Drėgmė patenka į statybines konstrukcijas tiek pastato statybos, tiek jo eksploatavimo metu. Tam tikras drėgmės kiekis (akytame betone iki 30-35%) pasilieka statybinėje medžiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė). Dėl šios priežasties pradiniame pastato eksploatacijos etape, jame yra ženkliai daugiau drėgmės.
Gyventi jaukiuose, šiltuose ir svarbiausia, sveikuose namuose svajoja daugelis. Deja, kartais tai yra misija neįmanoma dėl besikaupiančios drėgmės. Galiausiai namuose įsiveisia pelėsis, kuris sveikatai kelia dar didesnę grėsmę, o jį išnaikinti labai sudėtinga. Drėgmė skverbiasi į sienas, jas pažeisdama, kenkia pastatų konstrukcijoms, pažeidžia baldus, kitą namų įrangą, buitinę techniką, nes gali prasidėti korozija.
Daugelis domisi, kokia drėgmė turi būti namuose ar kambaryje? JAV aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, optimali patalpų santykinė oro drėgmė turėtų būti nuo 30 iki 50 proc., bet jokiu būdu neturėtų viršyti 60 proc. O drėgmę mūsų organizmas labiau toleruoja.
Priežastys, dėl kurių drėgmė kaupiasi:
- Prasta ventiliacija - ypač vonios kambaryje (patikrinkite savo vonios ištraukimo ventiliatoriaus pajėgumus).
- Virtuvėje, kur dėl kasdienių veiklų drėgmės lygis yra didžiausias.
- Kituose kambariuose, galbūt orlaidės neatlieka savo darbo?
Norint palaikyti optimalų drėgmės lygį namuose, reikėtų naudoti jį matuojančius prietaisus. Anksčiau, kai rinkoje dar nebuvo elektroninių drėgmės matuoklių, buvo plačiai naudojami psichrometrai - prietaisai su padalomis, panašūs į termometrus. Jų tikrai dar galime rasti tėvų ar senelių namuose. Šiuo metu rinką visiškai užvaldė daugiafunkciai prietaisai - meteorologinės stotelės. Be to, į prietaisus integruojami oro kokybės jutikliai, kurie visą parą analizuoja CO2 lygį, o jam pakilus primena, kad laikas išvėdinti patalpas.
Norint tinkamai pamatuoti santykinę oro drėgmę, matuoklį reikėtų statyti patalpos viduryje, kažkur ant stalviršio ar kito aukščiau grindų esančio paviršiaus.
Šiuolaikinė meteorologinė stotelė padės stebėti drėgmės lygį namuose.
Kaip sumažinti drėgmės kiekį patalpose?
Kaip natūraliai išdžiovinti kambarį
- Koreguokite kasdienius savo įpročius - tyrimais nustatyta, kad 4 asmenų šeima vidutiniškai generuoja net apie 15 litrų vandens garų. Kaip šį kiekį sumažinti?
- Vėdinkite patalpas - tinkamas būdas yra plačiai atverti visus namų langus ir vedinti patalpas apie 10 min.
- Pagalvokite apie naują ventiliacijos sistemą arba esamos patobulinimą - kai dėl sandarumo atsiranda drėgmės perteklius, o dėl menko vėdinimo įsiveisia pelėsis, rekomenduojama nieko nelaukti ir namuose įsirengti mini rekuperatorių.
- Naudokite drėgmės rinktuvus - jei drėgmės lygis - gerokai per aukštas, įsigykite drėgmės sugėriklį (kitaip jie dar vadinami oro sausintuvais).
Šie aukštos kokybės drėgmės surinkėjai skirti namams ir biurams, pramonei, rūsiams, baseinams ir kt. Tačiau yra ir kita medalio pusė: oras namuose būna ne tik per drėgnas, bet ir per sausas. Greitai ir efektyviai per sauso oro problemą išspręsti padeda oro drėkintuvai.
Oro drėgmė darbo vietose
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami. Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
Vėdinimo sistemos ir drėgmės kontrolė
Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma.
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė - 35-60 proc.
Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti: žiemą vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas.
Išlaikyti santykinę drėgmę komfortišką nėra paprasta. Yra ir kitas pasirinkimas - projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų - tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį, bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę - žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą - atvirkščiai - nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore.
Pavyzdys modernaus rekuperatoriaus su integruota valdymo sistema.
UAB „Komfovent“ yra viena iš nedaugelio inžinerinių kompanijų Europoje, naudojanti savo unikalią sorbcinių rotacinių šilumogrąžių gamybos technologiją. Ja pagaminti sorbciniai rotaciniai šilumogrąžiai yra naudojami ir įmonės gaminamuose buitinės, komercinės ir pramoninės paskirties vėdinimo įrenginiuose.
Tam, kad procesai, kontroliuojantys drėgmės lygį, būtų tinkamai valdomi, vėdinimo įrenginys turi turėti pažangią ir išmanią automatikos sistemą, kuri atitiktų vartotojo poreikius ir visada palaikytų patalpose komfortišką mikroklimatą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Būtent tokią automatiką UAB „Komfovent“ integruoja į savo vėdinimo įrenginius, siekdama sukurti kuo geresnį komfortą šios įrangos naudotojams.
Intuityvi vartotojo sąsaja aiškiai atvaizduoja veikimo parametrus ir leidžia paprastai valdyti sudėtingus termodinaminius procesus. Vartotojui pakanka suvesti norimus mikroklimato parametrus, o automatika atliks likusį darbą.
Oro drėkinimas
Pats didžiausias oro drėgmės trūkumas gyvenamosiose ir darbo patalpose fiksuojamas nuo spalio iki vasario mėnesio, tai yra šildymo sezono metu. Būtent tuo laikotarpiu svarbu, kad patalpoje būtų pastovi oro drėgmė. Drėgmės kiekiui padidinti namuose ar darbe naudojami oro drėkintuvai.
Ventiliatorius traukia sausą patalpos orą, leidžia jį per drėgną filtrą ir į kambarį grąžina jau sudrėkintą. Šaltų garų drėkintuve iš oro pašalinamos dulkės ir kiti nešvarumai. Priklausomai nuo temperatūros, oras absorbuoja tam tikrą kiekį vandens. Taip garinimo proceso metu drėkinimas reguliuojamas pagal aplinką.
Oro „plovimo" sistemos veikimas labai panašus į drėkinimą šaltais garais, tačiau šis prietaisas valo ir drėkina orą be keičiamų filtrų. Alergiškiems žmonėms „plaunamas" oras ypač palengvina kvėpavimą sunkiu rudens ir vėlyvo pavasario laikotarpiu. Papildomai prietaisuose gali būti sumontuojama antibakterinė sistema. Antiseptinės medžiagos ištirpina kalcio druskas ir kalkių dalelės, į orą jos nepatenka, nusėda prietaiso talpoje.
Prie oro valymo prietaisų galima priskirti ir oro jonizatorius, kurių pagrindinė funkcija yra oro valymas. Įkaitęs vanduo virsta garais. Ši vandens savybė taikoma šiltų garų drėkinimo prietaisuose. Svarbiausios sistemos dalys - du elektrodai bei garų surinkimo rezervuaras. Elektros srovė teka nuo vieno elektrodo į kitą, taigi vanduo sudaro uždarą elektros grandinę. Vanduo užverda, virsta garais, kurie per mažas angas plūsta į patalpą. Kuo vanduo daugiau mineralizuotas, tuo stipresnis srovės laidumas ir vanduo greičiau virsta garais. Užvirintame vandenyje sunaikinami visi virusai ir bakterijos.
Sistema veikia membranos vibravimo ultragarso dažniu, vanduo skaidomas į mikrodaleles - vandens debesį. Ventiliatoriaus įtrauktas sausas oras pereina per vandens debesį ir jau sudrėkintas paskleidžiamas patalpoje. Drėkintuvuose įmontuotas hidrometras ir garų išleidimo sklendė, todėl prietaisą lengva reguliuoti.
Ultragarsiniams oro drėkintuvams būtina naudoti numineralizuotą vandenį, nes kitaip ant baldų, veidrodžių ir televizoriaus ekrano atsiranda kalkių nuosėdų. Ultragarsinis oro drėkinimo būdas laikomas tyliausiu. Bet kurio ultragarsinio drėkintuvo triukšmo lygis neviršija 25-30 dB, tai tikrai labai geras rodiklis, tačiau niekur neminimi burbuliavimo garsai, skleidžiami drėkintuvo, kai naujas vandens kiekis patenka į darbinę kamerą.
Patalpas galima drėkinti dekoratyviniais rūko generatoriais (dekoratyviniais drėkintuvais). Jų veikimo principas analogiškas ultragarsiniams oro drėkintuvams. Aukšto dažnio virpesiais vibruojanti membrana išskaido vandenį smulkiais pursleliais ir pagaminamas rūkas. Ant specialaus stovo sumontuotas drėkintuvas apšviečiamas šviestuvu, kuris rūkui suteikia norimą atspalvį.
Šaltų garų oro drėkintuvams nereikia iš anksto išvalyto vandens, jie naudoja mažai elektros energijos ir neburbuliuoja. Šie drėkintuvai dėl savo konstrukcijos palaiko žmogui komfortiškiausią drėgmės kiekį (45-60 proc.). Daugelis jų valo orą ir vadinami orą „plaunančiais" drėkintuvais.
Drėgmės surinkėjai statybose
Statybų procesas reikalauja daugiau dėmesio skirti smulkmenoms, kurios lemia rezultato kokybę. Viena tokių yra drėgmės surinkėjai, kurie reikalingi ne tik rudenį bei žiemomis, tačiau ir vasarą, kadangi drėgmė patalpose statybų metu - daro didelę neigiamą įtaką.
„Mes nuomojamės drėgmės surinkėjus viso statybų procesų metu. Tiek tokiu atveju, kai sienos yra tinkuojamos ir tada, kai atliekamas grindų betonavimas, galiausia, dažant lubas. Sistemos kinta savo galingumu, tad priklausomai nuo to, kokio dydžio yra patalpos ir tuo pačiu kiek jose drėgmės - reikalinga ir konkreti įranga. Dėl jos pasirinkimo visada geriausia yra tartis su specialistais, kurie įvertinę rangovo poreikius pasiūlo ir labiausiai tinkamas sistemas.“
„Nuomotis įrangą, kuri išdžiovina patalpas yra kur kas pigiau nei dar kartą atlikti vidaus apdailos darbus.“