Patikėjimo teisė į patalpas yra specifinis turto valdymo būdas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tai yra, kokie subjektai gali būti patikėtiniais ir kokie apribojimai taikomi patikėjimo teise valdomam turtui.
Teisinis pagrindas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įgyvendinant Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 1, reglamentuojamas turto perdavimas patikėjimo teise.
Sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi teisę priimti subjektai, nurodyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Subjektai, galintys valdyti turtą patikėjimo teise
Kitiems, įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta:
- Valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį;
- Juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas;
- Sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Apribojimai patikėtiniams
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali:
- Šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims.
- Jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
- Juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
- Jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutarties pasibaigimas ir priežiūra
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Pavyzdys
Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos probacijos tarnybai patikėjimo teise perduotos patalpos administraciniame gamybiniame pastate Panevėžyje, Respublikos g. Šis turtas perduotas iš valstybės įmonės Valstybės žemės fondo patikėjimo.
Duomenys apie perduotas patalpas:
| Parametras | Duomenys |
|---|---|
| Pastato unikalus numeris | 2798-6004-5013 |
| Pastato bendras plotas | 1091,93 kv. m |
| Perduodamų patalpų bendras plotas | 587,54 kv. m |
| Perduodamų patalpų likutinė vertė (2018-05-31) | 427 450,61 euro |
tags: #patalpos #patikejimo #teise