Reikalavimai patalpoms bandomiesiems gyvūnams laikyti Lietuvoje

Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai nustato bendruosius reikalavimus bandymų su gyvūnais procedūroms, reikalavimus bandomųjų gyvūnų žudymui, gyvūnų naudojimo bandymų su gyvūnais procedūroms apribojimus, bendruosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų įmonėms ir jų patalpoms, bandomųjų gyvūnų laikymui ir priežiūrai, specialiuosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų veisimui, tiekimui ir naudojimui, paraiškų dėl bandymo su gyvūnais projekto nagrinėjimo ir leidimų dėl bandymo su gyvūnais projekto išdavimo tvarką, reikalavimus asmenims, dirbantiems su bandomaisiais gyvūnais, bandomųjų gyvūnų naudojimo išimtis ir bandomųjų gyvūnų įmonių kontrolę.

Reikalavimais vadovaujamasi atliekant bandymų su gyvūnais procedūras iki kol bandomieji gyvūnai nugaišinami, nužudomi ar grąžinami į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę, perduodami laikyti gyvūnų laikytojams ar kitiems asmenims.

Reikalavimai taikomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių kosmetikos ir asmens higienos gaminių mikrobiologinį užterštumą ir draudžiamas medžiagas.

Visiems bandomiesiems gyvūnams turi būti suteikiamos ir gerinamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo, veisimo ir naudojimo sąlygos.

Procedūros turi būti planuojamos taip, kad jų pabaigoje nebūtų nugaišinami bandomieji gyvūnai. Turi būti parenkamos tokios procedūros, kurias galima baigti anksčiau ir kurios yra humaniškesnės bandomojo gyvūno atžvilgiu.

Procedūros gali būti atliekamos tik naudotojo patalpose, kai naudotojui nustatyta tvarka VMVT yra išdavusi leidimą dėl bandymo su gyvūnais projekto. Procedūros gali būti atliekamos tik VMVT išduotame Leidime nurodytu laikotarpiu.

Procedūros turi būti atliekamos bandomiesiems gyvūnams taikant bendrąją arba vietinę nejautrą, išskyrus atvejus, kai taikyti nejautrą nėra tikslinga. Taikant nuskausminimą arba kitą tinkamą metodą, turi būti užtikrinama, kad bandomieji gyvūnai patirs mažiau skausmo, kančios ir baimės, ir naudojami veterinariniai vaistai ar vaistiniai preparatai pagal veterinarinių vaistų ar vaistinių preparatų gamintojo nurodymus.

Procedūra baigiama, kai nėra atliekami jokie procedūroje naudojamų gyvūnų stebėjimai.

Užbaigus procedūrą, veterinarijos gydytojas ar naudotojo darbuotojas, atitinkantis nustatytus reikalavimus, nusprendžia, ar bandomąjį gyvūną palikti gyvą ar nugaišinti.

VMVT gali leisti bandomuosius gyvūnus, kurie buvo naudojami arba kurie nebuvo naudoti procedūroms, perduoti laikyti gyvūnų laikytojams, į kitą gyvūnų laikymo vietą ar grąžinti į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę.

Bandomieji gyvūnai turi būti nugaišinami ar nužudomi bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose.

Bandomuosius gyvūnus gali nugaišinti ar nužudyti tik veterinarijos gydytojas arba bandomųjų gyvūnų įmonės darbuotojas, atitinkantis nustatytus reikalavimus. Nugaišinti bandomuosius gyvūnus, naudojant gyvūnų nugaišinimui skirtus veterinarinius vaistus, gali tik veterinarijos gydytojas.

VMVT gali leisti bandomuosius gyvūnus žudyti kitu, nei nurodytu būdu, kai moksliškai įrodyta, kad šis būdas yra ne mažiau humaniškas, arba pagrįsta, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant nurodytą bandomųjų gyvūnų žudymo būdą.

VMVT, remdamasi Komisijos išvada, gali leisti procedūroms naudoti nurodytų rūšių bandomuosius gyvūnus, kurie nėra išveisti veisėjo, taip pat veisėjo išveistus kitų, nei nurodytų, rūšių bandomuosius gyvūnus, kitus, nei nurodytus, nežmoginius primatus ar ūkinius gyvūnus, jei naudotojas pateikia įrodymus, kad tokių bandomųjų gyvūnų naudojimas procedūroms yra moksliškai pagrįstas ir procedūrų tikslų negalima pasiekti procedūroms naudojant nurodytus gyvūnus.

Procedūroms negalima naudoti:

• benamius ir sulaukėjusius naminius gyvūnus;
• laisvėje gyvenančius laukinių gyvūnų rūšių gyvūnus.

Veisti, tiekti ir naudoti bandomuosius gyvūnus gali tik šiuos Reikalavimus atitinkančios ir pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašą, patvirtintos bandomųjų gyvūnų įmonės.

Bandomųjų gyvūnų įmonės veterinarinį patvirtinimą suteikusiai teritorinei VMVT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti informaciją apie visus suplanuotus struktūrinius ar veiklos pakeitimus, kurie gali turėti įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei.

Veterinarinis patvirtinimas bandomųjų gyvūnų įmonėms sustabdomas arba panaikinamas vadovaujantis Tvarkos aprašu. Bandomųjų gyvūnų įmonėms laikinai sustabdžius ar panaikinus veterinarinį patvirtinimą, šios įmonės turi užtikrinti laikomų bandomųjų gyvūnų gerovę arba perduoti bandomuosius gyvūnus kitam veisėjui ar tiekėjui.

Gyvūnų gerovės taryba asmenis konsultuoja raštu ir, VMVT ir teritorinių VMVT pareigūnams pareikalavus, turi pateikti duomenis apie asmenims suteiktas konsultacijas.

Bandomųjų gyvūnų įmonėje turi būti kiekvieno šuns, katės ir nežmoginio primato byla, kuri sukuriama gyvūną atvedus arba kuo greičiau po jo atvedimo ir į kurią segami dokumentai, susiję su šių gyvūnų atvedimu, įsigijimu ir kt., iki kol šiems gyvūnams taikomi Reikalavimai.

Bandomųjų gyvūnų įmonės turi saugoti nurodytas užbaigtas bylas ne mažiau kaip trejus metus.

Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti įrengtos atsižvelgiant į bandomųjų gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius.

Grindys turi būti neslidžios, įrengtos iš tvirtų medžiagų, jų paviršius turi būti lygus, nepralaidus drėgmei ir lengvai plaunamas, padengtas ypač atsparia, nekenksminga bandomųjų gyvūnų sveikatai medžiaga.

Turi būti įrengta laikomų gyvūnų rūšių poreikius atitinkanti vėdinimo ir šildymo sistema. Turi būti užtikrinama tinkama temperatūra atsižvelgiant į laikomų bandomųjų gyvūnų rūšį ir amžių. Aplinkos temperatūra turi būti kasdien matuojama ir registruojama.

Turi būti užtikrinamas tinkamas laikomiems bandomiesiems gyvūnams santykinio oro drėgnumo lygis.

Turi būti įrengta apšvietimo sistema, skirta reguliuoti apšvietimo intensyvumą ir šviesos-tamsos ciklą bei apžiūrėti ir prižiūrėti bandomuosius gyvūnus ir užtikrinti laikomų bandomųjų gyvūnų biologinius poreikius.

Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti izoliuotos nuo stiprų garsą ir aukšto dažnio triukšmą skleidžiančių šaltinių, siekiant išvengti neigiamos įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei. Atskirais atvejais rekomenduojama palaikyti nedidelio intensyvumo garsinį foną (pvz., leisti negarsią muziką). Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose įrengtų signalizacijos sistemų skleidžiamas garsas neturi patekti į bandomųjų gyvūnų klausos diapazoną, jei tai netrukdo jo girdėti žmonėms.

Turi būti įrengtos atskiros patalpos:

• gyvūnų maisto ir pakratų laikymui, kuri turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinama gyvūnų maisto ir pakratų kokybė. Pašarų sandėliai turi būti vėsūs, tamsūs, sausi, sandarūs, apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių;
• laikymo įrangos, priežiūros priemonių laikymui bei plovimui ir dezinfekavimui. Ši patalpa ar vieta turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų įranga, reikalinga naudotiems įrenginiams valyti, nukenksminti ir dezinfekuoti; siekiant išvengti švarios įrangos užteršimo, turi būti atskirti švarios ir nešvarios įrangos judėjimo srautai;

Visiems bandomiesiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo.

Bandomųjų gyvūnų veisimo, laikymo ir naudojimo aplinkos sąlygos turi būti kiekvieną dieną tikrinamos.

Bandomieji gyvūnai vežami vadovaujantis atitinkamu Tarybos reglamentu dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Bandomųjų gyvūnų vežėjas, pakraudamas ir veždamas bandomuosius gyvūnus, turi imtis visų apsaugos priemonių.

Dr. Virginija Bukelskienė pažymi, kad nė vienas vaistas nėra paleidžiamas į rinką jo neišbandžius su gyvūnais.

Nors visuomenėje auga pasipriešinimas bandymams su gyvūnais, tačiau be jų būtų buvę neįmanomi daugelis medicinos laimėjimų: gyvybę tausojančios chirurginės operacijos (širdies ir kitų organų transplantavimo procedūros), vėžio gydymas, vakcinų kūrimas ir išbandymas, vartojimo produktų saugumo vertinimas, daugybės ligų gydymo schemos, gyvybę palaikantys aparatai (inkubatoriai, inhaliatoriai). Bandomiesiems gyvūnams turėtume būti dėkingi ir už daugybę vien XX a. medicinos laimėjimų, kurie leidžia žmonėms ilgiau džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Iš 216 Nobelio premijomis apdovanotų darbų fiziologijos ir medicinos srityje net 180 atlikta panaudojant bandomuosius gyvūnus. Pažymėtini 2018 m. Nobelio premiją pelniusių mokslininkų dr. Tasuku Honjo ir dr. Jameso P. Allisono tyrimai, kurie atskleidė galimus terapinius imuninių ląstelių reguliavimo mechanizmus sergant vėžiu. Mokslininkų tyrimams pasitelktos laboratorinės pelės.

Esminių žinių medicinos mokslui suteikė ir šie Nobelio premija įvertinti darbai: dirbtinio apvaisinimo metodologijos pagrindimas, prie kurio prisidėjo laboratoriniai triušiai (Robertas G. Edwardsas, 2010 m.), ŽIV suradimas ir jo veikimo mechanizmo išaiškinimas dalyvaujant pelėms ir beždžionėms.

Dr. V. Bukelskienė pasakoja, kad gyvūnai biomedicininiams tyrimams pradėti naudoti labai seniai. Remiantis ankstyviausiais šaltiniais, tai galėjo būti dar iki Kristaus gimimo. „Žvelgiant į šiuolaikinius gyvūnų modelius nuostabą kelia klasikinės pelių linijos, iš kurių seniausia yra DBA, išvesta 1909 m. Ji vis dar nepakitusi ir naudojama iki šių dienų. Dėmesio verta istorija apie vadinamųjų „nuogų“, arba betimusinių (imunodeficitinių), pelių gavimą. Jas praėjusio šimtmečio antroje pusėje išvedė žinomas čekų poetas ir imunologas Miroslavas Holubas“, - pasakoja dr. V.

Šiuo metu sukurta labai daug bandomųjų gyvūnų modelių. Jie skirstomi į kelias kategorijas tiek pagal prigimtį, tiek pagal paskirtį. Viena jų - transgeniniai, arba genetiškai pakeisti, gyvūnai, kai į jų DNR arba įvestas svetimas funkcionuojantis genas, arba slopinama jau esančių genų raiška. Dar viena gyvūnų modelių grupė - humanizuoti modeliai, tiesiogiai susiję su žmogumi.

Mokslo istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai su pelėmis išbandyti vaistai žmonėms sukėlė šalutinį poveikį. Gyvybės mokslų centro Biologinių modelių skyriaus vedėja komentuoja, kad tokiu atveju tyrimai buvo ne iki galo atlikti: ISO standartai nurodo ištisą loginę tyrimų schemą ir gautą rezultatą galima perkelti į klinikinius tyrimus tiktai ją pritaikius.

Anot dr. V. Bukelskienės, eksperimentai, kuriuose naudojami gyvūnai, iš esmės skiriasi nuo kitų laboratorijose vykdomų darbų. Suplanavus tokius tyrimus pirmiausia rengiama paraiška Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijai. Joje išdėstomas ir pagrindžiamas darbo planas, naudojamos priemonės. Komisija kruopščiai nagrinėja kiekvieną paraišką ir tik priėmusi teigiamą sprendimą rekomenduoja Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai išduoti leidimą vykdyti projektą. Pagrindinis dėmesys nagrinėjant pateiktą paraišką skiriamas gyvūno kančioms.

Kiekvienas eksperimentatorius moka atpažinti gyvūno kančias. Matydamas, kad gyvūnėlis akivaizdžiai kenčia, eksperimentatorius jį eutanazuoja, kad nesikankintų. Čia dr. V. Bukelskienė primena garsiąją trijų R koncepciją, kurią 1959 m. išplėtojo du britų mokslininkai W. M. S. Russellas ir R. L. Burchas, išdėstę pagrindinius bandomųjų gyvūnų mokslo principus: Replacement (gyvūnų pakeitimas), Reduction (gyvūnų skaičiaus mažinimas) ir Refinement (sąlygų gerinimas).

Pasak Gyvybės mokslų centro mokslininkės, Lietuva yra viena tų pažangių šalių, kurios daug dėmesio skiria mokslinio darbo su gyvūnais reglamentavimui. 1997 m. priimtas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame aptariamas ir eksperimentinis darbas. Palyginti su Europos Sąjungos šalimis, toks įstatymas pas mus atsirado gana anksti. Šis ir vėlesni juridiniai dokumentai nurodo, kad eksperimentatorius, norėdamas atlikti bandymus su gyvūnais, privalo turėti tam tikrą išsilavinimą, kompetenciją. Ne mažiau svarbus ir etinis aspektas, kurio taip pat privalu laikytis. Moralinė kiekvieno tyrėjo pareiga - saugoti gyvybę.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre esanti gyvūnų laboratorija (arba vivariumas) užima 600 kv. m. Vivariume laikomos pelės, žiurkės ir triušiai. Šiems gyvūnams čia sudarytos ypač geros sąlygos: palaikoma palanki rūšiai temperatūra, įrengtas tinkamas vėdinimas, kontroliuojamas apšvietimas, rūpinamasi švara ir tvarka, patalpos nuolat dezinfekuojamos, o jose išdėstyta kiekvienai rūšiai gyventi pritaikyta įranga. Gyvybės mokslų centro vivariume taip pat sudarytos unikalios sąlygos laikyti genetiškai modifikuotas peles. Gyvūnų skaičius laboratorijoje nuolat kinta. Jis priklauso nuo vykdomų eksperimentų.

Šiuo metu yra apie 20 triušių, 200 pelių ir tiek pat žiurkių, tačiau gyvūnų skaičius artimiausiu metu išaugs.

Plėtojantis mokslui atsiranda naujų, tikslesnių, etiniu požiūriu priimtinesnių metodų, kurie galėtų būti naudojami biomedicinos tyrimuose. Tačiau net ir XXI a. gyvūnai vis dar yra ir, manoma, bus naudojami eksperimentiniame darbe, nes reikia ieškoti metodų, leidžiančių diagnozuoti naujas ligas, būtina tobulinti chirurgines procedūras ir gydymo schemas, įvertinti naujų biologiškai aktyvių produktų efektyvumą ir cheminių medžiagų saugumą. Į daugelį šių klausimų atsakyti galima tik atlikus tyrimus su gyvais organizmais.

Svarbu nepamiršti, kad didelė dalis informacijos, gaunamos atliekant eksperimentus su gyvūnais, panaudojama pačių gyvūnų gerovei - juk jie taip pat serga, juos reikia gydyti, operuoti, o tam būtinos atitinkamos žinios.

3Rs principas gyvūnų eksperimentuose: Replacement (pakeitimas), Reduction (sumažinimas), Refinement (tobulinimas)

Lentelė: Pagrindiniai reikalavimai patalpoms bandomiesiems gyvūnams laikyti

tags: #patalpa #bandomiesiems #gyvunams #laikyti