Patalpų oro užterštumo matavimai laboratorijoje

Žmogus per dieną vidutiniškai įkvepia 20 tūkst. kartų, į jo plaučius patenka apie 10 tūkst. litrų oro. Nenuostabu, kad aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį laiko (apie 80-90 procentų) žmonės praleidžia patalpose. Tačiau tik pastaruoju metu į patalpų oro kokybę pradėtas kreipti didesnis dėmesys, ieškomos blogos patalpų oro kokybės priežastys.

Apie patalpų oro taršą pasakoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai sako, kad nekreipiant dėmesio į oro kokybę patalpose galime susidurti su erzinančiais sveikatos sutrikimais. Kaip sako specialistai, žmogus gyvenamąją aplinką stengiasi įsirengti patogiai, gražiai ir tikisi, kad jo įrengtas būstas bus „sveikas“. Suprantama, kad įrenginėjant būstą, darbo vietą, gydymo įstaigą nemažai dalykų priklauso nuo turimų lėšų. Tačiau specialistai pripažįsta, kad kartais net ir turint pakankamai lėšų „sveiko“ pastato įrengti nepavyksta.

Kas yra „nesveiko pastato sindromas“?

Atsirado terminas „nesveiko pastato sindromas“, kai pastatuose esantys žmonės pastebi sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau jokios konkrečios ligos nenustatomos. Todėl ir atsiradęs terminas „nesveiko pastato sindromas“. Kaip sako specialistai, tokiuose pastatuose gyvenantys ar dirbantys žmonės dažnai dėl neaiškių priežasčių skundžiasi pablogėjusia sveikata.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka sako, jog nesveikų pastatų sindromas būdingas ne tik gyvenamosioms patalpoms, bet ir darbovietėms, įskaitant net ir gydymo įstaigas. Nepaisant daugybės tyrimų mažai „nesveiko pastato“ sindromo priežasčių yra įrodyta moksliškai. Skirtingi ekspertai pateikia skirtingas teorijas: cheminės medžiagos, įvairūs grybeliai, taip pat fizikiniai veiksniai, tokie kaip drėgmė, temperatūra ar oro kondicionavimo sistemos.

Yra iškelta įvairių teorijų, tačiau daugeliu atvejų nustatyti tikslią „nesveiko pastato“ priežastį nepavyksta.

Patalpų oro taršos šaltiniai

Patalpų oro taršą lemia teršalai, patenkantys iš išorės ir teršalai, kurių šaltinis yra pačioje patalpoje.

Išoriniai teršalai

Iš lauko į patalpas patenka kietosios dalelės, transporto išmetamosios dujos, ūkinės ir pramoninės veiklos bei kiti teršalai. Padidinta kietųjų dalelių koncentracija miestuose gali susidaryti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį ir vasarą, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Kietosios dalelės - terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios smulkios dalelės, esančios, pavyzdžiui, automobilių išmetamose dujose ar buitinių krosnių dūmuose. Per šalčius oro tarša lauke suintensyvėja dėl kūrenimo malkomis ar anglimi. Į aplinkos orą išmetami sieros dioksido, kietųjų dalelių teršalai.

Vidiniai teršalai

Teršalai pastato viduje gali būti susiję su žmonių veikla: rūkymu, buityje naudojamomis įvairiomis valymo priemonėmis, gaivikliais, kvapikliais, žvakių, smilkalų deginimu, biuruose - su spausdinimo aparatais, kompiuteriais. Nustatyta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 400 pavojingų žmogaus sveikatai cheminių junginių.

Ypač tabako dūmai kenksmingi aplinkiniams, nes 50 procentų degančios cigaretės dūmų patenka į aplinką, tuo tarpu filtras sulaiko 5-15 procentų. Pasyvus rūkantysis (žmogus esantis vienoje patalpoje su rūkančiuoju) per vieną valandą įkvepia tokį tabako dūmų kiekį, kokį įkvėptų surūkęs pusę cigaretės.

Kitas patalpų oro taršos šaltinis susijęs su patalpose naudojamomis kiliminėmis dangomis, linoleumu, medienos drožlių plokštėmis, polivinilchlorido grindų ir sienų dangomis, laminuotomis grindimis, kitomis interjero ir apdailos medžiagomis, kurios gali skleisti lakiuosius organinius junginius. Tai gali būti formaldehidas, acetonas, benzenas, etilenglikolis, metileno chloridas, perchloretilenas ir kitos lakiosios medžiagos.

Nusipirkus naujus baldus patalpoje dažnai jaučiamas specifinis nemalonus formaldehido kvapas. Įvairios buitinės paskirties daiktuose, tokiuose kaip dušo užuolaidos, vinilo apmušalai, klijai, grindų dangos, maisto pakuotės ir vyniojimo plėvelės, valymo medžiagos naudojami plastifikatoriai - ftalatai. Jie gerina plastikų lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą, tačiau trikdo sveikatą, silpnindami imuninę sistemą, veikdami kepenis, sukeldami alergijas.

Buitinės valymo priemonės gali skleisti įvairius organinius junginius. Specialistai pastebi, kad atnaujindami ar statydami pastatus žmonės paprastai vertinama pasirenkamų medžiagų estetiką, kainą bet nelabai domisi jų ekologiškumu. Beveik visos prekyboje esančios medžiagos yra sertifikuotos ir, rodos, neturėtų būti pavojingos.

Netinkama ventiliacija

Dar viena priežastis, kodėl oras patalpoje kelia sveikatos problemų - nepakankamas patalpų vėdinimas. Ypač tai aktualu renovuotuose būstuose, kai butai tapo sandaresni, bet nesant tinkamai įrengtai mechaninei ventiliacijai, oro tarša yra padidėjusi. Pasak jų, daugelis šiuolaikinių pastatų projektuojami taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas oro patekimas iš išorės, nes sušildyti ar atvėsinti orą, patekusį iš lauko, yra brangu.

Dėl šios priežasties dažniausiai tas pats oras cirkuliuoja patalpose uždaro rato principu, o nepakankama šviežio oro cirkuliacija pastate turi įtakos patalpų oro drėgmei ir užterštumo lygiui. Dažniausiai tas pats oras cirkuliuoja uždaro rato principu. Gerai, jeigu šviežio oro cirkuliacija pakankama ir jis tinkamai valomas. Kitu atveju dulkės ar kietosios dalelės, kurios į orą patenka nuo žmonių odos, plaukų, drabužių ar tiesiog nuo batų kaupiasi ore ir kenkia kartu su kitomis į aplinką išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis.

Netinkama ventiliacija gali būti ir padidinto anglies dioksido kiekio priežastis, ypač, jeigu patalpoje būna daugiau žmonių.

Patalpose esančių medžiagų įtaka sveikatai

Trumpą laiką veikdami žmogaus organizmą, teršalai gali dirginti akis, nosį, gerklę, apsunkinti kvėpavimą, paūminti kvėpavimo takų ligas, sukelti galvos skausmus, pykinimą, alergines reakcijas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis teršalų poveikis sveikatai kur kas pavojingesnis. Ilgą laiką veikdami teršalai gali sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas, plaučių vėžį, širdies ligas, pabloginti plaučių veiklą, gali sukelti astmą ir netgi paveikti smegenis, nervus, kepenis, inkstus.

Užterštas oras visus veikia skirtingai. Tačiau yra grupės žmonių, kurios yra ypač jautrios teršalams. Tai - vaikai, senyvi žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Ypač jautrūs užterštam orui yra vaikai. Jie ne tik turi silpniau išvystytą imuninę ir kvėpavimo sistemą, bet ir įkvepia daugiau oro vienam svorio kilogramui nei suaugę, tuo pačiu ir teršalų vienam svorio kilogramui tenka daugiau.

Kaip atpažinti užterštą orą patalpoje?

Pagrindinis signalas, galintis perspėti apie tai, kad patalpų oras yra užterštas, yra kvapas. Kvapus sąmoningai suvokia smegenys ir nervų sistema, leidžianti priimti sprendimus apie aplinką. Nepageidaujami kvapai suvokiami kaip blogas oras. Tačiau egzistuoja ir daug bekvapių junginių. Apie tokių teršalų buvimą galima spręsti iš pablogėjusios savijautos, o nustatyti - tik atlikus tyrimus.

Kur koncentruojasi kenksmingos medžiagos?

Dulkės - tai smulkios, lengvos, organinės arba mineralinės kilmės dalelės, tvyrančios ore arba nusėdančios ant įvairių paviršių. Namuose dulkės linkusios kauptis puriuose, mikštuose paviršiuose, kilimuose, balduose, užuolaidose, drabužiuose, patalynėje, knygose ir kitur.

Jos kenksmingos tuo, kad iš užteršto oro giliai įsiskverbia į plaučius, dirgina audinius, sukelia uždegimą ir blogina sveikatos būklę sergant kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Mineralinės kilmės dulkėse gali būti švino, kadmio, sieros ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų.

Organinės kilmės dulkės - žiedadulkės, žmonių ir gyvūnų plaukeliai, audinių ir popieriaus pluoštai, negyvose odos ląstelės ir kitos - pavojingos tuo, kad jose veisiasi namų dulkių erkutės, daugeliui sukeliančios alerginius susirgimus, kvėpavimo sistemos sutrikimus. Nustatyta, jog 6-12 procentų gyventojų alergiški namų dulkėms.

Kitos kenksmingos medžiagos gali pasklisti ore dujų ir garų pavidalu.

Kaip sumažinti cheminių medžiagų poveikį sveikatai?

Vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti teršalus patalpoje - vėdinimas. Kai naudojama natūrali ventiliacija, nepakanka palikti langus visai dienai mikroventiliacijos režime. Patalpa vėdinsis daug efektyviau, jeigu bent porą kartų per dieną nors dešimt minučių langai bus atidaryti pilnai. Naudojant mechaninę ventiliaciją, svarbu užtikrinti, kad kas valandą patalpose būtų pakeičiamas oras. Patenkantis oras turi būti švarus, t.y. išvalytas nuo išorės teršalų, filtruotas.

Kitas būdas - mažinti taršos šaltinius pačioje patalpoje: rinktis vidaus darbams tinkamas apdailos medžiagas su jų kokybę patvirtinančiais sertifikatais, naudoti kuo natūralesnes valymo priemones, patalpose nerūkyti, nuolat valyti dulkes. Sveikatai palankesni tie kambariai, kuriuose nėra kilimų, užuolaidų, ilgo plauko lovų užtiesalų ar kailių ant grindų. Gerokai sumažinti krosnių arba šildymų prietaisų sukeliamą oro taršą patalpose galima pereinant nuo tokio kietojo kuro kaip anglis arba biomasė prie, pavyzdžiui, biodujų, elektros ar saulės energijos.

Kitas būdas - mažinti taršos šaltinius pačioje patalpoje.

Patalpų oro tyrimai laboratorijoje

Ar galima ištirti patalpų orą, ar jis užterštas kenksmingomis medžiagomis? Kaip atliekamas toks tyrimas?

Patalpų orą galima ištirti laboratorijoje. Laboratorijos specialistai atvažiuoja į mėginio ėmimo vietą ir naudodami specialią įrangą (Tedlaro maišus, sugeriamuosius tirpalus ar sorbcinius vamzdelius) paima oro mėginius ir juos veža į laboratoriją tolimesniam ištyrimui. Priklausomai nuo tiriamos cheminės medžiagos, tyrimai tliekami chromatografijos, atominės absorbcijos, fotometrijos arba kitais metodais.

„Įstatymiškai nėra reglamentuota, kad gydymo įstaigos prieš pradėdamos rekonstrukcijas, ar įrenginėjant patalpas pastatuose, kuriuose anksčiau buvo vykdoma kitokia veikla, privalėtų atlikti oro taršos tyrimus. Tačiau, kalbant apie medikų sveikatą, kurie nuolat dirba tose atnaujintose patalpose, būtų pravartu tai padaryti. Taip pat tokius tyrimus būtų pravartu atlikti ir kas kelerius metus, kad būtų išvengta sveikatos sutrikimų“, - sako V.Keturka. Tai aktualu ne tik didelėms gydymo įstaigoms, bet ir mažoms privačioms šeimos gydytojo klinikoms ar odontologų kabinetams.

tags: #patalpos #uzterstumo #tarsos #matavimai #labarotorija