Ar galima įrengti kompiuterizuotą darbo vietą rūsyje? Tiesioginio draudimo, neleidžiančio įrengti kompiuterizuotos darbo vietos rūsyje, teisės aktai nenumato, tačiau, vadovaujantis Lietuvos higienos normomis ir statybos techniniais reglamentais, darytina išvada, kad kompiuterizuota darbo vieta rūsyje negali būti įrengta.
Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ rūsys yra apibūdinamas kaip ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus.
Vėdinimas
Vėdinimas yra svarbus aspektas, užtikrinantis tinkamą oro kokybę patalpose. Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai.
Kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą, vėdinimo sistema gali atlikti šias funkcijas: tik namo ventiliaciją.
Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei.
Oro apykaitos normos:
- Optimalūs higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui.
- Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui. Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose.
- Pilnas komfortas. Kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
- Minimalūs fiziologiniai reikalavimai. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
- Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR. Tiekiamo oro kiekis turi būti lygus oro kiekiui, ištraukiamam iš minėtu patalpų.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaitą turi būti ne 2x36=72, o 5x2x36=360 m³/h.
Apykaita galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t.
Rekomenduočiau į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą atsižvelgti tik tuomet kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiema iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtu rinktis tokia, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį.
Vėdinimo sistemos schema
Apšvietimas
Lietuvos higienos norma Nr. 32-2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato erdvės, apšvietos, šiluminės aplinkos, oro kokybės bei kitus reikalavimus dirbantiesiems su videoterminalais. Svarbu, jog patalpoje būtų higienos normos reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Natūralus apšvietimas yra suprantamas kaip dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa, apšviečianti darbo patalpas.
Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai. Bendro apšvietimo stiprumas turi būti nuo 300 iki 500 lx.
Oro kokybė
Patalpos oro kokybė turi atitikti higienos reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus turi būti atlikti darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas.
Darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracija turi būti mažesnė nei kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos ribinė vertė, pateikta Lietuvos higienos normoje NH 23-2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore bendrieji reikalavimai“. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, įrengiantys naujas darbo vietas.
Normalaus drėgnumo palaikymas. Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Drabužiai ne džiūsta, o atvirkščiai - net sausi daiktai prigeria drėgmės. Senos, grindys ir kiti daiktai - taip pat. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai. Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais. Daiktai pradeda kibirkščiuoti, o tie kurie bijo perdžiovinimo - trūkinėti.
Jei turite vėdinimo sistemą su rotacinių rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaides, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiema oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl kuo nukentės oro švarumas.
Pvz. Žmogus vidutiniškai išskiria ~100g drėgmės per valandą. Prie +22ºC patalpoje, oro drėgnumas bus 60%, jei oras turės 10g/m³ drėgmės. Žiemą lauko ore yra 2g/m³. Kai skirtumas yra 8g/m³, užtektu oro apykaitos 12.5 m³/h, tam kad pašalinti, vieno žmogaus išskiriamą perteklinę drėgmę. O pavasarį ar rudenį, tarkim, prie +14ºC, tiekiamame ore bus net 8g/m³ drėgmės. Jei, dėl išjungto šildymo, temperatūra name nukris iki 18ºC, net padidinus oro kaitą iki 36m³/h/žmogui, drėgnumas patalpose pašoks iki 80%. Norint sumažinti drėgnumą iki 60%, reikia iš anksto rekuperatoriuje įjungti oro pašildymą, kad neleistų patalpoms atvėsti žemiau nei 23ºC.
Kaip išvedžioti Rekuperacijos (vėdinimo) ortakius ir pajungimas | Sąmata | Difuzorių montavimas.
| Parametras | Reikalavimai |
|---|---|
| Oro apykaita (optimali) | 36 m³/h vienam žmogui |
| Oro apykaita (minimali) | 10 m³/h vienam žmogui |
| Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas | 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto |
| Apšvietimas | 300-500 lx |
| Drėgmė | 40-60% |