Metams baigiantis, daugiau nekilnojamojo turto turintiems mūsų šalies gyventojams kyla pareiga - deklaruojamas ir mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Lietuvoje taikomas proporcinis fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimas. Vadinasi, nekilnojamasis turtas apmokestinamas priklausomai nuo turto vertės.
Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Minėtas mokestis taikomas tik gyventojų turimam nekomercinės paskirties NT, žemės mokesčiai yra apskaičiuojami atskirai.
NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą (arba 200 tūkst. eurų).
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Mokestinės Vertės Nustatymas
Mokestine NT verte, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, gali būti konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, taip pat individualaus turto vertinimo metu nustatyta NT vertė. Vidutines rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, tačiau šios vertės mokestinėmis vertėmis prilyginamos tik kas penkerius metus.
Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.
Aktualias mokestines vertes nemokamai galima rasti Registrų centro puslapyje arba REGIA žemėlapyje.
REGIA žemėlapis
Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams - 2016 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams turėtų įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams - nuo 2023 m. sausio 1 dienos.
Kaip apskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės
Registrų centro kiekvienais metais atliekamas visos valstybės NT masinis vertinimas ir jo metu perskaičiuotos vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams - įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju, remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis apskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti.
Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi.
Mokesčių Tarifai ir Apskaičiavimo Pavyzdžiai
Taip pat reikia turėti omenyje, kad mokesčiai mokami ne atskirai už kiekviena NT objektą, bet vertinant visą asmeniui priklausantį turtą.
Kalbant apie žemės sklypus, Registrų centro apskaičiuojamos mokestinės vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės savininkui.
Savo NT vertę sužinoti galima VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (paieška čia). Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę (paieška čia).
Pavyzdžiai
- Jei asmuo turi butą, kurio mokestinė vertė šiuo metu yra 120 tūkst. eurų, tuomet įsigaliojus naujiems mokestiniams pasiūlymams, NT mokestis jam būtų skaičiuojamas nuo 20 tūkst. eurų.
- Nekilnojamąjį turtą valdant keliems asmenims, jo vertė dalijama kiekvienam asmeniui po lygiai. Pavyzdžiui, sutuoktiniams tenka po pusę NT vertės. Taigi analogiško 120 tūkst. mokestinės vertės buto atveju sutuoktiniams tektų po 60 tūkst. eurų ir NT mokesčio mokėti jiems nepriklausytų. Tačiau jei objekto vertė, pavyzdžiui, yra 300 tūkst. eurų, tuomet kiekvienam sutuoktiniui tektų po 150 tūkst. eurų ir abu jie turėtų mokėti mokesčius nuo 50 tūkst. eurų sumos.
Mokesčio tarifai
Kai bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą, viršijančiai daliai taikomi mokesčio tarifai:
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
- virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.
Auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą, kuriai taikomi mokesčio tarifai:
- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
- virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimas
VMI informuoja, kad gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata), NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti bei mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Tai padaryti reikia e. būdu - Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), deklaracijos forma KIT715.
„Kaip ir kasmet gyventojai, kurie turi nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto, patys savarankiškai turi apskaičiuoti savo turto bendrą mokestinę vertę ir, jei ji viršija nustatytą ribą, užpildyti NT mokesčio deklaraciją bei sumokėti mokestį,“ - primena VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis pridurdamas, jog tai jau padarė 2,4 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 914 tūkst. eurų NT mokesčio.
Prisijungus prie EDS reikia pasirinkti deklaracijos formą KIT715v.2 ir joje įrašyti NT bendrą mokestinę vertę bei pasirinkti taikomą neapmokestinamąją ribą. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma apskaičiuojama automatiškai. Išsamią instrukciją, kaip užpildyti NT mokesčio deklaraciją, rasite čia, o sumokėjimo būdus - čia.
Gyventojų Nuomonė Apie NT Mokestį
Gyventojai sako nepritariantys, kad būtų priimtas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ir tikina, jog skirtingas NT mokesčio taikymas, priklausomai nuo asmens turimo NT vertės, būtų priimtiniausias modelis.
Spalio 17-28 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, kuri parodė, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų labiausiai priimtinas. Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojai labiau pasisako ne už visuotinį NT mokestį, tačiau už tokį, kuris būtų mokamas nuo tam tikros NT vertės. Už visuotinio mokesčio modelį apklausoje pasisakė 11,1 proc., o už mokesčius, priklausomai nuo turto vertės, - 61,5 proc.
Taip pat apklausoje buvo klausiama, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų priimtiniausias. 35,2 proc. pritarė skirtingam mokesčiui, kuris priklausytų nuo asmens turimo NT vertės. 19 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausias NT mokesčio modelis būtų fiksuotas 50 Eur metinis mokestis. Dar 13,2 proc. pritarė mokesčiui 1 Eur - už 1 kv. m, o 2,7 proc. - už fiksuotą 100 Eur metinį mokestį.
Kalbant apie skirtingą mokestį, priklausomai nuo asmens turimo NT vertės, „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas kalbėjo, kad toks apklaustųjų pasirinkimas reiškia, jog gyventojai siekia socialinio teisingumo. „Tas, kuris yra turtingesnis, turi daugiau ne kvadratais, o turto verte, sumoka daugiau mokesčių. Juk NT gali būti skirtingose vietose, tarkime, rajone, kur NT yra nebrangus, o gali būti Vilniaus centre ar Palangoje prie jūros, kur jo vertė visai kitokia. Tai sveikas noras teisingai apmokestinti NT, priklausomai nuo to, kad kuo daugiau turi, tuo daugiau sumoki“, - komentavo jis.
Didžioji dalis gyventojų teigė žinantys savo turto vertę. Bent apytiksliai ją numanančių buvo 46,8 proc., žinančių daugiau mažiau tiksliai - 15,7 proc., nežinančių - 27,7 proc., o neturinčių jokio NT - 9,8 proc.
NT mokesčio skaičiavimas
LLRI nuomonė
Šiuo metu ant valdančiųjų stalo guli ir naujausias siūlymas NT neapmokestinamąjį dydį mažinti nuo 220 iki 150 tūkst. Eur vietoje anksčiau siūlytų 100 tūkst. Eur, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė Pikčienė teigė mananti, kad toks mokestis išvis neturi tikslo. Valdžiai trūksta vizijos, tai yra pasipinigavimas prieš rinkimus; tas nedideles lėšas, kurias siekiama surinkti iš šio mokesčio, galima gauti daug paprastesniais būdais, o jų yra daugybė“, - teigė pašnekovė ir tikino, kad, jos akimis, Lietuvoje visiškai užtenka pajamų ir vartojimo mokesčių (PVM, GPM ir pelno), o jais tikrai turėtų būti įmanoma sukonstruoti lakonišką, paprastą ir efektyvią mokesčių sistemą.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo ir tai, kad, priėmus tokį mokestį, ko gero, būtų žengtas žingsnis link visuotinio NT apmokestinimo. „Mano akimis, kiekvienas neapmokestinamojo lygio mažinimas yra nors ir mažas, bet žingsnelis visuotinio apmokestinimo link, o ir patys valdantieji puse lūpų kalbėjo, kad galutinė stotelė - visuotinis NT mokestis“, - teigė ji. Ekspertės nuomone, šalies namų ūkiams visuotinis NT apmokestinimas būtų ypač skausmingas, mat Lietuvoje dar nėra susiformavusi vidurinioji klasė, o papildomų lėšų žmonėms ir taip nuolat stinga.
RealData nuomonė
O štai įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius, turint omeny visuotinį NT apmokestinimą, buvo priešingos nuomonės. Jis teigė, kad jį priėmus būtų vykdomas socialinis teisingumas. „Mano manymu, pati apmokestinimo intencija yra gera, ir kuo toliau, tuo labiau reikėtų siekti visuotinio apmokestinimo su tam tikromis išimtimis turintiems pirmąjį būstą. Tiems, kurie turi daugiau nei vieną būstą, būtų sumažintas noras pirkti papildomai, nes tie būstai yra investiciniai. Tada būtų didesnis socialinis teisingumas, nes perkant investicijai prisidedama prie perteklinės paklausos, ir tai sunkina galimybes būstą įsigyti pirmojo būsto pirkėjams“, - sakė jis.
A. Antanavičiaus teigimu, jei valdžia visgi nuspręstų pritarti šiuo metu siūlomam NT apmokestinimo variantui, kad NT mokestį mokėtų tie, kurių bendra NT vertė peržengia 150 tūkst. Eur kartelę, NT rinkos kainoms tai atsiliepti neturėtų. „Manau, šis pasikeitimas pernelyg mažai reikšmingas, kad galėtų padaryti tokią įtaką NT rinkai, jog sustabdytų kainų augimą arba atvėsintų norą investuoti tiems žmonėms, kurie ir taip turi ne po vieną būstą. Galima turėti 2-3 nedidelius senos statybos butus, skirtus nuomoti, ir net nepasieksi tos ribos, o jei ir pasieksi, tai nežymiai viršysi, ir mokestis santykinai bus nedidelis“, - svarstė specialistas ir tikino, kad tokie pokyčiai rinkos nesudrebins, o situacija neatsilieps ir NT nuomos rinkos kainoms.
„Aš visada skeptiškai pasisakau, kai kažkas bando teigti, kad jeigu didės apmokestinimas, tai bus perkeliama ant nuomininkų pečių. Mes veikiame rinkos sąlygomis ir kaštus permesti pirkėjams, klientams, nuomininkams nėra paprasta. Rinkos sąlygomis kainas nustato pasiūla ir paklausa“, - tikino „RealData“ vadovas.
tags: #nekomercines #paskirties #nekilnojamas #turtas