Rankraščių saugyklos - tai vietos, kuriose kaupiami, saugomi ir skleidžiami istoriniai dokumentai, literatūros, meno, kultūros bei visuomenės veikėjų rankraštinis palikimas. Šios saugyklos atlieka itin svarbią funkciją - išsaugoti paveldo dalį ateities kartoms.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka dar nuo 1991-ųjų kaupia Panevėžio miesto ir krašto meno, literatūros, kultūros bei visuomenės veikėjų, institucijų rankraštinį palikimą, taip rinkdama ir saugodama svarbią paveldo dalį. Bibliotekos rankraštyne - dokumentai, susiję su Lietuvos ir Panevėžio regiono istorija, kultūra, mokslu, kitais visuomenės gyvenimo reiškiniais ar įvykiais nuo seniausių laikų iki šių dienų; literatūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjų archyvinis palikimas (rankraščiai, asmens ir veiklos dokumentai, korespondencija, fotografijos, meno kūriniai ir kita).
„Dokumentų amžiumi nesilygiuojame į didžiųjų šalies mokslo institucijų rankraštynus, tačiau manome, kad kiekvienas krašto istoriją liudijantis dokumentas yra svarbus, o mums patikėti lobiai - vertingi ir unikalūs. Bibliotekos saugomų dokumentų chronologija - nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų. Didžiausią fondų dalį sudaro nuo XX a. 3 dešimtmečio iki šių dienų sukaupti archyvai. Vieni išsamūs, atspindi visapusį fondo sudarytojo (autoriaus) gyvenimą ir veiklą, kiti - nedideli, fragmentiški.
Biblioteka didžiuojasi į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtrauktu, nacionalinės reikšmės kolekcija pripažintu režisieriaus Juozo Miltinio fondu. Jame - visą gyvenimą maestro kaupti kūrybos ir veiklos dokumentai, susiję su Panevėžio, Lietuvos ir Europos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiais, kultūros veikėjais. Asmeniniai dokumentai, apdovanojimai, garbės vardų suteikimo liudijimai, korespondencija, literatūra apie J. Miltinį, pjesių vertimai, užrašai, konspektai, nuotraukos, piešiniai ir kt. Filosofo Arvydo Šliogerio rankraščių fondą sudaro apie 740 dokumentų. Tai filosofinių veikalų paruošiamoji medžiaga, rankraščiai ir tekstai, vertimai, recenzijos, eilėraščių rankraščiai, atsiminimai, nuotraukos, asmeniniai dokumentai. Gausus epistolinis palikimas: A.
Vienas Lietuvos ir išeivijos istorijai svarbiausių rinkinių - rašytojo, visuomenės veikėjo, leidėjo Kazimiero Barėno fondas. Panevėžio krašto istorijos tyrinėjimo požiūriu paminėtinas vienas pilniausių ir didžiausių savo apimtimi skyriuje fondas - lituanistės, pedagogės, kultūros veikėjos, kraštotyrininkės Elenos Gabulaitės. Ypatingas Vilniaus universiteto doc. Vincento Lukoševičiaus asmeninis archyvas. Čia, be jo paties veiklos rankraščių, yra jo kolekcionuotų 1772-1944 m. Verta paminėti dailininkų fondus - Povilo Šiaučiūno, Stasės Medytės, Henriko Mazūro, Emilijos Taločkienės, Onos Šimaitytės-Račkauskienės ir kt.
Vieni seniausių su Panevėžiu susijusių dokumentų - 1870 m. Kauno gubernijos senojo Panevėžio planas ir 1872 m. Naujosios technologijos nekeičia rinkinių tvarkytojų darbo. Didelė dalis dokumentų skaitmeninama. „Esame dėkingi visiems pasitikėjusiems biblioteka. Kartu noriu pabrėžti: rankraščių, dokumentų, prisiminimų, fotografijų rinkimo procesas - be pabaigos. Negana to, kaupiame ne tik nusipelniusių veikėjų, bet ir atskirus dokumentus, fotografijas iš panevėžiečių asmeninių archyvų. Juk istoriją kuriame visi, visi esame jos dalis. Tad kviečiame turinčius vertingos archyvinės medžiagos apie mūsų miestą ir kraštą, savo šeimos, veiklos, darbo įmonėse ar organizacijose nuotraukų perduoti saugoti į bibliotekos rankraštyną. Jeigu popierinį variantą norite pasilikti sau, mielai pasidarysime skaitmeninį“, - sako L. Norite ir galite papildyti informaciją apie miesto ir krašto kultūrą? +370 465 554, el. saugomas Jagomastų spaustuvės rankraščių fondas (F101). kalbomis. Chronologinės ribos - 1826-1941 metai.
Kaune. 1950 m. bibliotekos Rankraščių skyriui. Rytprūsiuose 1747-1926 m. m. Spaustuvės-leidyklos Lituania leisto Tilžėje ir 1939 m. nušviečia lietuvių gyvenimo sąlygas Rytprūsiuose. mokslininkams. universiteto bibliotekoje (VUB) nėra gausus. E. dokumentai saugomi VU bibliotekos Rankraščių skyriaus fonde F1 ir F119. F1-E288 - E. rašyti laiškai įvairiems asmenims ir redakcijoms. Tai E. leidybinio darbo dokumentai. F1-F506 - E. rašyti laiškai prelatui A. Dambrauskui. Lietuvai Naujasis Tilžės keleivis, sveikinimas prelato A. Dambrausko 75-mečio proga ir padėka už naujametinius linkėjimus. VUB RS F119 - Marijos ir Jurgio Šlapelių fonde E. Jagomasto laiškai kalbininkui Jurgiui Šlapeliui (1876-1941). Korespondencija nušviečia J.
Saugykloje kaupiami įvairių mokslo sričių leidiniai bei grožinė literatura lietuvių ir užsienio kalbomis. 2026 m. pradžioje joje buvo daugiau nei 200 tūkst. Leono Gudaičio kolekcija - kolekciją sudaro XX a. antrosios pusės Lietuvos periodikos rinkinys - 4600 vnt., XX a. antrosios pusės lietuviškų knygų rinkinys - 6048 vnt., užsienio autorių kūrinių vertimų į lietuvių kalbą iki 1945 m. Šv. Prof. Prof. Leidiniai, esantys Centrinėje saugykloje, užsakomi virtualioje bibliotekoje, išduodami V. Biržiškos bibliotekoje (K. Donelaičio g.
Tačiau rankraščių saugyklos egzistuoja ne tik Lietuvoje. Viena seniausių ir didžiausių pasaulyje - Matenadaranas (arm. knygų saugykla), Šveñtojo Mesròpo Maštòco senóvinių rañkraščių institùtas, seniausias ir didžiausias rankraščių ir archyvinių dokumentų depozitas pasaulyje; vienas svarbiausių armėnų ir Rytų šalių mokslo tiriamųjų centrų. Restauruoja, tiria, verčia ir publikuoja rankraščius. Turi daugiau kaip 17 000 armėnų, graikų, lotynų, arabų, persų, sirų, hebrajų, etiopų, hindi, kinų, japonų ir kitų kalbų senovinių rankraščių kolekcijas (apima senąją ir viduramžių kultūrą ir mokslus - istoriją, geografiją, gramatiką, filosofiją, teisę, mediciną, matematiką, kosmografiją, alchemiją, chemiją, literatūrą, vertimus, meno istoriją, muziką ir teatrą bei kita), apie 100 000 archyvinių dokumentų, daugiau kaip 3000 rankraščių. Saugoma daugiau kaip 2280 senovinių knygų (išleistų iki 1800). Yra Rankraščių, Archyvų, Periodikos skyriai, biblioteka, Restauravimo ir įrišimo, Aukštųjų technologijų laboratorijos, studijų parodų salės.
Nuo 1940 leidžiamas mokslinių straipsnių rinkinys Banber Matenadarani. Matenadarano įkūrimas siejamas su armėnų rašto (sukurtas 405 armėnų vyskupo Mesropo Maštoco) atsiradimu. Iš pradžių kolekcijos buvo saugomos Kilikijos armėnų valstybėje, Siso (dabar Kozanas, Turkija) vienuolyne, 1441 perkeltos į Vaharšapato vienuolyną. 1920 Vaharšapato vienuolynas nacionalizuotas.
Šios saugyklos - tai neįkainojamas šaltinis istorikams, mokslininkams ir visiems, besidomintiems praeitimi. Jose saugomi dokumentai atskleidžia svarbius istorinius įvykius, kultūros bruožus, žmonių gyvenimo būdą ir mintis. Rankraščių saugyklos - tai gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties, leidžiantis mums geriau suprasti savo šaknis ir kurti ateitį.
Matenadaranas - seniausia rankraščių saugykla pasaulyje
Žymūs asmenys ir jų indėlis į kultūros paveldą
Norint geriau suprasti rankraščių saugyklų svarbą, verta pažvelgti į asmenis, kurių archyvai jose saugomi. Štai keletas pavyzdžių iš Panevėžio krašto:
- Juozas Miltinis - režisierius, kurio kūrybinis palikimas saugomas UNESCO programoje „Pasaulio atmintis“.
- Arvydas Šliogeris - filosofas, kurio rankraščių fondą sudaro apie 740 dokumentų.
- Kazimieras Barėnas - rašytojas, visuomenės veikėjas, leidėjas, kurio fondas svarbus Lietuvos ir išeivijos istorijai.
- Elena Gabulaitė - lituanistė, pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė, kurios fondas yra vienas pilniausių ir didžiausių Panevėžio krašto istorijos tyrinėjimo požiūriu.
Šių ir daugelio kitų asmenų archyvai yra neįkainojamas šaltinis tyrinėtojams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir kultūra.
Rankraščių saugyklų iššūkiai ir ateitis
Rankraščių saugyklos susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip dokumentų apsauga, restauravimas ir prieinamumo užtikrinimas. Skaitmeninės technologijos suteikia galimybę saugoti dokumentus elektroniniu formatu ir padaryti juos prieinamus platesnei auditorijai. Tačiau svarbu užtikrinti, kad skaitmeninimas būtų atliekamas tinkamai, išsaugant originalių dokumentų kokybę ir autentiškumą.
Be to, rankraščių saugyklos turi nuolat pildyti savo kolekcijas, rinkdamos naujus dokumentus ir archyvus. Tai reikalauja bendradarbiavimo su visuomene, skatinant žmones perduoti saugomą archyvinę medžiagą į bibliotekas ir archyvus. Tik taip galime užtikrinti, kad mūsų kultūros paveldas bus išsaugotas ateities kartoms.
Rankraščių kūrimas
Lietuvos rankraščių saugyklos: adresai ir kontaktai
Jei norite aplankyti rankraščių saugyklas Lietuvoje ar perduoti saugojimui archyvinę medžiagą, štai keletas adresų ir kontaktų:
| Pavadinimas | Adresas | Kontaktinė informacija |
|---|---|---|
| Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka | Respublikos g. 14, Panevėžys | +370 465 554 |
| Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius | Universiteto g. 3, Vilnius | (informacija nepateikta) |
Šios saugyklos yra atviros lankytojams ir tyrinėtojams, norintiems susipažinti su Lietuvos istorijos ir kultūros paveldu.
Panevėžio cukraus fabriko administracinio pastato fasadas
tags: #patalpa #kur #laikomi #rankrasciai