Lietuva - tai šalis, turtinga ne tik gamtos grožiu, bet ir istorine praeitimi, kurią mena daugybė kultūros paveldo objektų. Nuo piliakalnių, menančių senovės kovas, iki stovyklaviečių, kviečiančių prisiliesti prie gamtos, Lietuva siūlo įvairių patirčių kiekvienam keliautojui. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti.
Piliakalniai - Istorijos Liudininkai
Neatsiejama Lietuvos peizažo dalis - piliakalniai. Jų gausa rodo išskirtinę piliakalnių svarbą lietuvių tautos kultūrinei sąmonei ir istorinei gyvensenai, daugiau kaip tūkstantį metų jie atliko didžiulį socialinį ir politinį vaidmenį. Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai.
Įtvirtinta vieta - tai piliakalnio aikštelė - buvęs pilies ar kitokio įtvirtinimo kiemas. Čia stovėjo įvairūs pastatai, buvo telkiama kariuomenė, slėptis subėgdavo apylinkių gyventojai. Aikštelę ribodavo įtvirtinimai. Jie buvo statomi ir iš žemių, ir iš medžio. Prie piliakalnio glaudžiai šliejasi trys archeologijos paminklų komplekso dalys: papėdės gyvenvietės, priešpiliai ir papiliai.
Abejučių piliakalnis mena vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietę, kuri datuojama tarp I ir II tūkstantmečio pradžios. Piliakalnis stovi tarp dviejų ežerų. Tikėtina, kad ankščiau čia buvo pusiasalis, apsuptas ežerų ir pelkių. Piliakalnis įrengtas dvi aukštumas jungiančiame gubūryje, apsuptas sudėtingos pylimų ir griovių sistemos. Aikštelės galai įtvirtinti dviem pylimų griovių eilėmis (vakarinėje pusėje yra 3 pylimai). Aikštelė trapecinė, 75 metrų ilgio, 14-40 metrų pločio, šlaitai vidutinio statumo, 10-12 metrų aukščio. 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 12-13 amžiaus pilkapiai - Abejučių pilkapynas. Netoliese yra Abejučių antroji stovyklavietė, o greta jos - Abejučių regykla-poilsinė ir Abejučių ąžuolas.
Abejučių piliakalnis
Rakštelių piliakalnis yra Miškinio ežero šiaurės rytų krante, kalvos šiauriniame gale. Šlaitai vidutinio statumo, 3-8 m aukščio, kai kur - vos 1 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, tankiai apaugęs pušimis. Piliakalnis galėjo būti naudojamas I tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis lengvai pasiekiamas asfaltuotu keliu Švenčionys-Ignalina nuvažiavus 13 km. Toliau vadovaukitės kelyje esančia nuoroda ir pasukite į dešinę. Nuvažiavę apie 1 km miško keliu pasieksite piliakalnio papėdę su Miškinio poilsiaviete.
Stovyklavietės - Poilsis Gamtos Prieglobstyje
Lietuva siūlo daugybę stovyklaviečių, kur galima atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos ramybe. Stovyklavietės dažnai įrengiamos šalia ežerų, upių ar miškų, todėl tai puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio.
Abejučių I stovyklavietė įrengta ant Abejučių piliakalnio, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Šalia auga Abejučių ąžuolas. Yra trys stalai, pavėsinė. Nusileidus laiptais žemyn yra lieptelis ir stalas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nėra WC. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
Abejučių II stovyklavietė įrengta prie Abejučių piliakalnio, po Abejučių ąžuolu, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje, tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Krantas patogus įleisti valtis. Nėra stalų, WC. Šalia šios stovyklavietės yra Abejučių poilsinė-regykla kur yra stalas, suolai. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
Stovyklavietė Dobrovolės k. prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, šalia Nevėžio senvagės yra pavėsinė su laužaviete.
Ziniuko stovyklavietė - privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero. Patogus privažiavimas nuo pagrindinio kelio Veisiejai-Viktarinas. Yra informacinis stendas, tiltelis, tualetas.
Gamtos Paveldas - Unikalūs Gamtos Kūriniai
Lietuvos gamta stebina savo įvairove ir grožiu. Gamtos paveldo objektai - tai unikalūs gamtos kūriniai, saugomi dėl savo mokslinės, kultūrinės ar estetinės vertės.
Abejučių ąžuolas auga tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų, pietrytiniame regioninio parko pakraštyje. Jam - apie 250 metų. Per šitiek metų jis išaugo iki 26 m aukščio, o jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 3,70 m, skersmuo - 1,25 m, lajos plotis - 18 m, lajos aukštis - 22 metrai. Šalia ąžuolo yra dvi stovyklavietės, regykla-poilsinė ir Abejučių piliakalnis. Abejučių ąžuolas - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Iki jo nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
Abejučių ąžuolas
Abromiškio atodanga - taip sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje taisyklingi, lygūs įstriži smėlio sluoksniai tartum perkerta, nupiauna vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą.
Abšriūtų kalnas - Šereiklaukio miške esanti aukščiausia Rambyno regioninio parko vieta.
Kiti Kultūros Paveldo Objektai
Lietuvoje gausu ir kitų kultūros paveldo objektų, kurie atspindi šalies istoriją ir tradicijas.
14 Kryžiaus kelio koplyčių Beržore - tai religinis kompleksas, kurį sudaro 14 medinių koplyčių, pastatytų XVIII a. pradžioje. Šios koplyčios skirtos Kristaus kančios atminimui. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios buvo nugriautos. Dabar atstatytos, vyksta atlaidai.
1863 m. sukilimo Statiškės mūšio vieta - tai istorinė vieta, kurioje 1863 m. birželio 29 d. įvyko sukilėlių ir carinės Rusijos armijos mūšis. Mūšyje žuvo 32 sukilėliai, kurie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.
Kelias Nr. "2785","Apžvalgos platforma Šereiklaukio kaime" Įrengta ant aukštumos krašto pačiame Šereiklaukio kaime, sovietmečiu veikusios, vėliau nugriautos žolės perdirbimo gamyklos vietoje. Užkopus galima apžvelgti visą Nemuno ir Jūros upių santakos apylinkę. Iš čia matosi Šereiklaukio II piliakalnis (Milžinkalpis), aukštesni Šereiklaukio dvaro statiniai, parkas, prie jo prisiglaudusi senovės skalvių gyvenvietė- Sidabrakalnis ir visai greta pūpsanti istorinė tarpukaryje veikusios pasienio policijos sodyba.
Kelias Nr. "2786","Koplyčkalnis" Tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos - dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja.
Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės Kovų Keliais
Pėsčiųjų maršrutas Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais nuo Merkinės kryžių kalnelio veda takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo Vanagas bei jo bendražygiai.
Čia gyveno žmonės, kurie jį rėmė, globojo ir saugojo pačioje beviltiškiausioje situacijoje, kai gyva buvo tik viltis ir tikėjimas, kad meilė nugalės neapykantą ir baimę. Pėsčiųjų žygis baigiasi ant Merkinės piliakalnio, ant kurio ne vieną kartą buvo užkopęs ir Vanagas - partizanų vadas - iki paskutinės akimirkos išlikęs Mokytoju.
Lietuvos pilys. Mitai, legendos ir tikrovė
| Objektas | Aprašymas | Vieta |
|---|---|---|
| Abejučių piliakalnis | Vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietė | Tarp Asvejos ir Ilgio ežerų |
| Abejučių ąžuolas | Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas | Šalia Abejučių piliakalnio |
| Rakštelių piliakalnis | Piliakalnis Miškinio ežero šiaurės rytų krante | Švenčionių-Ignalinos kelias |
| 14 Kryžiaus kelio koplyčių Beržore | Religinis kompleksas, skirtas Kristaus kančios atminimui | Beržoras |