Patalpų statybos reikalavimai Lietuvoje

Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius reikalavimus, taikomus patalpų statybai Lietuvoje. Reikalavimų sistema įgyvendinama statybos darbais, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Pagrindiniai teisės aktai

Statybos procesą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant įstatymus, techninius reglamentus ir higienos normas. Štai keletas svarbiausių:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
• Statybos techniniai reglamentai (STR):
  • STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
  • STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“.
  • STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“.
  • STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“.
  • STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“.
  • STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
  • STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“.
  • STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“.
  • STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“.
  • STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.
  • STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
  • STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“.
  • STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“.
  • STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“.
  • STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“.
  • STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“.
  • STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“.
  • STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
  • STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“.
• Higienos normos (HN):
  • HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.
  • HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“.
  • HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“.
  • HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“.
  • HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
  • HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose“.
  • HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
  • HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“.
  • HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“.
  • HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“.
• Statybos taisyklės (ST):
  • ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“.
  • ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“.
  • ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“.
• Respublikinės statybos normos RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai.
• Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas.

Pagrindinės sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, vartojamas statybos srityje:

• Techninis aukštas - pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimui.
• Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
• Terasinis namas - namas, kuriame prie kiekvieno buto yra terasa, atstojanti priebutinį sklypelį.
• Pavienis užstatymas - užstatymas laisvai erdvėje stovinčiais pastatais.
• Perimetrinis užstatymas - ištisinis užstatymas, laikantis gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų užstatymo raudonųjų linijų.
• Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
• Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.
• Laikinas statinys - statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas.
• Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas.
• Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.

Sklypo reikalavimai

Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams.

Patalpų statybai skirtame sklype turi būti numatyti šie elementai:

1. Gyvenamasis namas.
2. Ūkinis pastatas*.
3. Garažas*.
4. Prie įėjimo į pastatą - aikštelė.
5. Prie įvažiavimo į garažą ar automobilių stovėjimo vietą - aikštelė.
6. Prie pastato - takas.
7. Želdynai.
8. Tvoros.
9. Inžineriniai tinklai.
10. Kitos paskirties statiniai (šiukšlių konteinerių aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės ir pan.)*.

Pastaba: * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos - patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti STR 2.06.01: 1999 [3.16]. Želdynų plotas nustatomas pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą [3.40].

Gaisrinė sauga

Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8].

Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Iki 3 aukštų gyvenamuose pastatuose turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas evakuacinis išėjimas.

Gyvenamuosiuose pastatuose, kurių rūsiuose įrengiamas garažas, pirtis, katilinė, bei 3 aukštų ir aukštesniuose namuose, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo pastato antžeminės dalies išėjimas.

Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.

Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė.

Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams.

Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai.

Buitinės paskirties patalpos daugiabučiuose namuose (ne butų ribose), esančios pirmame, cokoliniame ar rūsio aukštuose, nuo gyvenamųjų patalpų (aukštų) turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.

I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus.

I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose - 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu.

Kiti reikalavimai

Projektuojant gyvenamuosius pastatus, be poveikių ir apkrovų, nustatomų, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [3.15], būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju.

Pirmame ir cokoliniame gyvenamojo pastato aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.

Gyvenamajame pastate įrengiamos pirties šildymui gali būti naudojamas tik gamyklinis elektrinis įrenginys, kurio valdymo automatika užtikrintų įrenginio apsaugą ir atjungimą po 8 val.

Daugiabučiai namai, kuriuose dauguma butų numatoma žmonėms su negalia, gali būti statomi ne aukštesni kaip 5 aukštų.

Laiptinėse (išskyrus neuždūmijamas) leidžiama įrengti ne daugiau dviejų keleivinių liftų, nusileidžiančių ne žemiau pirmojo aukšto. Liftų šachtų konstrukcijos turi būti iš A grupės statybos produktų.

Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, leidžiama įstiklinti namų balkonus bei lodžijas. Įstiklinimo konstrukcijų apatiniai elementai turi būti ne žemiau kaip 1 m nuo balkono ar lodžijos grindų paviršiaus, aukščiau esantys - išdėstyti ne mažesniais kaip 1,2 m atstumais. Šių konstrukcijų elementų minimalūs išdėstymo atstumai horizontalia kryptimi - 0,7 m.

Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, - automatinė gaisro signalizacija.

10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėji...

Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir negali būti naudojama kaip profesionali konsultacija. Prieš pradedant statybos darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

tags: #patalpa #statybos #istatymas