Ką vertėtų žinoti gyvūnų mylėtojams apie neįprastų ar laukinių augintinių laikymą Lietuvoje? Kokias gyvūnų rūšis galima laikyti, o kokias - draudžiama? Kas išduoda leidimus jų laikymui, ir į kokią instituciją reiktų kreiptis?
Nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių 5 priede atnaujinti bendrieji ir specialieji reikalavimai nelaisvėje laikomiems gyvūnams: bestuburiams, žuvims, varliagyviams, ropliams, paukščiams, žinduoliams. Šios taisyklės įsigaliojo dar 2023 m. lapkričio 1 d., tačiau buvo nustatytas 18 mėnesių terminas, kad laukinių gyvūnų laikytojai galėtų tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyr. specialistė U. Griežė pastebi, kad yra sudaryti sąrašai gyvūnų, kuriems tokių leidimų nereikia, pirmiausia - laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus: „Į šį sąrašą įtraukti ne tik mums visiems įprasti naminiai gyvūnai, tokie kaip arkliai, avys, ožkos, triušiai, bet ir įvairios fazanų rūšys, degu ar šilkverpiai“.
Laukiniu gyvūnu laikomas laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Yra patvirtintas draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašas.
Pasak U. Griežės, vienas iš punktų - kai laukiniai gyvūnai paimti iš natūralios aplinkos laikinai globai ir gydymui, taip pat gyvūnams, kurių laikymas namuose nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnus.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Pasitikrinti, ar konkrečiai rūšiai reikalingas leidimas galima Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, taip pat - EB svarbos rūšių, kurioms reikalingas įvežimo/išvežimo leidimas, sąrašuose. Jei gyvūnus įvežti ar išvežti galima, kiekvienai įvežamai į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežamai laukinių gyvūnų siuntai turi būti gaunamas atskiras leidimas, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai.
U. Griežė pastebi, kad agentūrai pateikiamų paraiškų išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus skaičius Lietuvoje išlieka stabilus, tačiau 2022 metais lyginant su 2021 m 10 proc. sumažėjo teigiamų administracinių sprendimų dėl leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo: „2021 metais buvo patenkinta 86 proc. paraiškų, o 2022 m. - 76 proc.“
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, kuriose reikšmingai keičiasi minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje. Asmenys, turintys galiojančius leidimus, per 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį privalės pakeisti šiuo metu laikomų laukinių gyvūnų laikymo sąlygas. kai kurias rūšis - paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą - bus galima veisti iki 2025 m. nelaisvėje laikomus plėšriuosius paukščius bus leidžiama išvežti iš nuolatinės laikymo vietos, kai jie naudojami medžioklėje arba laukinių paukščių gausai reguliuoti (baidyti). svetimžemes rūšis - fazanus ir danielius - leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pitonams, kaip ir kitiems ropliams, pagal naujuosius reikalavimus terariumas turi būti 6 kv. m.
Biologinė įvairovė Lietuvoje saugoma įgyvendinant ES Biologinės įvairovės strategiją, Paukščių ir Buveinių direktyvas, ją išlaikyti siekiama ir vykdant laukinių gyvūnų išsaugojimo programas zoologijos soduose.
Zoologijos sodų direktyva priimta siekiant apsaugoti ir išsaugoti laukinę fauną bei stiprinant zoologijos sodų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Pagrindinės nuostatos, kaip turi veikti zoologijos sodai, nustatytos ES direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose ir Laukinės gyvūnijos įstatyme. Šios direktyvos nuostatos perkeltos į Laukinės gyvūnijos įstatymą, aplinkos ministro įsakymais patvirtintas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą.
Norint įsteigti zoologijos sodą, reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo įsteigti zoologijos sodą. Reikalavimai jį įsteigti nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme. Zoologijos sodai turi dalyvauti prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos prisidedančiuose moksliniuose tyrimuose, skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje, teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines.
Laikomi gyvūnai privalo būti įkurdinti sąlygomis, atitinkančiomis šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius, fiziologinius, etologinius ir apsaugos reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Juos šerti ir girdyti reikia pagal fiziologinius poreikius. Būtina ir pasirūpinti, kad gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuos aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, taip pat būtų užtikrintas zoologijos sodo lankytojų saugumas. Zoologijos sodų veiklos planinius patikrinimus organizuoja Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Zoologijos sodų vertinimo komisija.
Laikant laukinius gyvūnus žmogaus aplinkoje - namuose, voljere ar zoologijos sode, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, gyvūnai neturi patirti skausmo, streso, nepatogumų, o laikymo patalpos turi tenkinti gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos. Taip pat turi būti vykdoma gyvūnų prevencinė ir gydomoji veterinarinė priežiūra, užtikrinamas jų sveikatingumas atsižvelgiant į gyvūno rūšį. Gyvūnui susirgus, jis turi būti gydomas, suteikiama veterinarinė pagalba. Gyvūnai turi būti maitinami periodiškai pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu pašaru ar lesalu, nuolat aprūpinami švariu vandeniu.
Gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudarytos sąlygos apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ir kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Juos nuolat reikia valyti, kad nebūtų purvo (išskyrus rūšies poreikius), gendančio maisto, ekskrementų, nesaugių gyvūnams, sulūžusių statinių, įrenginių ar daiktų. Lauko aptvarui ar voljerui įrengti rekomenduojama naudoti natūralias gamtines medžiagas, aplinkai nekenksmingas apdailos medžiagas.
„Kadangi gyvūnų rūšių įvairovė labai didelė, šiose taisyklėse pateiktos gyvūnų laikymo ir gerovės gairės padės įsivertinti, kokių žinių, patirties ir išteklių reikia turėti, norint laikyti tam tikrą gyvūno rūšį, kad santykis tarp žmogaus ir gyvūno būtų paremtas pozityviu atsakingumu, suteiktų gyvūno pažinimo džiaugsmą. Ypač svarbu užtikrinti gyvūno užimtumą atsižvelgiant į gyvūno rūšinius biologinius, etologinius poreikius, skatinančius protinį ir fizinį lavinimą, natūralų gyvūnų elgesį. Taisyklėse nustatyti gyvūnų specialieji reikalavimai jų laikymo patalpoms - kokio ploto, aukščio ir pan. gyvūnas turėtų būti laikomas lauke ar vidaus patalpose, kaip šios patalpos ir baseinai turėtų būti įrengti, koks turėtų būti gruntas, temperatūra ar kokiomis grupėmis turėtų būti laikomi, kad gyvūnas būtų sveikas.
Šios taisyklės netaikomos laikantiems domestikuotus (naminius) gyvūnus.
Jei turite pasiūlymų dėl laukinių gyvūnų laikymo, gerovės, teisės aktų taikymo, prašome pateikti šią informaciją el. paštu.
Daugiau informacijos apie laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. ES Zoologijos sodų direktyvos gerosios praktikos dokumentą galima rasti čia.