieme auga valstybės saugomas Girniūnų ąžuolas. Kelis šimtmečius skaičiuojanti sodyba priklauso Sigitai ir Evaldui Kuizinams. Savininkai stengiasi išsaugoti istorinį paveldą ir savo kieme su visais norinčiais švenčia valstybines šventes.

Skaičiuoja Penktą Šimtmetį

Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad Papyvesiai yra seniausias ir didžiausias gyvenvietės kaimas. Jis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1585 metais. Tada vaizdingoje vietoje buvo įsikūręs bajorkaimis, kuriame dvarus turėjo net trys didikai.

„Papyvesių vietovardis siejamas su pro šalį tekančia upe. Pyvesa išteka iš Biržų rajono kaimo, kur, kaip ir Pasvalio krašte, yra daromas alus. Spėjama, kad upė pavadinimą gavo dar caro laikais nuo žodžio „pivo“ (alus). Bet labiau tikėtina versija, kad pavadinimas sietas su pievomis, nes Pyvesa yra rami per pievas tekanti upė“, - pavadinimo kilmę aiškino G.Paliulienė.

Vieno Namo, Bet Skirtingų Kaimų Gyventojai

Diliauskuose gyvenantis rajono tarybos narys Vladas Linkevičius kvatojasi pasakodamas, kaip supainiojus kaimus jis buvo pakliuvęs į kuriozinę situaciją. „Visada maniau, kad gyvenu Papyvesiuose. Tačiau per vienus rinkimus su žmona nuėję balsuoti sužinojome, kad esame skirtingų kaimų gyventojai. Nors gyvename viename name, miegame vienoje lovoje, tačiau abiejų adresai skiriasi. Žmona deklaruota Diliauskuose, o aš - Papyvesiuose. Kad nebejuokintume svieto, teko man keisti gyvenamąją vietą, nors namas jau daug metų kaip stovėjo taip ir stovi toje pačioje vietoje“, - juokėsi Diliauskų kaime šiuo metu gyvenantis politikas.

V.Linkevičius pasakojo, kad tokių šeimų, kai sutuoktiniai buvo registruoti skirtingais adresais, buvo ne viena. Sovietiniais laikais buvo „Atžalyno“ kolūkis ir vienintelis Papyvesių kaimas. Tai ir visi gyventojai gyveno Papyvesiuose. Tuomet nebuvo jokios painiavos.

Kaimus Įamžino Suoliukais

Bendruomenės pirmininkė G.Paliulienė paaiškino, kad vienoje gyvenvietėje daug kaimų atsirado tada, kai buvo grąžinami kaimų pavadinimai. „Seniau šiose apylinkėse buvo daug vienkiemių, visi jie turėjo savo pavadinimus. Šalia Pasvalio esanti gyvenvietė sovietiniais laikais buvo populiari, čia buvo statoma daug nuosavų namų. Todėl buvę vienkiemiai susijungė į vieną didelę gyvenvietę“, - aiškino G.Paliulienė.

Pasak bendruomenės vadovės, vienuolika kaimų jungiančioje gyvenvietėje gyvena apie tūkstantį gyventojų. „Atžalyno“ bendruomenė įamžino kaimų atminimą pastatydama vardinius kaimų suoliukus Diliauskų kaimo centre įrengtame skvere. Nors bendruomenę jungia vienuolika kaimų, pastatyta 9 suoliukai. Kaimams, kuriuose nebelikę gyventojų, skirtas vienas bendras suoliukas.

Papyvesių kaimo suoliukai

Gandrai Įsikūrė Po Mirties

Bendruomenės vadovė džiaugėsi, kad kaimo viduryje, anksčiau buvusioje pelkėje, pavyko įrengti skverą. Gyventojai jį pamėgo. Ten pastatyta estrada renginiams, iškastas tvenkinys, pasodinta beržų alėja, iškeltas gandralizdis.

„Buvusį aktyvų bendruomenės narį Eugenijų Malinauską, auginusį tris dukras, vis traukdavome per dantį, kad jam reikia sūnaus. Neapsikentęs mūsų kalbų, jis parke sumeistravo gandralizdį. Tačiau paukščiai net kelerius metus jame lizdo nesuko. Keistas sutapimas, bet vyro laidotuvių dieną po jo sodybos kiemą vaikštinėjo gandras. O netrukus gandralizdyje apsigyveno paukščių pora. Nuo to laiko jau aštuoneri metai parke klegena gandrai“, - keistu sutapimu stebėjosi papyvesietė.

Pasodinta beržų alėja veda į kelią, už kurio stovi E.Malinausko namai. Bendruomenės nariai svarsto idėją ją pavadinti būtent E.Malinausko - jų kraštą garsinusio baikerio, lakūno, didelių švenčių organizatoriaus - vardu. Bendruomenės nariai, E.Malinausko bendražygiai kaime nori pastatyti ir jam skirtą paminklą. Tačiau tokiai idėjai nepritaria tiek velionio sesuo Jurgita Malinauskaitė, tiek jauniausios ekstremalo dukters Augustės motina Rasa Juknaitė.

Sugrįžus Namai Vėl Atgijo

Neseniai po 15 Airijoje praleistų metų į gimtinę grįžusi J.Malinauskaitė norėtų, kad brolio vardu parke būtų pavadinta alėja. „Būtų labai gražu, nes šis takelis veda į Augio namus. O dėl paminklo statymo esu girdėjusi ir neigiamų atsiliepimų. Nenoriu, kad žmonės susipriešintų. Brolis visada visus vienijo, jam nebuvo blogų žmonių, todėl nenoriu, kad po jo mirties įsipliekstų nesantaika. Manau, kad kiekvieno jį pažinojusio žmogaus širdyje iki šiol gyvas Augio atminimas“, - sakė taip pat Diliauskuose gyvenanti J.Malinauskaitė.

Jai džiugu, kad į brolio namus grįžo dukterėčia Augustė. J.Malinauskaitei gera, kad brolio atžala pažins Pasvalio kraštą, gimtinėje įleis šaknis.

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos posėdis 2021-06-25

Pušaloto Seniūnija

Pušalotas, esantis Pasvalio rajone, yra seniūnijos centras. Seniūnijos teritorija užima 14187,5 ha plotą ir ribojasi su Pumpėnų ir Joniškėlio seniūnijomis, Pakruojo ir Panevėžio rajonais. Seniūnijoje gyvena 1460 gyventojų, o jos teritorijoje išsidėstę 39 kaimai. Didesnės gyvenvietės - Pušaloto mstl., Mikoliškio k. ir Deglėnų k. Seniūnijoje veikia Pumpėnų gimnazijos darželio Mikoliškio skyrius, Pušaloto ambulatorija, Deglėnų ir Mikoliškio medicinos punktai, Pasvalio kultūros centro Mikoliškio ir Pušaloto skyriai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų padaliniai. Pušaloto seniūnijos teritorijoje įsikūrusios Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų bendruomenės.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Medinė bažnyčia pastatyta 1853 m. ir pasižymi liaudies architektūros formomis. Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora yra akmenų mūro, jame stovi mūrinė varpinė.

Pušaloto bažnyčia

Rašytiniuose šaltiniuose Pušaloto gyvenvietės vardas minimas nuo XVII a. pradžios. 1639 m. buvo pastatyta Pušaloto bažnyčia, o 1644 m. miestelis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1863 m. prie Pušaloto vyko smarkios kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Pušaloto apylinkių knygnešiai pasiaukojamai platino lietuvišką spaudą. Kurį laiką Pušalote kunigavo garsus tautosakininkas, etnografas Antanas Juška. Pušaloto vietovės pavadinimas kildinamas nuo pušies, nes apylinkės garsėja savo brandžiais pušynais.

Saločių Seniūnija

Saločiai yra Pasvalio rajono savivaldybės Saločių seniūnijos centras ir vienas iš šiaurinių Lietuvos vartų pasienyje su Latvijos Respublika. Seniūnijos teritorija užima 16037,10 ha plotą ir ribojasi su Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių ir Vaškų seniūnijomis. 2021-12-31 duomenimis, Seniūnijoje gyvena 2284 gyventojai, jos teritorijoje išsidėstęs 51 kaimas.

Saločių miestelis įsikūręs abipus Mūšos upės krantų. Seniūnijoje veikia Saločių Šv. Juozapo bažnyčia, Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla, daugiafunkciai centrai, Pasvalio kultūros centro filialai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos filialai, Pasvalio PASC Saločių ambulatorija ir medicinos punktai, Raubonių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Pasvalio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saločių komanda.

2014 m. birželio 14-15 d. Saločių miestelis šventė 500 metų jubiliejų. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. liepos 18 d. dekretu patvirtino Saločių herbą - mėlyname lauke trimituojanti auksinė sparnuota pergalės deivė, kairėje rankoje laikanti auksinį vainiką.

Kalbininkų teigimu, miestelio pavadinimo kilmė yra apeliatyvinė, t. y. kilo nuo lietuviško bendrinio žodžio sala. Senovėje vietovė vadinta Pamūšiu. Saločių miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m., kai Barbora Pečkaitė, pagerbdama savo mirusio brolio atminimą, įsteigė parapiją, kuriai užrašė pusę Saločių dvaro žemės ir miško.

Saločių miestelis

Pasvalio Rajono Savivaldybė: Bendrieji Duomenys

Pasvalio rajono savivaldybės pirmtakas Pasvalio rajonas sudarytas 1950 iš 24 panaikintų Pasvalio apskrities ir 9 Biržų apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 672 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Joniškėlis, Pasvalys). 1950-53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 17, 1963 - 13, 1972 - 14, 1986 - 10 apylinkių. 1959 prie Pasvalio rajono prijungtas Joniškėlis, 10 panaikinto Joniškėlio rajono ir 1 panaikinto Linkuvos rajono apylinkė. 2000 vietoj Pasvalio rajono įsteigta Pasvalio rajono savivaldybė. 2009 08 26 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 35 seniūnaitijos.

Švietimo įstaigos: 4 gimnazijos, progimnazija, 2 pagrindinės mokyklos, 3 lopšeliai‑darželiai, 7 vaiko dienos centrai, muzikos, sporto, jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, pedagoginė psichologinė tarnyba.

Sveikatos priežiūra ir socialinė rūpyba: ligoninė, pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras, ambulatorijos, bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, medicinos punktai, paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems ir neįgaliesiems, sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centras Viltis, vaikų globos namai (Grūžiai).

Religija ir kultūra: 13 katalikų bažnyčių, evangelikų reformatų bažnyčia, stačiatikių cerkvė. Pasvalio kultūros centras ir 22 jo skyriai, 33 bibliotekos. Pasvalio krašto muziejus, jo padaliniai - E. ir L. Matuzevičių memorialinis (Krinčinas), Girnų muziejai. Pasvalio turizmo informacijos centras.

Gailionių kaimas

Na, negrabiau niekas nebegalėjo padaryti: viena dalis Gailionių kaimo po žemių perbraižymo atsidūrė Pasvalio rajone, o kita dalis - Pakruojo. Panevėžiui katedrą pastačiusio vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtoji sodyba liko vienoje griovio pusėje, o šeimynos žemės - jau kitoje. Tai katra pusė dabar labiau stengiasi išsaugoti garsaus žmogaus atminimą?

Žemė nuklota pernykščiais lapais. Po medžiu, kur netoliese stiebiasi įvairūs krūmokšniai, stovi palinkęs ir apsamanojęs akmeninis kryžius. Kryžius kūpso ant griovio krašto. „Kai perskyrė parapijas, nutiko taip, kad vyskupo tėvų namai atsidūrė Pakruojo pusėj, o žemė - Pasvalio.

Pasvalietiškuose Gailioniuose, praėjusių metų duomenimis, registruota 18 gyventojų. Gailioniuose rasti bendraujančių žmonių - nelengva. Kiton pusėn sukanti gatvelė vadinasi Geležinkelio, mat šalia ėjo siauruko bėgiai.

Vienoj pusėj matyti apleista sodyba. Namą gožia krūmai, o gal ilgai negenėti senutėliai vaismedžiai. Takas per dirvoną link trobesių tik nuspėjamas. Kad tokio būta, matyti iš neužarto žolės rėželio.

Prie naujutėlio namo prisišliejęs geltonas medinukas, ūkiniai pastatai. R.Rauckienė ne vietinė, iš Šeduvos valsčiaus. „Šitas galas statytas 1928 metais, anas buvo dar senesnis.

Trumpam į vidų užbėga ir V.Janeliūnas. Pasakoja, kad kasant griovį radęs keistą, į didelę girnapusę panašų akmenį su gilia įduba viduryje.

V.Janeliūnas: „Kai atėjau, buvo dar keletas sodybų ruožiukais. Dabar nieko nebeliko, Pasvalio pusei priklauso tik trys vienkiemiai. Anoj, kuri atrodo negyvenama, dar laikosi viena bobutė.

R.Rauckienė: „Labai daug kalbų apie vyskupą čia nebuvo, sovietmečiu gal vengta viešai minėti aukštą dvasininką. K.Paltaroko tėvų namai buvo kaime, sodyba stovėjo Pakruojo rajone, o žemė priklausė Pasvaliui.

R.Rauckienė nėra tikra, bet, kiek mena iš giminaičių pasakojimų, vyskupas turėjęs du brolius. „Jų namai buvo jau Pasvalio pusėje. Kai iš ten išsikraustė, trobos nepardavė, parvažiuodavo kaip į vasarnamį.

Jonas sakosi puikiai žinąs visas vietines istorijas. Patys nežino, kur koks kaimas.

tags: #pasvalio #vienkiemiu #kaimas