Jau daugiau nei šimtmetį pasaulyje plinta vadinamųjų loftų idėja. Interjero žurnalai mirga nuotraukomis su neįprastais akiai loftais Olandijoje, JAV, o pastaruoju metu jų apsčiai įrengiama ir Lietuvoje, buvusių gamyklų ar pramoninių teritorijų vietose. Pamatę buvusius fabrikus, paverstus erdviais būstais, darbo studijomis, prekybinėmis patalpomis kai kurie žmonės užsidega idėja tokioje vietoje apsigyventi.
Dažniausiai loftai būna gamybinės patalpos arba kūrybinės dirbtuvės - negyvenamosios patalpos.
Tačiau, stilingi, erdvūs ir palyginti nebrangūs loftai, teigiama, gali smarkiai pakenkti juose apsigyvenusiems žmonėms.
Buvusi kuro aparatūros gamykla, buvusios „Skaiteks“, „Vilmos“, Vilniaus grąžtų ir kitos gamyklos - jų vietoje išplėtoti nauji nekilnojamojo turto projektai. Vienų gamyklų pastatai ištirti, išvalyti ir pritaikyti būstui ar kitos paskirties pastatams.
Anksčiau pirkėjai susigundydavo pigesniu būstu ar suvilioti pramoninės stilistikos įsigydavo patalpas buvusiose gamyklose, jas rekonstruodavo net nepasidomėję, kokia veikla tose patalpose buvo vykdoma.
Pastaruoju metu, šiek tiek atslūgus nekilnojamojo turto karštligei, o ir kainoms pakilus į atitinkamą lygmenį, būsto pirkėjai tapo reiklesni.
Bėda ta, kad iki šiol Europos Sąjungoje nėra nustatyta konstrukcijų užterštumo ribinių verčių. Pastatų konstrukcijų tyrimai tiesiog neatliekami, nes daugelį dalykų reikėtų įvertinti kompleksiškai. Lengviau nustatyti naftos produktų buvimą, nes patalpose neretai jaučiamas jų kvapas.
Kiek sudėtingiau yra su sunkiaisiais metalais, o jų yra visur - statybinėse konstrukcijose, betone. Būtent dėl jų ir reikia atlikti kompleksinius tyrimus, kurie parodytų, kokia yra statybinės medžiagos sudėtis ir ar ji nėra pakitusi. Tai sunorminti yra ganėtinai sudėtinga.
Todėl piliečiui prieš įsigyjant būstą lofte reikėtų pasidomėti, kokia veikla buvo vykdoma pačiame pastate.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pataisos, kuriomis numatyta griežtesnė taršalų kontrolė.
Visuomenei iki šiol sunkiai pasiekiama informacija apie buvusių gamyklų veiklą.
„Ketinantiesiems įsigyti buvusias gamybos patalpas gyvenimui rekomenduotume pasidomėti, kokia buvo jų paskirtis“, - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Karmaza pripažįsta, kad teisės aktuose iš tiesų palikta spraga, leidžianti verslininkams išsisukti nuo griežtesnių vertinimų.
Gamyklų kiemai labiausiai būdavo teršiami gamybos atliekomis, naftos produktais.
Lofto įrengimas
Vis dėlto mūsų šalyje jau daugelį metų kaupiama patirtis leidžia sėkmingai utilizuoti šiuos taršalus vietoje. Lietuva buvo pirmoji Sovietų Sąjungos respublika, išsprendusi galvaninio šlamo utilizavimo problemą.
Ar saugu gyventi loftuose ir buvusių gamyklų teritorijose pastatytuose naujuose butuose? Deja, vienareikšmiško atsakymo nėra. Visuomenė dar ganėtinai pasyvi ir tikisi, kad kažkas kitas už ją turi pasirūpinti saugia aplinka.
Prieš įsigyjant būstą reikėtų reikalauti iš statytojų geologų tyrimų išvadų, atidžiai apžiūrėti pastato konstrukcijas, kilus abejonėms kviestis specialistus.
Katilinėse naudojamo kuro rūšis parenkama atlikus techninį ir ekonominį pagrindimą, pagal šioje vietovėje turimus energetinius resursus, įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo nuostatas. Kuro rūšis nustatoma projektavimo užduotyje.
Pramoniniams statiniams leidžiama projektuoti pristatytąsias, įkomponuotąsias, konteinerines ir stogines katilines. Katilinių, pristatytų prie šių statinių, bendras katilų šiluminis galingumas ir kiekvieno katilo našumas bei šilumos nešėjų parametrai neribojami.
Katilinių, įkomponuotų į pramonės įmonių statinius, kai katilų garo slėgis iki 0,05 MPa ir vandens temperatūra iki 110 °C, šiluminis katilų galingumas neribojamas.
Pramoniniuose statiniuose stogines katilines leidžiama projektuoti su katilais, kurių garo slėgis iki 0,05 MPa (0,5 bar) ir vandens temperatūra ne daugiau kaip 110 °C.
Gyvenamuosiuose namuose leidžiama įrengti pristatytąsias ir stogines katilines. Tokių katilinių galingumas neturi būti didesnis už pastato šilumos poreikius, o stoginės katilinės galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW - pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" reikalavimus.
Katilinėje įrengiamų katilų agregatų kiekį ir vieno agregato našumą reikia parinkti pagal skaičiuotiną katilinės našumą, įvertinus katilų veikimą šiltuoju metų periodu.
Lauke prie katilinės sienos galima statyti dūmų traukos, pelenų gaudymo įrangą, deaeratorius, dekarbonizatorius, skaidrintuvus, įvairios paskirties bakus, mazuto šildytuvus. Nesant galimybės eksploatuoti įrenginius, kaip inventorines priemones leidžiama naudoti stacionarius kėlimo mechanizmus.
Katilinėse turi būti įrenginių, armatūros ir prietaisų remonto ir reguliavimo aikštelės arba patalpos. Autonominėse katilinėse remonto aikštelės neįrengiamos.
Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis.
Katilinės statinių (patalpų) gaisro ir sprogimo gamybinė kategorija nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
I kategorijos katilinė gamina ir tiekia šilumą vartotojams, kuriems šilumos tiekimo nutraukimas gali sukelti tiesioginį pavojų (ligoninėms, vaikų lopšeliams-darželiams, mokykloms ir pan.) arba padaryti ženklią žalą vartotojų turtui (technologiniams įrenginiams, produkcijai ir pan.).
Konteinerinė katilinė - lengvų konstrukcijų statinys, surinktas gamybinėje bazėje arba statybos aikštelėje, turintis visą reikalingą vientisų arba atskirų blokų vidaus įrangą, tokių išorinių gabaritų, kad būtų galima transportuoti autotransportu, geležinkelio arba vandens transportu, pritaikytas statyti tiesiai ant paruošto pagrindo ir galintis saugiai veikti be nuolatinio eksploatuojančio personalo.
Žemės sklypai katilinėms statyti parenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, jo lydimaisiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos nutarimu Nr. 141/15 „Dėl statybų projektinės dokumentacijos standartų", statybos techniniais reglamentais STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas", STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai", respublikinėmis statybos normomis RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai", RSN 156-94 „Statybinė klimatologija", Lietuvos standartais LST 1516-98 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai", LST 1569:2000 „Statinio projektas.
Kuro, reagentų, medžiagų sandėliai, laboratorijų patalpos, taip pat katilinių pagalbinių įrenginių patalpos pramonės įmonių aikštelėse turi būti sujungtos su tos pačios paskirties analogiškomis pastatų patalpomis pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Katilinės aptvarą reikia projektuoti vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai.
Katilinės aikštelės ribose leidžiama išdėstyti kuro iškrovimo įrangą, kuro sandėlius, mazuto ūkį, kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, karšto vandens tiekimo akumuliacinius bakus, priešgaisrines talpyklas ir siurblines, geriamojo vandens tiekimo įrenginius, pelenų ir šlako sąvartynus.
Projektuose turi būti numatyta galimybė automobilių transportui privažiuoti prie katilinės pastatų ir statinių bei įrenginių, įrengtų atvirose aikštelėse.
Projektuojant katilines, reikia vadovautis Lietuvos standartu LST ISO 3864-1:2004-06 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. 1 dalis.
Pastatų, antresolių ar aikštelių aukštį reikia nustatyti pagal technologinius reikalavimus, bet ne mažesnį kaip 2,0 m nuo išsikišusių konstrukcijų.
Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos.
Viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Išorinių sienų langų plotas nustatomas atsižvelgiant į natūralų apšvietimą, įvertinus aeracijos reikalavimus. Turi būti įrengtos aikštelės langams atidaryti. Langų plotas turi būti minimalus, bet ne mažesnis, kaip nurodytas statybos techniniuose reglamentuose STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai" , STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas - 0,5. Atskirų vandens paruošimo įrenginių patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas nustatomas pagal Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
Pastatų, darbo vietų, valdymo pultų ir vietų prie kontrolės prietaisų garso triukšmo lygis turi būti nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo" ir Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.
Antžeminių išorinių konstrukcijų, skirtų kurui, turinčiam 20% ir daugiau degiųjų lakiųjų medžiagų nuo kuro masės, tiekti lengvų numetamų dalių plotas turi būti 0,03 m2/m3 patalpos tūrio. Kai darbuotojų skaičius mažiau kaip 5 žmonės pamainoje, persirengimo kambarys su praustuvu nerengiamas.
Patalpų, nurodytų 66 ir 67 punktuose, plotas parenkamas pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas", STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" ir STR 2.01:01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.
Katilinės pastatų ir statinių laikomąsias atramines konstrukcijas reikia montuoti pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas", STR 2.01:01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.
Įrenginių fundamentų ir grindų kanalų konstrukcijos turi būti apskaičiuotos įrenginiams nuo montavimo angų iki jų montavimo vietos gabenti.
Į katilinės pastato atramines sienas ir korpuso konstrukcijas neturi remtis kuro transportavimo galerijos.
Projektuojant ir rekonstruojant katilines, kuro rūšis parenkama atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus mažinti šalies energetinio ūkio priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Katilinėse, kurių galia 5 MW ir didesnė, gaminančiose skirtą parduoti šilumos energiją, turi būti numatyta galimybė sukaupti energijos išteklių rezervines atsargas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo tvarkymo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. Katilinėse, kurių pagrindinis kuras yra dujinis, turi būti numatytos techninės galimybės naudoti rezervinį kurą.
Kai kamerines kūryklas turintys katilai pertvarkomi deginti kietąjį kurą, rezervinis kuras gali būti dujinis arba kietasis kuras.
Kūryklų tipą lemia gamintojo komponuotė.
Kūryklų skaičiuotinos charakteristikos nustatomos pagal gamintojo rekomendacijas.
Katilo rekonstrukciją galima atlikti suderinus projektą su katilų gamintoju ir viešąja įgaliotąja įstaiga, atliekančia techninės būklės patikrinimą.
Rengiant katilinių projektus reikia vadovautis tuo, kad katilai bus tiekiami kompleksiškai, įskaitant kūryklas, dūmų kanalo, traukos ir oro tiekimo įrangą, kontrolės ir matavimo bei valdymo prietaisus - pagal Lietuvos standarto LST EN 308:2001 „Šilumokaičiai.
Dūmų kanale reikia naudoti oro šildytuvus, paviršinius ir kontaktinius ekonomaizerius, taip pat šilumos utilizatorius, išnaudojančius dūmų ir dujų slaptąją garavimo šilumą. Kondensaciniams ekonomaizeriams ir katilams, kurių galingumas didesnis už 400 kW, reikia naudoti kondensatą. Kontaktiniai vandens ekonomaizeriai gali būti naudojami buitiniam ir technologiniam vandeniui šildyti, taip pat karštam vandeniui pirtims ir skalbykloms ruošti ir t. t.
Dūmų kanalo šilumokaičius reikia projektuoti individualiai kiekvienam katilui.
Ekonomaizeriai naudojami katilų maitinimo vandeniui arba termofikaciniam vandeniui pašildyti.
Maitinimo ir tinklo vandens šildymo ekonomaizeriuose vandens srautas turi būti nukreiptas iš apačios į viršų. Dviejų kolonėlių maitinimo vandens ekonomaizeriuose šaltą vandenį reikia jungti prie antros kolonėlės pagal dūmų leidimo kryptį.
Oro šildytuvai naudojami, kai pašildytas oras reikalingas degimo procesui intensyvinti arba kūryklos ekonomiškumui didinti.
Katilinių projektuose dūmų traukos ir oro pūtimo įrangą (dūmsiurbliai ir oro pūtimo ventiliatoriai) įrengiami pagal gamintojo technines sąlygas.
Grupinius ir bendrus pūtimo ir traukos įrenginius reikia projektuoti su dviem dūmsiurbliais ir dviem pūtimo ventiliatoriais.
Dūmų kanalų ruožuose, kur gali susikaupti pelenų, būtina palikti landas šiems kanalams išvalyti.
Jei katilinėse, kuriose naudojamas sieringas kuras, gali susidaryti kondensato, dūmų kanalų vidiniai paviršiai turi būti padengti antikorozine danga ir įmontuoti kondensato surinkimo bei pašalinimo įtaisai.
Katilinių dūmtraukiai turi būti statomi pagal tipinius ir individualiuosius projektus vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga", LST EN 13084-1:2002 „Pramoniniai dūmtraukiai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai", respublikinės statybos normos RSN 148-92 „Gamybinių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės" 6-uoju priedu RSN 148-92* „Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės", LST EN 12446:2003 „Dūmtraukiai. Komponentai. Betoniniai išoriniai apvalkalai", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND-43-2001 nustatymo", Lietuvos standartais LST EN 1443:2003 „Dūmtraukiai. Bendrieji reikalavimai", LST EN 13384-1:2003/AC:2004 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 1 dalis. Vienkanaliai dūmtraukiai" ir LST EN 13384-2:2003 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 2 dalis.
Dūmtraukių, kurių trauka priverstinė, aukštis nustatomas pagal atliktus sklaidos skaičiavimo rezultatus vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymo „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND-43-2001 nustatymo" ir Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinė vertės" reikalavimus. Dūmtakiuose turi būti įrengti stacionarūs matavimo taškai teršalų koncentracijai išmetamuosiuose degimo produktuose nus.
Apibendrinant, galima teigti, kad reikalavimai patalpoms, kuriose įrengta kuro aparatūra, yra griežti ir apima platų spektrą aspektų, nuo gaisrinės saugos iki triukšmo lygio. Svarbu atidžiai laikytis visų nurodymų, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus įrenginių veikimas.
tags: #patalpos #kuro #aparaturos